Seksualinės mažumos Lietuvoje

LGBT teisės Lietuvoje – Lietuvoje egzistuojanti teisinė bazė, reglamentuojanti LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir translyčių) asmenų gyvenimo aspektus. Nuo 1993 m., kuomet Lietuvoje dekriminalizuotas homoseksualumas, tos pačios lyties porų lytinis gyvenimas valstybėje yra teisėtas. Tačiau nei civilinė partnerystė, nei tos pačios lyties asmenų santuokos šalyje nėra įteisintos. Netradicinės orientacijos žmonių apsauga nuo diskriminacijos Lietuvoje buvo įteisinta kaip įstojimo į Europos Sąjungą dalis, o šalies pirmosios gėjų eitynės įvyko 2010 m. Vilniuje.

Neigiamas požiūris į seksualines mažumas Lietuvoje išlieka paplitęs. 2019 m. „Eurobarometro“ duomenimis, 30 % lietuvių palaiko tos pačios lyties asmenų santuokas, nepalaiko - 67 %, nors nepalaikančiųjų skaičius ir nuosekliai mažėja. Tai yra vienas žemiausių rodiklių Europos Sąjungoje, - žemesnis tik Rumunijoje, Latvijoje, Slovakijoje bei Bulgarijoje. Tos pačios lyties porų santuokos palaikymo vidurkis visos ES mastu siekia 61 %.

Diskriminacijos draudimas

Diskriminacija dėl seksualinės orientacijos Lietuvoje yra draudžiama įstatymu. 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Darbo kodekse buvo įtvirtinta „darbo teisės subjektų lygybė nepaisant jų lyties, seksualinės orientacijos“ ir kitų požymių. Jo 129 straipsnyje yra nuostata, kad darbuotojo seksualinė orientacija negali būti pagrindas jo atleidimui. 2005 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lygių galimybių įstatymas, uždraudęs diskriminaciją dėl lytinės orientacijos.

Diskriminacijos vertinimas

Europos Tarybos įkurtos Europos komisijos prieš rasizmą ir netoleraciją (ECRI) 2016 m. ataskaitoje apie Lietuvą akcentuojami pažeidimai – „homofobijos ir transfobijos kurstymas, žodinis užgauliojimas, bei netinkami komentarai yra dažni visuomenėje, žiniasklaidoje bei politiniame diskurse. Dėl to LGBT bendruomenės nariai nuolat jaučia diskriminaciją bei atskirtį kasdieniniame gyvenime“, taip pat „2013 m. ES LGBT tyrimo duomenimis 39 % iš 821 respondentų Lietuvoje pasakė, kad jų atžvilgiu buvo panaudotas psichologinis/seksualinis smurtas ar jiems buvo grasinama smurtu.“ Komisija pabrėžia, kad Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas riboja kai kurias viešųjų veiklų rūšis homoseksualiems asmenims: iš knygynų išimta pasakų knyga, kuriose vaizduojamos tos pačios lyties poros; be to, Lietuvos televizijos stotys, remdamosi Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos išvada (kuri buvo grindžiama šiuo įstatymu), atsisakė transliuoti televizijos reklamą, skatinančią toleranciją homoseksualių asmenų požiūriu. Komisija rekomenduoja nustatyti teisinę sistemą, kuria būtų pripažįstami tos pačios lyties porų santykiai, ir primygtinai rekomenduoja kuo greičiau nustatyti lyties keitimo procedūrą.

Tarptautinės LGBT organizacijų interesams atstovaujančios grupės „Ilga Europe“ 2017 m. ataskaitoje, savo sukurtoje skalėje nuo 0 iki 100 (kur 0 reiškia didelius žmogaus teisių pažeidimus ir diskriminaciją, o 100 – visiškai lygias teises), Lietuvai skirta 17 taškų, t. y. 39 vieta Europoje iš 49. Ataskaitoje, be kitų dalykų, nurodyta, kad Lietuvos darbo kodekse nenumatyta jokia transseksualių žmonių apsauga nuo diskriminacijos ir tai, kad nesiimta jokių priemonių sprendimui L. prieš Lietuvą įgyvendinti; nėra jokios galimybės sudaryti tos pačios lyties asmenų santuoką ar partnerystę ir yra siekiama šalies Konstitucijoje apriboti šeimos sąvoką neįtraukiant į ją tos pačios lyties porų; kita vertus, šalyje homoseksualūs asmenys gali naudotis taikių susibūrimų teise.

