Lapkotis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
1 – lapkotis, 2 – stiebas

Lapkotis – lapo dalis, jungianti lapalakštį su stiebu. Lapkotis suteikia lapalakščiui daugiau judrumo, jam leidžia sukiotis ir efektyviau gaudyti šviesą.

Lapkočio vidinė sandara paprastai artima stiebo sandarai. Lapkotis šonuose gali turėti prielapius. Sustorėjusi lapkočio dalis, kuria lapas tvirtinasi prie stiebo, vadinama pentimi. Tipiškas pentis turi kaštono, klevo, ąžuolo, uosio lapai.

Lapkočius turintys lapai vadinami kotuotais lapais, o jų neturintys – bekočiais lapais.

Kartais lapkočiai gali būti pakitę ir virtę filodžiais.

Kai kurių augalų lapkočiai yra valgomi (pvz., burokėlių, lapinių burokėlių) ar net yra pagrindinė valgomoji dalis (rabarbarai).