Antašava

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Portal.svg
Antašava
Antašava, bažnyčia.JPG
Antašavos bažnyčia

Antašava
Koordinatės 55°54′22″N 24°48′22″E / 55.906°N 24.806°E / 55.906; 24.806 (Antašava)Koordinatės: 55°54′22″N 24°48′22″E / 55.906°N 24.806°E / 55.906; 24.806 (Antašava)
Apskritis Panevėžio apskrities vėliava Panevėžio apskritis
Savivaldybė Kupiškio rajono savivaldybė
Seniūnija Kupiškio seniūnija
Gyventojų skaičius 227 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: AntašavaVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Antašavà
Kilmininkas: Antašãvos
Naudininkas: Antašãvai
Galininkas: Antašãvą
Įnagininkas: Antašavà
Vietininkas: Antašãvoje
Akmuo Papyvesių dvarui atminti
Viena iš gatvių
Kapinės

Antašava – miestelis Kupiškio rajone, 13 km į šiaurės vakarus nuo Kupiškio, 9 km į pietus nuo Vabalninko, šalia kelio  124  KupiškisVabalninkasBiržai , Pyvesos dešiniajame krante. Dešiniuoju pakraščiu teka Trakelio upelis. Seniūnaitijos centras. Stovi Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčia, yra Antašavos pagrindinė mokykla, paštas (LT-40037), laisvalaikio centras, biblioteka, dvaro pastatų ansamblis ir parkas, priklausę H. Antašauskui.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki XX a.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvenvietės centre

Ilgą laiką (nuo 1595 m.) buvo minimas Papyvesių dvaras, bajorkaimis[2]. XVIII a. LDK poručikas Hiacintas Antoševskis (Antašauskis) ėmė supirkinėti bajorų žemes. 1782 m. ir 1784 m. supirkęs dalį bajorų palivarkų, pavadino dvarą Antašava. Siekdamas jį paversti miesteliu, Hiacinto iniciatyva nutiestas kelias į Kupiškį, pastatyti tiltai ir pakelės karčemos. 1793 m. buvusiose kapinėse pastatė koplyčią, 18111816 m. – naujus dvaro rūmus, įrengė parką[2]. Tolesnį plėtimąsi sustabdė 1812 m. karas, H. Antoševskio liga ir mirtis. Palikuonių neturėjo, o dvarą paveldėjo brolvaikis Kazimieras.

1850 m. miręs K. Antoševskis viską paliko savo šeimai: sūnums Adomui, Stanislovui, Kazimierui, Sigizmundui, Jonui, Bronislovui, Aleksandrui, Antanui, Viktorui, Eugenijui, dukrai Evelinai ir žmonai Rozinai Koriznaitei. Nemažai miestelio ir jo apylinkės gyventojų dalyvavo 1863 m. sukilime, didžiausią dalį subūrė Eliziejus Liutkevičius. 1863 m. lapkričio 11 d. ties Daršiškiais įvyko mūšis su Rusijos kariuomene, kurio metu žuvo nemažai sukilėlių ir pats V. Liutkevičius, dalis buvo ištremti, tarp jų ir K. Antoševskio sūnūs Jonas ir Aleksandras. Jiems priklausęs turtas 1865 m. gruodžio 10 d. buvo konfiskuotas caro, likusi dalis – sekvestruota, tačiau vėliau sekvestras buvo panaikintas. Dvaro reikalais tada rūpinosi Rozina ir jos sūnūs. 1873 m. galiausiai perduota konfiskuota dalis savininkams ir broliai pasidalijo palikimą. Antašavos dvaras atiteko Kazimierui Mečislovui Antoševskiui, kuris jį įkeitė Vilniaus žemės bankui. Vėliau dvaro rūmai ir likusi žemė buvo parduota Stanislovui Šimoniui.

