Pereiti prie turinio

Drąsos kelias

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Drąsos kelias
PirmininkasJonas Varkala
Įkurta2012 m. kovo 19 d.
BūstinėVytauto g. 57-2, Garliava,
Kauno raj.
Narių skaičius2 479 (2018)[1]
Politinė ideologijaPopulizmas[2]
Antikorupcija[3][4]
Vietų skaičius Seime
0 / 141
Vietų skaičius Lietuvos regionų tarybose
0 / 1526
Vietų skaičius Europos parlamente
0 / 11
Svetainė
www.drasoskeliaspartija.lt

Drąsos kelias – Lietuvos politinė partija, įsikūrusi Garliavoje (Kauno raj.), 2012 m. kovo 19 d. įregistruota LR teisingumo ministerijos Registrų centre.[5]

Judėjimo šalininkų įrengta lauko scena Garliavoje

2012 m. sausio 28 d. įvykusio steigiamojo suvažiavimo metu buvo patvirtinta programa ir įstatai, išrinkta šios organizacijos vadovybė, atliktos kitos privalomos procedūros.

Visuomeniniam judėjimui atsirasti postūmį davė Drąsiaus Kedžio baudžiamoji byla. Judėjimas sukurtas po Drąsiaus Kedžio mirties jo artimųjų ir kai kurių visuomenės veikėjų iniciatyva. Apie politinės partijos steigimą prabilta dar 2011 m. rugpjūtį. Tada paskelbtoje deklaracijoje buvo akcentuojama kova su oligarchija, siūloma teisėsaugos pertvarka, griežtesnės bausmės už valstybinio turto grobstymą, korupciją, pedofiliją, narkotikų kontrabandą, iniciatoriai pasisakė už progresinius mokesčius, pridėtinės vertės mokesčio mažinimą, šildymo, elektros kainų reguliavimą, nemokamą mokslą.[6] Kovo 19 d. Registrų centre įregistruota politinė partija „Drąsos kelias“.

2012 m. Seimo rinkimuose turėjo tikslų dalyvauti Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ sudėtyje, tačiau vėliau šios idėjos atsisakė.

Politinės partijos „Drąsos kelias“ deklaruojama ideologija – alternatyva Lietuvoje paplitusiam neoliberalizmui.

„Drąsos kelio“ partijos deklaracijoje išsakomas jos veiklos pamatinis tikslas [7] – telkti Tautą, kad būtų atkurta Lietuvos teisinė, demokratinė, konstitucinė valstybė, sutramdyti valstybę griaunančius ir didžiąją dalį visuomenės išnaudojančius bei skurdinančius šešėlinius klanus, puoselėti krikščioniškas, humanistines vertybes, kurti pilietinę visuomenę, išsaugoti unikalią etninę kultūrą.

  • Teisinės valstybės darnus funkcionavimas;
  • Ryžtinga teismų ir prokuratūros sistemos pertvarka;
  • Tautos renkamam, o ne politikų paskirtam Visuomeniniam prokurorui turi būti suteikta teisė inicijuoti visų galimai korumpuotų politikų, teisėjų, prokurorų veiklos ikiteisminių ir kitų tyrimų pradėjimą;
  • Vagysčių iš valstybės biudžeto sustabdymas, valstybės biudžeto išlaidų kontrolė, kuri savaime išspręstų nemažą dalį šalies finansinių problemų;
  • Korupcinio pobūdžio ekonominių – finansinių nusikaltimų senaties panaikinimas;
  • Griežtos asmeninės atsakomybės taikymas valstybės pareigūnų veiklos atžvilgiu;
  • Politinės korupcijos naikinimas visomis įmanomomis priemonėmis: įstatymo privalomas laikymasis, nepriklausomai nuo užimamų pareigų, pažinčių ir turtinės padėties, viešojo intereso gynimas ir absoliutus viešumas bei skaidrumas valdiškame sektoriuje.

2012–2016 m. Seimo nariai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. http://www.tm.lt/dok/LR%20politiniu%20partiju%20sarasas%20%202018-03-01.pdf Archyvuota kopija 2018-03-03 iš Wayback Machine projekto.
  2. Dapkus, Liudas (2012-10-14), Poll: Ruling coalition to win Lithuanian election, Associated Press 
  3. Nordsieck, Wolfram (2016). „Lithuania“. Parties and Elections in Europe. Nuoroda tikrinta 2018-05-31.
  4. Beniusis, Vaidotas (2012-10-14), Austerity-weary Lithuania swings left in parliamentary election, AFP  Archyvuota kopija 2013-06-13 iš Wayback Machine projekto.
  5. Politinės partijos „Drąsos kelias“ įregistravimas
  6. http://kauno.diena.lt/dienrastis/miestas/garliavos-drama-gimdo-nauja-partija-405006
  7. Partijos „Drąsos kelias“ deklaruojami tikslai
  8. VRK inf. Archyvuota kopija 2012-12-04 iš archive.today