Nors neišreiškusi paramos vienalytėms partnerystėms tuometė Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra išsakiusi poziciją, kad Konstituciją gina visų Lietuvos piliečių, įskaitant LGBT bendruomenę, teises: „…Lietuvoje visos mažumos traktuojamos lygiai ir vienodai, tai yra visi mūsų, Lietuvos, piliečiai, kurių teisės pagal mūsų Konstituciją yra lygios.“

Požiūris į homoseksualumą visuomenėje

Pagal skirtingas apklausas šio klausimo vertinimas labai skiriasi. 2006 m. „Vilmorus“ atlikta apklausa parodė, kad 42 % gyventojų pritartų tos pačios lyties asmenų partnerystėms, 12 % – santuokai, 13% – teisei įsivaikinti. 2009 m. vykdytų „Spinter“ tyrimų apklausos duomenimis 16 % pritarė Vilniaus homoseksualų eitynėms, 81,5 % apklaustųjų homoseksualumą laikė iškrypimu, liga ar ištvirkimu. 2011 m. RAIT apklausos duomenimis homoseksualų partnerystės įstatymui pritartų 4 % gyventojų. 2021 m. vykdyta „Norstat“ tyrimų apklausa parodo, kad 30 % Lietuvos gyventojų pritaria tos pačios lyties asmenų partnerystei, o 65 % – nepritartų.

Priešiškais pasisakymais prieš gėjus, lesbietes, biseksualus ir transseksualus Lietuvoje pasižymi kraštutinės dešiniosios (Jaunoji Lietuva, Lietuvių tautinio jaunimo centras) ir kraštutinės kairiosios (Socialistinis liaudies frontas) organizacijos. 2011 m. vykstant rinkimams į savivaldybių tarybas partija „Jaunoji Lietuva“ Vilniaus savivaldybėje naudojo šūkį „Be žydrų, juodų, raudonų ir be taboro čigonų.“ 2012 m. sausio 13 d. Lietuvių tautinio jaunimo centras kvietė dalyvauti akcijoje pavadinimu „Švarus patriotų kraujas Sausio tryliktosios aukoms pagerbti“, kurioje negalėjo dalyvauti homoseksualai.

2008–2012 m. kaip atsvara už tradicinę šeimą pasisakančių parlamentarų grupei „Už tradicinę šeimą“ (iki šiol veikia laikinoji grupė „Už tradicinę šeimą“)^{[patikslinti!][reikalingas šaltinis]} įsteigta laikinoji Seimo narių grupė „Už lygybę“, kuriai priklausė 11 parlamentarų iš beveik visų tuomet didžiausių parlamentinių partijų.

Lietuvos liuteronų religinė bendrija Bažnyčios požiūrį į homoseksualų teises laiko iššūkiu, o homoseksualius santykius laiko nuodėmingais.

Lietuvoje didžiausia pagal tikinčiųjų skaičių Romos Katalikų Bažnyčia oficialiai pasisako prieš nepagarbų elgesį su homoseksualais, Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius LGBT judėjimą tapatina su „visuomenės susinaikinimu“ ir „rimta grėsme“, jis yra teigęs, jog „kova už žmogaus teises išauga į homoseksualizmo propagavimą, o abejojantys homoseksualizmo etiškumu apšaukiami homofobais“.. Kontroversiškų minčių apie homoseksualus yra išsakę tokie žinomi katalikų dvasininkai kaip Ričardas Doveika, br. Astijus Kungys.

Santykių teisinis reguliavimas

Lietuvoje nėra priimto įstatymo, reguliuojančio tiek heteroseksualių, tiek homoseksualių porų partnerystes. Nuo 2017 m. yra buvę trys bandymai Seime priimti vienalytes partnerystes reglamentuojantį įstatymą.

2023 m. gegužės 23 d. Seime pritarta Civilinės sąjungos įstatymui, kuris numatytų civilines sąjungas tiek heteroseksualioms, tiek homoseksualioms poroms (už projektą balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo 52 ir susilaikė trys parlamentarai).

Istorija

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

Viena pirmųjų LGBT teisių aktyvisčių iš Lietuvos buvo 1869 m. Vilijampolėje (tuometė Rusijos imperija) gimusi litvakė Ema Goldman, didžiąją dalį gyvenimo praleidusi ir aktyvizmu užsiėmusi JAV.

