Homoseksualumas Lietuvoje

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio LGBT teisės Lietuvoje)
Jump to navigation Jump to search
 Ambox scales.svg  Šio straipsnio neutralumas yra ginčytinas.
Prašome žiūrėti diskusiją (papildomos informacijos gali būti istorijoje).

Šiame straipsnyje aprašoma homoseksualių asmenų teisinė ir socialinė padėtis bei jos istorija Lietuvoje.

Diskriminacijos draudimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Diskriminacija dėl seksualinės orientacijos Lietuvoje yra draudžiama įstatymu. 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Darbo kodekse buvo įtvirtinta „darbo teisės subjektų lygybė nepaisant jų lyties, seksualinės orientacijos“ ir kitų požymių. Jo 129 straipsnyje yra nuostata, kad darbuotojo seksualinė orientacija negali būti pagrindas jo atleidimui.[1] 2005 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lygių galimybių įstatymas, uždraudęs diskriminaciją dėl lytinės orientacijos.

Diskriminacijos vertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Europos Tarybos įkurtos Europos komisijos prieš rasizmą ir netoleraciją (ECRI) 2016 m. ataskaitoje apie Lietuvą[2] akcentuojami subjektyvūs faktoriai – „homofobijos ir transfobijos kurstymas, žodinis užgauliojimas, bei netinkami komentarai yra dažni visuomenėje, žiniasklaidoje bei politiniame diskurse. Dėl to LGBT bendruomenės nariai nuolat jaučia diskriminaciją bei atskirtį kasdieniniame gyvenime“, taip pat „2013 m. ES LGBT tyrimo duomenimis 39% iš 821 respondentų Lietuvoje pasakė, kad jų atžvilgiu buvo panaudotas psichologinis/seksualinis smurtas ar jiems buvo grasinama smurtu“. Komisija pabrėžia, kad Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas riboja kai kurias viešųjų veiklų rūšis homoseksualiems asmenims: iš knygynų išimta pasakų knyga, kuriose vaizduojamos tos pačios lyties poros; be to, Lietuvos televizijos stotys, remdamosi Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos išvada (kuri buvo grindžiama šiuo įstatymu), atsisakė transliuoti televizijos reklamą, skatinančią toleranciją homoseksualių asmenų požiūriu. Komisija rekomenduoja nustatyti teisinę sistemą, kuria būtų pripažįstami tos pačios lyties porų santykiai, ir primygtinai rekomenduoja kuo greičiau nustatyti lyties keitimo procedūrą.

Tarptautinės LGBT organizacijų interesams atstovaujančios grupės Ilga Europe 2017 m. ataskaitoje[3] savo sukurtoje skalėje nuo 0 iki 100 (kur 0 reiškia didelius žmogaus teisių pažeidimus ir diskriminaciją, o 100 – visiškai lygias teises), Lietuvai skirta 17 taškų (39 vieta Europoje iš 49). Ataskaitoje, be kitų dalykų, nurodyta, kad Lietuvos darbo kodekse nenumatyta jokia transseksualių žmonių apsauga nuo diskriminacijos ir tai, kad nesiimta jokių priemonių sprendimui L. prieš Lietuvą įgyvendinti; nėra jokios galimybės sudaryti tos pačios lyties asmenų santuoką ar partnerystę ir yra siekiama šalies Konstitucijoje apriboti šeimos sąvoką neįtraukiant į ją tos pačios lyties porų; kita vertus, šalyje homoseksualūs asmenys gali naudotis taikių susibūrimų teise.

