Antašava

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Antašava
Antašava, bažnyčia.JPG
Antašavos bažnyčia
Antašava
Antašava
Koordinatės 55°54′22″š. pl. 24°48′14″r. ilg. / 55.906°š. pl. 24.804°r. ilg. / 55.906; 24.804 (Antašava)Koordinatės: 55°54′22″š. pl. 24°48′14″r. ilg. / 55.906°š. pl. 24.804°r. ilg. / 55.906; 24.804 (Antašava)
Apskritis Panevėžio apskrities vėliava Panevėžio apskritis
Savivaldybė Kupiškio rajono savivaldybės vėliava Kupiškio rajono savivaldybė
Seniūnija Kupiškio seniūnija
Gyventojų (2021) 184
Commons-logo.svg Vikiteka Antašava
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Antašavà
Kilmininkas: Antašãvos
Naudininkas: Antašãvai
Galininkas: Antašãvą
Įnagininkas: Antašavà
Vietininkas: Antašãvoje

Antašava – miestelis Kupiškio rajono savivaldybėje, 13 km į šiaurės vakarus nuo Kupiškio, 9 km į pietus nuo Vabalninko, šalia kelio  124  KupiškisVabalninkasBiržai , Pyvesos dešiniajame krante. Dešiniuoju pakraščiu teka Trakelio upelis. Seniūnaitijos centras. Stovi Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčia, yra Antašavos pagrindinė mokykla, paštas (LT-40037), laisvalaikio centras, biblioteka, Antašavos dvaro pastatų ansamblis ir parkas, priklausę H. Antašauskui.

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Akmuo Papyvesių dvarui atminti

Iki XVIII a. pabaigos gyvenvietė buvo žinoma kaip Papyvesys (vandenvardinis vietovardis pagal pratekančią Pyvesą). Tačiau kai XVIII a. pabaigoje dvaras perėjo H. Antašauskiui – pagal jo pavardę imtas vadinti ir miestelis (dvarininkinis vietovardis),[2] nors dar iki XX a. tarpukario kai kuriuose žemėlapiuose vietovė žymima kaip Papyvesiai.[3]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viena iš gatvių
Kapinės
Gyvenvietės centre

Ilgą laiką (nuo 1595 m.) buvo minimas Papyvesių dvaras, bajorkaimis[4]. XVIII a. LDK poručikas Hiacintas Antoševskis (Antašauskis) ėmė supirkinėti bajorų žemes. 1782 m. ir 1784 m. supirkęs dalį bajorų palivarkų, pavadino dvarą Antašava. Siekdamas jį paversti miesteliu, Hiacinto iniciatyva nutiestas kelias į Kupiškį, pastatyti tiltai ir pakelės karčemos. 1793 m. buvusiose kapinėse pastatė koplyčią, 18111816 m. – naujus dvaro rūmus, įrengė parką[4]. Tolesnį plėtimąsi sustabdė 1812 m. karas, H. Antoševskio liga ir mirtis. Palikuonių neturėjo, o dvarą paveldėjo brolvaikis Kazimieras.

1850 m. miręs K. Antoševskis viską paliko savo šeimai: sūnums Adomui, Stanislovui, Kazimierui, Sigizmundui, Jonui, Bronislovui, Aleksandrui, Antanui, Viktorui, Eugenijui, dukrai Evelinai ir žmonai Rozinai Koriznaitei. Nemažai miestelio ir jo apylinkės gyventojų dalyvavo 1863 m. sukilime, didžiausią dalį subūrė Eliziejus Liutkevičius. 1863 m. lapkričio 11 d. ties Daršiškiais įvyko mūšis su Rusijos kariuomene, kurio metu žuvo nemažai sukilėlių ir pats V. Liutkevičius, dalis buvo ištremti, tarp jų ir K. Antoševskio sūnūs Jonas ir Aleksandras. Jiems priklausęs turtas 1865 m. gruodžio 10 d. buvo konfiskuotas caro, likusi dalis – sekvestruota, tačiau vėliau sekvestras buvo panaikintas. Dvaro reikalais tada rūpinosi Rozina ir jos sūnūs. 1873 m. galiausiai perduota konfiskuota dalis savininkams ir broliai pasidalijo palikimą. Antašavos dvaras atiteko Kazimierui Mečislovui Antoševskiui, kuris jį įkeitė Vilniaus žemės bankui. Vėliau dvaro rūmai ir likusi žemė buvo parduota Stanislovui Šimoniui.