Apie LGBT asmenis po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1918 m. žinoma mažai, vyrų homoseksualumas buvo baudžiamas. Viena žymiausių tos epochos lietuvių LGBT asmenų – 1906 m. Antašavoje gimusi dailininkė, tapytoja, grafikė, fotografė Vera Šleivytė, neslėpusi savo lesbietiškos seksualinės orientacijos. 1940 m. birželio 15 d. Lietuvą okupavus TSRS Lietuvoje netruko įsigalioti TSRS baudžiamasis kodeksas. kuris numatė griežtesnes bausmes vyrų homoseksualumui. Nacių okupacijos metais homoseksualūs vyrai ir moterys buvo persekioti. LTSR Baudžiamojo kodekso 122 straipsnis numatė baudžiamąją atsakomybę už lytinius aktus tarp vyrų, įkalinant iki 3 metų.

Lietuvai atstačius nepriklausomybę 1990 m., savanoriški lytiniai santykiai tarp dviejų vyrų dekriminalizuoti 1993 m. liepos 2 d. Tų pačių metų kovo 1 d. išleistas pirmasis laikraštis gėjams ir visiems jų draugams „Naglis“ (leistas iki 1997 m.), o 1994 m. – laikraštis LGBT bendruomenei „Amsterdamas“ (leistas iki 1999 m.) Lietuvos žiniasklaidoje informacijos apie LGBT buvo mažai. Populiariojoje kultūroje XX a. dešimtajame dešimtmetyje homoseksualumas kartais būdavo romantizuojamas – klaipėdiečių reivo grupė XXL buvo sukūrusi dvi dainas homoseksualios meilės tematika – „Rožinė svajonė“ ir „Papartėlis“. 1995 m. rugsėjo 10 d. išleistas pirmasis viešas straipsnis „Lietuvos Ryto“ laikraštyje apie homoseksualų porą Vladimirą Simonko ir Eduardą Platovą.

1996 m. spalio 28 d. homoseksuali seksualinė orientacija pašalinta iš sutrikimų sąrašo Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje, ėmus naudoti Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją, 2003 m. Lietuvoje įtvirtinta pirmoji diskriminaciją lytinės orientacijos pagrindu draudžianti nuostata – LR darbo kodekse įtvirtinta, kad darbuotojo seksualinė orientacija negali būti pagrindas jo atleidimui, o 2005 m. įsigaliojo Lygių galimybių įstatymas, uždraudęs diskriminaciją dėl lytinės orientacijos. 2003 m. gegužės 1 d. priimta LR baudžiamojo kodekso redakcija, kurioje heteroseksualiems ir homoseksualiems santykiams buvo suvienodintas legalaus sutikimo amžius.

2005 m. rugpjūčio 4 d. atidarytas vienas pirmųjų gėjų klubų Vilniuje – „Men’s Factory“ (uždarytas 2010 m.), 2007 m. – „Soho“. 2010 m. gegužės 8 d. Vilniuje surengtos pirmosios „Baltic Pride“ eitynės Vilniuje, Upės g., į kurį susirinko 350 dalyvių. Šūkis – „Už lygybę“.

XXI a. antrajame dešimtmetyje LGBT tema buvo dažniau gvildenama lietuviškame kine ir literatūroje. 2011 m. vasario 16 d. pasirodė pirmasis lietuviškas filmas apie gėjų porą „Porno melodrama“ (režisierius Romas Zabarauskas), o 2013 m. išleista Neringos Dangvydės „Gintarinė širdis“, knyga vaikams, kurioje veikia LGBT veikėjai, 2014 m. rugpjūčio 21 d. Vilniuje įvyko LGBT* filmų festivalis „Kreivės“. Siekiant paskatinti daugiau LGBT lietuvių atsiskleisti 2014 m. birželio 15 d. sudarytas ir paskelbtas Lietuvos viešojoje žinomų LGBT+ asmenų sąrašas. 2016 m. rugsėjo 20 d. Romas Zabarauskas išleido knygą „Lietuva atsiskleidžia: 99 LGBT+ istorijos“, o 2017 m. – pirmasis romanas Lietuvoje apie intymius santykius tarp vyrų „Nesibaigianti vasara“ (autorius – prof. Artūras Tereškinas).

2015 m. gegužės 17 d. įkurta neformali Vilniaus Universiteto LGBT+ grupė, tų pačių metų rugpjūčio 20 d. – tėvų savitarpio pagalbos grupė „išgir̃stì“ (įkūrėjai – asociacija „In corpore“).