Kita vertus, kai kurių organizacijų ar asmenų nuomone, homoseksualūs asmenys Lietuvoje turi tas pačias teises kaip ir kiti piliečiai. Teigiama, kad „kitokios seksualinės orientacijos žmonės (gėjai ir lesbietės) nėra už įstatymo ribų. Jie nėra nusikaltėliai. Todėl ginti atskirai jų teisių nereikia.“.[4] Analogišką poziciją yra išsakiusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė: „...Lietuvoje visos mažumos traktuojamos lygiai ir vienodai, tai yra visi mūsų, Lietuvos, piliečiai, kurių teisės pagal mūsų Konstituciją yra lygios.“.[5]

Homoseksualų teisinio statuso istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki Nepriklausomybės atgavimo 1918 m. Lietuvoje galiojo Rusijos imperijos teisė. 1903 m. Rusijos baudžiamasis statutas už lytinius santykius tarp vyrų numatė laisvės atėmimą nuo trijų mėnesių iki vienų metų. Po nepriklausomybės paskelbimo Lietuvos Valstybės Taryba 1919 m. priėmė Rusijos Baudžiamojo statuto pagrindu sukurtą Lietuvos Baudžiamąjį statutą. Jo 516 straipsnis už laisvanoriškus lytinius santykius tarp vyrų numatė laisvės atėmimą iki trijų mėnesių.[6] Šis statutas galiojo iki pat 1940 metų.

1940 m. Lietuvą okupavus TSRS įsigaliojo TSRS teisė, kurioje homoseksualūs santykiai buvo laikomi nusikaltimu. 1960 m. LTSR Baudžiamojo kodekso 122 straipsnis numatė baudžiamąją atsakomybę už lytinius aktus tarp vyrų – įkalinimą iki 3 metų.[7]

Lietuvai atgavus Nepriklausomybę LTSR Baudžiamojo kodekso 122 straipsnis galiojo 3 metus, kol 1993 m. buvo pakeistas, pašalinant baudžiamąją atsakomybę už laisvanoriškus santykius[8].

1996 m. spalio 28 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu visose Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos įstaigose buvo pradėta naudoti Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją[9], pagal kurią seksualinė orientacija nelaikoma sutrikimu.[10]

2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojo nauja Baudžiamojo kodekso redakcija, kurioje heteroseksualiems ir homoseksualiems santykiams buvo suvienodintas legalaus sutikimo amžius.

2012 m. birželį Seimo „Tvarkos ir Teisingumo“ frakcijos buvo nesėkmingai siūlytas projektas surengti referendumą dėl Konstitucijos 38 straipsnio keitimo į tokią formuluotę: „Šeima kuriama sudarius santuoką. Šeima taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės. Draudžiama propaguoti homoseksualius santykius. Homoseksualiems asmenims įsivaikinti draudžiama“.[11] 2013 m. birželio mėn. pasiūlytas naujas projektas, pagal kurį homoseksualumas būtų išbrauktas iš socialinių grupių, turinčių apsaugą nuo diskriminacijos, sąrašo.[12]

Lietuvoje vienalyčių partnerysčių ir santuokų registravimas nėra įteisintas, tačiau 2019 m. sausio 11 d. Konstitucinis Teismas nusprendė, kad Lietuva turi suteikti leidimą gyventi tos pačios lyties poroms, sudariusioms santuoką valstybėse, kur tos pačios lyties asmenų santuoka yra legalizuota.

Požiūris į homoseksualumą visuomenėje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal skirtingas apklausas šio klausimo vertinimas labai skiriasi. 2006 m. „Vilmorus“ atlikta apklausa parodė, kad 42 % gyventojų pritartų tos pačios lyties asmenų partnerystėms, 12 % – santuokai, 13% – teisei įsivaikinti.[13] 2009 m. vykdytų „Spinter“ tyrimų apklausos duomenimis 16 % pritarė Vilniaus homoseksualų eitynėms, 81,5 % apklaustųjų homoseksualumą laikė iškrypimu, liga ar ištvirkimu.[14] 2011 m. RAIT apklausos duomenimis homoseksualų partnerystės įstatymui pritartų 4 % gyventojų.[15]

Priešiškais pasisakymais prieš gėjus, lesbietes, biseksualus ir transseksualus Lietuvoje pasižymi kraštutinės dešiniosios (Jaunoji Lietuva, Lietuvių tautinio jaunimo centras) ir kraštutinės kairiosios (Socialistinis liaudies frontas[16]) organizacijos. 2011 m. vykstant rinkimams į savivaldybių tarybas partija „Jaunoji Lietuva“ Vilniaus savivaldybėje naudojo šūkį „Be žydrų, juodų, raudonų ir be taboro čigonų“.[17] 2012 m. sausio 13 d. Lietuvių tautinio jaunimo centras kvietė dalyvauti akcijoje pavadinimu „Švarus patriotų kraujas sausio tryliktosios aukoms pagerbti“, kurioje negalėjo dalyvauti homoseksualai.[18]

