Aseksualumas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Seksologija
Symbol venus.svgBlue Mars symbol.svg

Aseksualumas – seksualinio potraukio neturėjimas. Aseksualumas laikomas viena iš seksualinių orientacijų.

2001 m. amerikiečių aktyvistas David Jay įkūrė aseksualų bendriją Aseksualų matomumo ir edukacijos tinklą (angl. Asexual Visibility and Education Network arba AVEN). Jos tikslas yra aseksualų ir kitų žmonių, artimų jiems savo pasaulėjauta sąjunga, taip pat informacijos apie aseksualus ir aseksualumą skleidimas visame pasaulyje.[1]

Paplitę klaidingi įsitikinimai apie aseksualumą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aseksualumas skiriasi nuo antiseksualumo. Nors aseksualai gali turėti daug bendro su antiseksualais, tačiau aseksualai nėra nusistatę sekso atžvilgiu.[2] Taip pat aseksualumo nereikia painioti su fiziniu nepajėgumu atlikti lytinį aktą ir pratęsti giminę.

Kai kurie mano, kad aseksualumas yra seksualinis sutrikimas. Tam tikrais atvejais sekso atsisakymas gali būti sukeltas panašių priežasčių, bet šiuolaikinė medicina pripažįsta, jog aseksualumas nėra patologija bei yra nekenksmingas fizinei ir psichinei sveikatai. Tai patvirtina ir dauguma žmonių, vadinančių save aseksualais. Jeigu aseksualumas nesukelia kokių nors kančių, tai negalima jo priskirti medicininiams ar emociniams sutrikimams.[3] Iki šiol vyksta diskusijos dėl to, ar galima laikyti aseksualumą ketvirta seksualine orientacija. Nėra vieningos nuomonės apie tai, ar aseksualu gali vadinti save tik tas, kas visai neturi lytinio potraukio. Daugelis mano, jog tam tikro supratimo ribose aseksualas gali turėti silpnai išreikštą lytinį potraukį.[3]

Taip pat aseksualumas nesusijęs su noru turėti ar neturėti vaikų. Aseksualai, kurie nori turėti vaikų, gali atlikti lytinį aktą dėl apvaisinimo, taip pat jie gali pasirinkti dirbtinį apvaisinimą ar įvaikinimą.

Aseksualus galima skirstyti į tuos, kurie niekada neturėjo lytinio potraukio ir į tuos, kurie jo atsikratė slopinimo ar susilaikymo būdu. Aseksualumas nėra tas pats, kas susilaikymas nuo lytinio aktyvumo. Aseksualumo negalima tapatinti su celibatu. Žmonės, kurie laikosi celibato, ne visais atvejais yra aseksualai. Dauguma aseksualų turi lytinius santykius dėl socialinių prietarų poveikio, dėl giminės tęsimo, dėl to, jog stengiasi patenkinti partnerio norą.[4]

Diskriminacija ir teisinė apsauga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2012 m. tyrimas, paskelbtas socialinės psichologijos akademiniame žurnale „Group Processes & Intergroup Relations“, tvirtino, jog aseksualai yra labiau negatyviai vertinami nei homoseksualai ar biseksualai. Tiek homoseksualūs, tiek biseksualūs asmenys manė, kad aseksualai ne tik atšiaurūs, bet ir sulaukėję.[5] Tačiau kitas tyrimas nerado rimtos diskriminacijos prieš aseksualus įrodymų. Aseksualų aktyvistė, knygų autorė ir tinklaraštininkė Julie Decker aktreipė dėmesį, jog seksualinis priekabiavimas ar seksualinė prievarta dažnai persekioja aseksualų bendruomenę.[6] Sociologas Markas Carriganas įžvelgia aukso vidurį, teigdamas, kad nors ir aseksualai dažnai patiria diskriminaciją, pastaroji susijusi ne su priešiškumu, o su „marginalizavimu, nes žmonės tiesiog nesupranta aseksualumo“.[7]