Vienalyčių sąjungų įstatymą Seime priimti buvo mėginama triskart. Pirmąkart tai įvyko 2017 m. birželio 15 d., Seime pateiktus Partnerystės įstatymo projektą. Kadangi už balsavo tik 29, prieš – 59, o susilaikė – 20, projekto svarstymui nepritarta. Dar kartą Partnerystės įstatymo projektas, siekęs įteisinti heteroseksualių ir homoseksualių porų partnerystes, svarstytas 2021 m. gegužės 25 d. (teikė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Aušrinė Armonaitė, Gabrielius Landsbergis, Ingrida Šimonytė, Algirdas Sysas, Tomas Vytautas Raskevičius, Eugenijus Gentvilas, Ieva Pakarklytė, Andrius Navickas), tačiau įstatymo projektas buvo atmestas pirmojoje stadijoje. Tuokart už balsavo 63, prieš – 58, o susilaikė – 7, tad įstatymui nepritarta. Trečiakart LGBT bendruomenės ir aktyvistų „kompromisiniu“ laikomas civilinės sąjungos įstatymas svarstytas 2022 m. gegužės 26 d., pirminė jo redakcija priimta.

2018 m. spalio 3 d. įkurta Įvairovės chartija Lietuvoje (angl. Diversity Charter Lithuania).

2019 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nusprendė, kad Lietuva turi suteikti leidimą gyventi tos pačios lyties poroms, sudariusioms santuoką valstybėse, kur tos pačios lyties asmenų santuoka yra legalizuota.

2020 m. lapkričio 9 d. pirmasis atviras kandidatas iki LR Seimo rinkimų gėjus Tomas Vytautas Raskevičius išrinktas į Seimą. 2021 m. vasario 1 d. startavo LGBTQ+ naujienų portalas (steigėjas ir redaktorius – Jonas Valaitis). 2021 m. rugsėjį į lietuvių kalbą išversta už LGBT asmenų įtrauktį į katalikų bažnyčią atvirai pasisakančio JAV jėzuito kunigo Džeimso Martino knyga „Statant tiltą“ (vertė Andrius Navickas).

2021 m. spalio 14 d. dr. Liutauro Labanausko atliktas pirmasis oficialus tyrimas apie tos pačios lyties šeimas „Lyčiai neutralios partnerystės įteisinimo galimybių analizė ir kokybinis tyrimas apie LGBTQIA+ asmenų poreikius“. 2021 m. spalio 28 d. Rasa Račienė, Lina Plieniūtė, Jolanta Vaitiekūnienė įsteigė LGBT teisių gynimo organizaciją „Mamos už LGBTQ+ vaikus“. Prieš tai Rasa Račienė buvo parašiusi viešą laišką LR Prezidentui Gitanui Nausėdai, o spalio 25 d. – susitikusi. Organizacija 2022 m. gegužės 15 d. suorganizavo renginį Vilniaus Katedros aikštėje pavadinimu „Visos šeimos svarbios“.

2022 m. vasario 2 d. įsigaliojo Teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos teisinis reglamentavimas dėl translyčių asmenų teisinės padėties gerinimo, apibrėžiant asmens vardo ir pavardės keitimo taisykles, nereikalaujant medicininio lyties pakeitimo patvirtinimo, o gegužės 1 d. – Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio įsakymas dėl kliūčių panaikinimo homoseksualiems asmenims tapti kraujo donorais. Anksčiau buvo klausiama vyrų, ar jie turėjo lytinių santykių su kitais vyrais, o moterų klausiama, ar jų partneris galėtų turėti lytinių santykių su kitais vyrais.

Teisinis statusas

Iki nepriklausomybės atgavimo 1918 m. Lietuvoje galiojo Rusijos imperijos teisė. 1917 m. gruodžio mėn. Rusijos TFSR dekriminalizavo homoseksualumą, kuris buvo kriminalizuotas vėl 1933 m.

Po nepriklausomybės paskelbimo Lietuvos Valstybės Taryba 1919 m. priėmė Rusijos Baudžiamojo statuto pagrindu sukurtą Lietuvos Baudžiamąjį statutą. Jo 516 straipsnis už laisvanoriškus lytinius santykius tarp vyrų numatė laisvės atėmimą iki trijų mėnesių. Šis statutas galiojo iki pat 1940 metų.

1940 m. Lietuvą okupavus TSRS, įsigaliojo TSRS teisė, kurioje homoseksualūs santykiai buvo laikomi nusikaltimu. 1960 m. LTSR Baudžiamojo kodekso 122 straipsnis numatė baudžiamąją atsakomybę už lytinius aktus tarp vyrų – įkalinimą iki 3 metų.

1996 m. spalio 28 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu visose Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos įstaigose buvo pradėta naudoti Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją, pagal kurią neheteroseksuali seksualinė orientacija nelaikoma sutrikimu.