Nuo XX a.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1904 m. mirus S. Šimoniui, dvarą paveldėjo vaikai Petronėlė Durasevičienė ir Juozapas, kurie jau 1911 m. dvarą padalino į 5 dalis ir pardavė. 1926 m. buvo dar kartą perdalintas. 19401941 m. miestelyje veikė antisovietinis pogrindis, o pokario metais veikė kapitono Albino Tindžiulio-Dėdės vadovaujami partizanai. Žuvus Dėdei, toliau vadovavo Povilas Laužikas-Liudas.

1949 m. Uoginiuose atidaryta mokykla, kuri tais pačiais perkelta į Antašavą, Povilo Brazdžiūno namus. 1950 m. perkelta į dvaro rūmus ir išbuvo iki 1997 m., kai buvo perkelta į rekonstruotą vaikų darželio pastatą. 1961 m. reorganizuota į aštuonmetę, 1986 m. – devynmetę (nuo 1993[3] – pagrindinė).

1949 m. įkurtas kolūkis, 1950 m. sujungtas su 3 aplinkiniais ir pavadintas „Žalgiriu“. Nuo 1959 m. – Antašavos, o 8-o dešimtmečio viduryje prijungti „Nemuno“ ir Uoginių kolūkiai. Ilgą laiką jam vadovavo Albinas Vaižmužis. 1988 m. miestelyje pastatytas kultūros ir sporto centras. 1992 m. kolūkis tapo žemės ūkio bendrove „Antašavos centras“.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611885 m. Stumbriškio valsčius, Panevėžio apskritis
iki 1919 m. Čypėnų valsčius
19191922 m. Daršiškių seniūnija, Čypėnų valsčius
19221950 m. Daršiškių seniūnija, Vabalninko valsčius
sovietmetis Antašavos apylinkės centras


Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki XVIII a. pabaigos gyvenvietė buvo žinoma kaip Papyvesys. Tačiau kai Antašavos dvaras priklasė H. Antašauskui – pagal jo pavardę imtas vadinti ir miestelis.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestelyje 18121816 m. pastatyti Antašavos dvaro rūmai ir lauko akmenų svirnas, kuriuos H. Antoševskio užsakymu suprojektavo Mykolas Angelas Šulcas. Rūmai – klasicistinio stiliaus dviaukštis, stačiakampio plano pastatas. Išliko mažai pakeistas salės ir miegamojo interjeras. Sodybą supa parkas.

Dar 18111812 m. pastatytas klebonijos pastatas, kurį taip pat suprojektavo M. Šulcas. Yra medinė Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčia, pastatyta 1862 m. Dviejų bokštų, turi baroko bruožų. Šalia jos – mūrinė varpinė su 3 varpais. Taip pat žinoma kapinių koplyčia su vartais (architektūros paminklas).[4]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1816 m. ir 2011 m.
1816 m. 1855 m. 1861 m. 1893 m. 1906 m. 1912 m. 1915 m. 1923 m.sur. 1932 m. 1942 m.sur.
194 206 30 80 132 157 143 127 214 124
1959 m.sur.[5] 1970 m.sur. 1974 m.[6] 1979 m.sur. 1984 m.[7] 1992 m. 1998 m. 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
125 197 246 205 224 250 279 247 227 -


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš Antašavos apylinkių, Viktariškių kaimo, kilusi dailininkė Veronika Šleivytė (1906–1998). Jos tėvų sodyboje įkurtas memorialinis muziejus.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. 2,0 2,1 Kupiškėnų enciklopedija, I t. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006. T. I: A-J. ISBN 9955-624-62-0.
  3. Kazys Misius. Antašava. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001
  4. Kupiškėnų enciklopedija, I t. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006. T. I: A-J. ISBN 9955-624-62-0.
  5. Antašava. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 71 psl.
  6. Antašava. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis, 245 psl.
  7. Antašava. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 75 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png VABALNINKAS – 9 km Salamiestis – 6 km Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Uoginiai – 4 km KUPIŠKIS – 13 km