Aseksualai dažnai susiduria ir su LGBT išankstinėmis nuostatomis.[8][9] Daug LGBT šalininkų mano, kad visi, kurie nėra homoseksualūs arba biseksualūs, privalo būti heteroseksualūs.[10] Dėl tokio požiūrio aseksualai yra atstumiami arba nelaikomi bendruomenės dalimi. Nors daugelis žinomų organizacijų yra pasiryžusios padėti kitoms seksualinėms mažumoms, jos nepadeda aseksualams ir neinformuoja visuomenės apie aseksualų problemas. Kuomet aktyvistė Sara Beth Brooks viešai prisipažino esanti aseksuali, LGBT atkirto, kad aseksualai yra nesusipratę dėl savo seksualinės tapatybės bei siekia nepelnyto dėmesio iš bendruomenės.[11] Kitos LGBT organizacijos, kaip Trevoro projektas (angl. The Trevor Project) ir Nacionalinė LGBT organizacija (angl. The National LGBT Task Force), įtraukia aseksualius asmenis, nes šie nėra heteroseksualūs.[12][13] Kai kurios organizacijos prideda raidę „A“ prie LGBTQ akronimo, siekdami įtraukti aseksualus į bendruomenę, tačiau tai išlieka kontroversišku klausimu, nes kai kurios seksualines mažumas palaikančios organizacijos tam priešinasi.[14]

Aseksualumas ir religija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tyrimai nerado tiesioginių sąsajų tarp religingumo ir aseksualumo.[15] Aseksualumas vienodai būdingas tiek religingiems, tiek nereligingiems asmenims.[15] Tačiau, aseksualumas gana dažnas tarp dvasininkų, priėmusių celibatą. Tai gali būti paaiškinta tuo, kad kitus rinktis dvasininko kelią atgraso skaistybės įžadai.[16] Viename tyrime, didesnė musulmonų nei krikščionių dalyvių dalis teigė nejaučiantys seksualinio potraukio.[15]

Kadangi terminas aseksualumas palyginti naujas, daugelis religijų aiškių nuostatų neturi.[17] Naujajame Testamente, Evangelijoje pagal Matą, 19, 11–12, į mokinių mintį, kad dėl sunkumų santuokoje vesti neverta, Jėzus Kristus atsakė: „Ne visi išmano tuos žodžius, o tik tie, kuriems duota išmanyti. Nes yra eunuchų, kurie gimė tokie iš motinos įsčių. Yra eunuchų, kuriuos tokius padarė žmonės. Ir yra eunuchų, kurie patys save tokius padarė dėl dangaus karalystės. Kas pajėgia išmanyti, teišmano.“ Kai kurie hermeneutikai mano, jog Jėzus minėdamas „eunuchus, kurie tokiais gimė“ turėjo omenyje ir aseksualius asmenis.[18][19]

Krikščionybė žvelgia teigiamai į celibatą (nors tai nėra tapatu aseksualumui).[17] Apaštalas Paulius, kuris laikėsi celibato, kai kurių tyrinėtojų laikomas aseksualiu. Šventame Rašte, Pirmajame laiške korintiečiams, Paulius rašo:

„Aš norėčiau, kad visi žmonės būtų tokie kaip aš. Bet kiekvienas turi iš Dievo savo dovaną, vienas šiokią, kitas anokią. Nesusituokusiems ir našlėms aš sakau: jie gerai padarys, pasilikdami tokie kaip aš. Bet jei negali susilaikyti, tegul tuokiasi. Verčiau tuoktis negu degti.“ – 1 Kor 7,6–9