2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojo nauja Baudžiamojo kodekso redakcija, kurioje heteroseksualiems ir homoseksualiems santykiams buvo suvienodintas legalaus sutikimo amžius.

2012 m. birželį Seimo „Tvarkos ir Teisingumo“ frakcijos buvo nesėkmingai siūlytas projektas surengti referendumą dėl Konstitucijos 38 straipsnio keitimo į tokią formuluotę: „Šeima kuriama sudarius santuoką. Šeima taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės. Draudžiama propaguoti homoseksualius santykius. Homoseksualiems asmenims įsivaikinti draudžiama.“ 2013 m. birželio mėn. pasiūlytas naujas projektas, pagal kurį homoseksualumas būtų išbrauktas iš socialinių grupių, turinčių apsaugą nuo diskriminacijos, sąrašo.

Lietuvoje vienalyčių partnerysčių ir santuokų registravimas nėra įteisintas, tačiau 2019 m. sausio 11 d. Konstitucinis Teismas nusprendė, kad Lietuva turi suteikti leidimą gyventi tos pačios lyties poroms, sudariusioms santuoką valstybėse, kur tos pačios lyties asmenų santuoka yra legalizuota.

Eitynės

Baltic Pride 2022

Pirmosios Lietuvoje homoseksualų ir jų palaikytojų eitynės įvyko 2010 m. gegužės 9 d., tuometinei Vilniaus savivaldybei, vadovaujamai mero Viliaus Navicko, išdavus leidimą jį surengti. Eitynėse žygiavo 350 dalyvių, iš jų – 2 Seimo nariai (Marija Aušrinė Pavilionienė ir Rokas Žilinskas), juo saugojo 800 policijos pareigūnų. Eitynėms suteikta vieta – Upės gatvė.

Antrosios eitynės „Už lygybę“ įvyko 2013 m. liepos 28 d., pirmąkart leidimas rengti eitynes išduotas Vilniaus centrine gatve – Gedimino prospektu. Eitynėse, kurias organizavo Lietuvos gėjų lyga (LGL), žygiavo apie 800 dalyvių, tarp jų užsienio šalių ambasadoriai, europarlamentarai, 3 Seimo nariai (Marija Aušrinė Pavilionienė, Giedrė Purvaneckienė (LSDP) ir Dalia Kuodytė (LRLS), JAV alternatyvaus roko grupė Betty, įvairios LGBT ir nevyriausybinės LBT remiančios organizacijos iš užsienio, TJA, Vaikų linija, LRLS atstovai, antifa, anarchistai ir kiti.^{[reikalingas šaltinis]}

Per 2010 m. homoseksualų eitynes dėl riaušių kurstymo buvo suimti parlamentarai: tuomet TS-LKD priklausęs Lietuvos tautininkų sąjungos narys Kazimieras Uoka ir TT Petras Gražulis. Pastarasis, neretai laikomas vienu priešiškiausių homoseksualams politikų, vėl sulaikytas per 2013 m. eitynes.

Trečiąkart Lietuvoje organizuojant eitynes 2016 m. didesnių neramumų išvengta. Eitynėse dalyvavo ir Seimo nariai, diplomatai, įvairios bendruomenės – Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, parlamentarai Dalia Kuodytė (LRLS), Mykolas Majauskas (TS-LKD), Marija Aušrinė Pavilionienė (LSDP), Vytautas Matulevičius (DK), Vilniaus miesto tarybos narys Markas Adamas Haroldas, Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas, Švedijos ambasadorė Cecilia Ruthström-Ruin ir kiti.

2019 m. birželio 8 dieną vykusiose ketvirtosiose eitynėse (Baltic Pride) Vilniuje dalyvavo apie 10 000 LGBT asmenų ir juos palaikančiųjų ir dalyvių. Skaičiumi eitynės kol kas gausiausios Baltijos šalyse. Oficialus eitynių šūkis buvo „Mes esame šeima“.

2021 m. rugsėjo 4 dieną Laisvės alėjoje Kaune surengtosios pirmosios miesto istorijoje LGBT ir juos palaikančiųjų eitynės Kaunas Pride, organizuotos Gegužės 1-osios profesinės sąjungos. Dalyvių skaičius siekė 2000–3000. Prie Kauno soboro prieš eitynes protestavo grupelė žmonių, kalbėjusi maldas, taip pat Stanislovas Buškevičius ir Vytautas Šustauskas. Tarp žymesnių dalyvių eitynių buvo inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius, JAV ambasadorius Robert Gilchrist.