1904 m. mirus S. Šimoniui, dvarą paveldėjo vaikai Petronėlė Durasevičienė ir Juozapas, kurie jau 1911 m. dvarą padalino į 5 dalis ir pardavė. 1926 m. buvo dar kartą perdalintas. 19401941 m. miestelyje veikė antisovietinis pogrindis, o pokario metais veikė kapitono Albino Tindžiulio-Dėdės vadovaujami partizanai. Žuvus Dėdei, toliau vadovavo Povilas Laužikas-Liudas.

1949 m. Uoginiuose atidaryta mokykla, kuri tais pačiais perkelta į Antašavą, Povilo Brazdžiūno namus. 1950 m. perkelta į dvaro rūmus ir išbuvo iki 1997 m., kai buvo perkelta į rekonstruotą vaikų darželio pastatą. 1961 m. reorganizuota į aštuonmetę, 1986 m. – devynmetę (nuo 1993 m. – pagrindinė).[5]

1949 m. įkurtas kolūkis, 1950 m. sujungtas su 3 aplinkiniais ir pavadintas „Žalgiriu“. Nuo 1959 m. – Antašavos, o 8-o dešimtmečio viduryje prijungti „Nemuno“ ir Uoginių kolūkiai. Ilgą laiką jam vadovavo Albinas Vaižmužis. 1988 m. miestelyje pastatytas kultūros ir sporto centras. 1992 m. kolūkis tapo žemės ūkio bendrove „Antašavos centras“.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611885 m. Stumbriškio valsčius Panevėžio apskritis
1919, 1922 m. Čypėnų valsčius Biržų apskritis
19221947 m. Vabalninko valsčius
19471950 m. Geležių valsčius Kupiškio apskritis
19501954 m. Daršiškių apylinkė Vabalninko rajonas
19541959 m. Antašavos apylinkės centras
19591988 m. Kupiškio rajonas
19881995 m. Kupiškio apylinkė
1995 Kupiškio seniūnija Kupiškio rajono savivaldybė

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestelyje 18121816 m. pastatyti Antašavos dvaro rūmai ir lauko akmenų svirnas, kuriuos H. Antoševskio užsakymu suprojektavo Mykolas Angelas Šulcas. Rūmai – klasicistinio stiliaus dviaukštis, stačiakampio plano pastatas. Išliko mažai pakeistas salės ir miegamojo interjeras. Sodybą supa parkas.

Dar 18111812 m. pastatytas klebonijos pastatas, kurį taip pat suprojektavo M. Šulcas. Yra medinė Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčia, pastatyta 1862 m. Dviejų bokštų, turi baroko bruožų. Šalia jos – mūrinė varpinė su 3 varpais. Taip pat žinoma kapinių koplyčia su vartais (architektūros paminklas).[6]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1816 m. ir 2021 m.
1816 m. 1855 m. 1861 m. 1893 m. 1902 m.[7] 1906 m. 1912 m.
194 206 30 80 73 132 157
1915 m. 1923 m.sur.[8] 1932 m. 1942 m.sur. 1959 m.sur.[9] 1970 m.sur.[10] 1974 m.[11]
143 127 214 124 125 197 246
1979 m.sur.[12] 1984 m.[13] 1989 m.sur.[14] 1992 m. 1998 m. 2001 m.sur.[15] 2011 m.sur.[16]
205 224 240 250 279 247 227
2021 m.sur.[17] - - - - - -
184 - - - - - -


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK)
  2. Ingrida Semaškaitė. „Lietuvos dvarai“. Enciklopedinis žinynas. – Vilnius, „Algimantas“, 2010. // psl. 23
  3. https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/7/76/KAM_map_1207.jpg
  4. 4,0 4,1 Kupiškėnų enciklopedija, I t. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006. T. I: A-J. ISBN 9955-624-62-0.
  5. Kazys MisiusAntašava. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001
  6. Kupiškėnų enciklopedija, I t. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006. T. I: A-J. ISBN 9955-624-62-0.
  7. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  8. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  9. AntašavaMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 71 psl.
  10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  11. AntašavaLietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis, 245 psl.
  12. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  13. Antašava. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 75
  14. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  15. Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  17. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png VABALNINKAS – 9 km Salamiestis – 6 km Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Uoginiai – 4 km KUPIŠKIS – 13 km