Albinas Vaičiūnas
Albinas Vaičiūnas (g. 1933 m. liepos 15 d. Gegužiuose, Šakių raj.) – Lietuvos kultūros istorikas, literatūros tyrinėtojas, kritikas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1949 m. baigė Kriūkų progimnaziją. Nuo 1950 m. gyveno Kaune, įsijungė į pogrindinę Lietuvos jaunimo Vyčių sąjungos veiklą. 1951 m. suimtas ir nuteistas 25 metams. Kalintas Vorkutos lageriuose. 1956 m. paleistas grįžo į Lietuvą. 1961 m. baigė prekybos technikumą, 1970 m. VU ekonomiką. Dirbo turistinėse organizacijose, knygų prekyboje. Nuo 1994 m. Beatričės Grincevičiūtės memorialinio muziejaus Vilniuje direktorius. [1]
1996 m. apdovanotas LDK Gedimino ordino medaliu.
Išleido kraštotyros leidinių, sudarė poetų knygų (Prano Lemberto „Šaukiu, o Nemune“, 1992 m.; „Tėvynės drobės“, 1994 m.), periodikoje paskelbė recenzijų, kritikos bei kultūros straipsnių, atsiminimų.
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Ilguva amžininkų atsiminimuose. – 3-iasis papild. leid. – V.: Vilniaus universiteto leidykla, 2008. – 80 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-33-374-6
- Stasio Šilingio gyvenimo kelias. – 3-ioji papild. laida. – V.: Trys žvaigždutės, 2009. – 60 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-641-92-6