Tačiau kai kurie krikščionys aseksualumą vertina kaip įsivaizduojamą ar netgi nemoralų.[17] Jėzuitų dvasininkai Davidas Nantais and Scottas Oppermanas rašo: „Aseksualūs žmonės neegzistuoja. Seksualumas yra Dievo dovana, tad ir fundamentali žmogaus tapatybės dalis. Tie, kurie malšina savo seksualumą, negyvena pagal Viešpaties planą. Todėl tikėtina, kad jie nėra laimingi.“[17][20]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. (2010) Marshall Cavendish Sex and Society. Marshall Cavendish, 82–83. ISBN 978-0-7614-7906-2.
  2. „Definition of "antisexuality". Collins English Dictionary. Suarchyvuotas originalas 2012-10-29. 
  3. 3,0 3,1 Bogaert, Anthony F (2006). „Toward a Conceptual Understanding of Asexuality“. Review of General Psychology 10 (3): 241–250. doi:10.1037/1089-2680.10.3.241. 
  4. Prause, Nicole; Cynthia A. Graham (August 2004). „Asexuality: Classification and Characterization“ (PDF). Archives of Sexual Behavior 36 (3): 341–356. PMID 17345167. doi:10.1007/s10508-006-9142-3. Suarchyvuotas originalas (PDF) September 27, 2007. Nuoroda tikrinta August 31, 2007. 
  5. MacInnis, Cara C.; Hodson, Gordon (2012). „Intergroup bias toward "Group X": Evidence of prejudice, dehumanization, avoidance, and discrimination against asexuals“. Group Processes & Intergroup Relations 15 (6): 725–743. doi:10.1177/1368430212442419. 
  6. Mosbergen, Dominique (2013-06-30). „Battling Asexual Discrimination, Sexual Violence, and Corrective Rape“. Huffington Post. Nuoroda tikrinta 2013-08-02. 
  7. Wallis, Lucy (2012-01-17). „What is it like to be asexual?“. BBC News (BBC). Nuoroda tikrinta 2014-01-01. 
  8. (2015) The Invisible Orientation: An Introduction to Asexuality. New York City, New York: Skyhorse Publishing. ISBN 978-1-5107-0064-2.
  9. Mosbergen, Dominique (2013-06-20). „Battling Asexual Discrimination, Sexual Violence, and Corrective Rape“. Huffington Post. Nuoroda tikrinta 2013-08-02. 
  10. (2015) The Invisible Orientation: An Introduction to Asexuality. New York City, New York: Skyhorse Publishing. ISBN 978-1-5107-0064-2.
  11. Mosbergen, Dominique (2013-06-20). „Battling Asexual Discrimination, Sexual Violence, and Corrective Rape“. Huffington Post. Nuoroda tikrinta 2013-08-02. 
  12. The Trevor Project – FAQ about asexuality, The Trevor Project website. Nuoroda tikrinta 2018-04-04.
  13. „The a is Here to Stay“. 2013-04-30. Suarchyvuotas originalas 2018-03-10. Nuoroda tikrinta 2018-04-04. 
  14. Mosbergen, Dominique (2013-06-21). „LGBT, Asexual Communities Clash over Ace Inclusion“. Huffington Post. 
  15. 15,0 15,1 15,2 (2015-09-07) Asexuality and Sexual Normativity: An Anthology. New York City, New York and London, England: Routledge, 22–27. ISBN 978-0-415-73132-4.
  16. (2012) Understanding Asexuality. Lanham, Maryland: Rowman and Littlefield Publishers, Inc., 36–39. ISBN 978-1-4422-0099-9.
  17. 17,0 17,1 17,2 17,3 „Asexuality and Christianity“ (PDF). asexualawarenessweek.com. Asexual Awareness Week. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2013-10-29. Nuoroda tikrinta 2021-01-12. 
  18. Kaoma, Kapya (2018). Christianity, Globalization, and Protective Homophobia: Democratic Contestation of Sexuality in Sub-Saharan Africa. Boston, Massachusetts: Palgrave Macmillan, 159–160. ISBN 978-3-319-66341-8.
  19. (2015) Sex in Christianity and Psychoanalysis. New York City, New York and London, England: Routledge. ISBN 978-1138951792.
  20. Natais, David; Opperman, Scott. „Eight myths about religious life“. vocationnetwork.org. [neveikianti nuoroda][neveikianti nuoroda]