2008–2012 m. kaip atsvara už tradicinę šeimą pasisakančių parlamentarų grupei „Už tradicinę šeimą“ (iki šiol veikia laikinoji grupė „Už tradicinę šeimą“) įsteigta laikinoji Seimo narių grupė „Už lygybę“, kuriai priklausė 11 parlamentarų iš beveik visų tuomet didžiausių parlamentinių partijų.[19]

Lietuvos liuteronų religinė bendrija bažnyčios požiūrį į homoseksualų teises laiko iššūkiu, o homoseksualius santykius laiko nuodėmingais.[20]

Lietuvoje didžiausia pagal tikinčiųjų skaičių Romos Katalikų Bažnyčia oficialiai pasisako prieš nepagarbų elgesį su homoseksualais,[21] Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius LGBT judėjimą tapatina su „visuomenės susinaikinimu“ ir „rimta grėsme“[22], jis yra teigęs, jog „kova už žmogaus teises išauga į homoseksualizmo propagavimą, o abejojantys homoseksualizmo etiškumu apšaukiami homofobais“.[23]. Kontrolversiškų minčių apie homoseksualus yra išsakę tokie žinomi katalikų dvasininkai kaip Ričardas Doveika[24], br. Astijus Kungys[25].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 2003 m. Darbo kodeksas
  2. https://rm.coe.int/fifth-report-on-lithuania-lithuanian-translation-/16808b587d
  3. https://www.ilga-europe.org/sites/default/files/2017/lithuania.pdf
  4. http://www.vinokuras.lt/socialdemokratai-ir-g-j-teis-s-j-teisi-ginti-nereikia/
  5. http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/lietuvos-naujienos/dalia-grybauskaite-tikina-kad-homoseksualu-teises-lietuvoje-nepazeidinejamos-1016531/
  6. Lietuvos baudžiamasis statutas
  7. 1960 m. LTSR Baudžiamasis kodeksas
  8. Įstatymas Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso, Baudžiamojo ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksų pakeitimo ir papildymo
  9. 1996-10-28 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl 10-tos redakcijos Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos (TLK-10) įvedimo“
  10. TLK-10 skyrius „Psychological and behavioural disorders associated with sexual development and orientation“
  11. [1]
  12. Grupė Seimo narių siūlo nustatyti, kad homoseksualumo kritika nebūtų laikoma diskriminavimu
  13. http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=23338407
  14. http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=22822011
  15. Vyro ir moters partnerystės įteisinimui Lietuvoje pritaria 70 %, gėjų – 4 % gyventojų
  16. [2]
  17. NAUJI RINKIMINIŲ KAMPANIJŲ STANDARTAI LIETUVOJE? Lietuvos žmogaus teisių centras
  18. Švarus patriotų kraujas sausio tryliktosios aukoms pagerbti"
  19. [3]
  20. Lietuvos liuteronai nelaimins gėjų santuokų
  21. http://katekizmas.lt/kbk1996p2003/N183D3.html Nemažai vyrų ir moterų jaučia stiprų potraukį į homoseksualizmą. Šis, žiūrint objektyviai, netvarkingas potraukis daugeliui yra sunkus išmėginimas. Su jais reikia elgtis pagarbiai, su užuojauta, taktiškai, vengti kaip nors neteisingai juos atstumti. Tie asmenys yra pašaukti vykdyti Dievo valią savo gyvenime, o jeigu yra krikščionys, sunkumus, su kuriais gali susidurti dėl savojo polinkio, turi jungti su Išganytojo kryžiaus auka.
  22. Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Ar apginsime šeimą?
  23. Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Ar apginsime šeimą?
  24. R.Doveika atsiprašė gėjų mamų už teiginius, kad homoseksualais tampama po abortų
  25. Brolis Astijus Kungys: Žmonės, kurie vienas kitą myli, yra pederastai