Heteroseksualumas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Heteroseksualumas (iš gr. ἕτερος – „kitas“ + lot. sexus – „lytis“) – seksualinė orientacija, seksualinis elgesys ar romantinis potraukis tarp priešingos lyties atstovų.

Kartu su biseksualumu ir homoseksualumu, heteroseksualumas yra viena iš trijų pagrindinių seksualinių orientacijų heteroseksualumo–homoseksualumo spektre.[1] Daugelyje kultūrų heteroseksualūs asmenys sudaro daugumą, o heteroseksualus elgesys itin dažnas.[2][3]

Mokslininkai nežino, kas būtent lemia seksualinę orientaciją, bet manoma, kad orientaciją determinuoja genetinių, hormoninių bei aplinkos veiksnių visuma.[4][5][6] Nors nėra vienos teorijos, kuri būtų priimtina visai mokslinei bendruomenei, mokslininkai pirmenybę teikia biologiniams veiksniams.[7] Jų manymu, už socialinius veiksnius svarbesni biologiniai veiksniai.[8][9][10]

Terminai heteroseksualus ar heteroseksualumas įprastai taikomi tik žmonėms, tačiau heteroseksualus elgesys pastebimas ir tarp visų gyvūnų rūšių, nes jis būtinas dauginimuisi ir rūšies tęstinumui.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Sexual orientation, homosexuality and bisexuality“. American Psychological Association. Suarchyvuotas originalas August 8, 2013. Nuoroda tikrinta August 10, 2013. 
  2. Bailey, J. Michael; Vasey, Paul; Diamond, Lisa; Breedlove, S. Marc; Vilain, Eric; Epprecht, Marc (2016). „Sexual Orientation, Controversy, and Science“. Psychological Science in the Public Interest 17 (2): 45–101. PMID 27113562. doi:10.1177/1529100616637616. 
  3. „Human sexual activity - Sociosexual activity“. Encyclopedia Britannica (anglų). Nuoroda tikrinta 2019-12-21. 
  4. Frankowski BL; American Academy of Pediatrics Committee on Adolescence (June 2004). „Sexual orientation and adolescents“. Pediatrics 113 (6): 1827–32. PMID 15173519. doi:10.1542/peds.113.6.1827. 
  5. (2014) Marriages, Families, and Relationships: Making Choices in a Diverse Society. Cengage Learning. ISBN 978-1-305-17689-8. Tikrinta February 11, 2016. “The reason some individuals develop a gay sexual identity has not been definitively established  – nor do we yet understand the development of heterosexuality. The American Psychological Association (APA) takes the position that a variety of factors impact a person's sexuality. The most recent literature from the APA says that sexual orientation is not a choice that can be changed at will, and that sexual orientation is most likely the result of a complex interaction of environmental, cognitive and biological factors...is shaped at an early age...[and evidence suggests] biological, including genetic or inborn hormonal factors, play a significant role in a person's sexuality (American Psychological Association 2010).”
  6. Gail Wiscarz Stuart (2014). Principles and Practice of Psychiatric Nursing. Elsevier Health Sciences. ISBN 978-0-323-29412-6. Tikrinta February 11, 2016. “No conclusive evidence supports any one specific cause of homosexuality; however, most researchers agree that biological and social factors influence the development of sexual orientation.”
  7. Frankowski BL; American Academy of Pediatrics Committee on Adolescence (June 2004). „Sexual orientation and adolescents“. Pediatrics 113 (6): 1827–32. PMID 15173519. doi:10.1542/peds.113.6.1827. 
  8. Bailey, J. Michael; Vasey, Paul; Diamond, Lisa; Breedlove, S. Marc; Vilain, Eric; Epprecht, Marc (2016). „Sexual Orientation, Controversy, and Science“. Psychological Science in the Public Interest 17 (2): 45–101. PMID 27113562. doi:10.1177/1529100616637616. 
  9. LeVay, Simon (2017). Gay, Straight, and the Reason Why: The Science of Sexual Orientation. Oxford University Press. ISBN 9780199752966.
  10. Balthazart, Jacques (2012). The Biology of Homosexuality. Oxford University Press. ISBN 9780199838820.