Interlytiškumas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Seksualinės mažumos
Gay flag.svg

Bendros sąvokos
Lesbietės · Gėjai · Biseksualai · Aseksualai · Transseksualai
Kultūra ir visuomenė
LGBT · Lyties tapatybė · Seksualinės mažumos Lietuvoje · LGBT judėjimai · LGBT eitynės · Tos pačios lyties asmenų santuoka · Homoseksualų tėvystė · LGBT simboliai

Interlytiškumas, interseksualumas, interlytis – asmuo, pasižymintis tiek vyrui, tiek moteriai būdingais lytiniais požymiais, kurie, pasak Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro, „neatitinka tipinės binarinės vyro ir moters kūno sampratos“.[1][2] Laikomas reprodukcinės sistemos sutrikimu.[3][4] Neaiškius lytinius požymius turintis individas gali gimti su anatomijos neatitinkančiais lytiniais organais, gonadomis bei lytinių chromosomų kombinacijomis. Lytiškai bręstant pradeda gamintis fiziologijos neatitinkantys lytiniai hormonai. Individų žmonių populiacijose, gimusių su kitokiomis nei įprasta lytinių chromosomų kombinacijomis priskaičiuojama 0,018 %.[5]

Su keliomis išimtimis, daugumoje visuomenių vyrai ir moterys traktuojami kaip atskiri ir apibrėžti skirtingos lyties vienetai.[reikalingas šaltinis] Jeigu gimsta abiejų lyčių arba neaiškius lytinius požymius turintis individas, jam gali būti taikoma hormonų terapija, taip pat gali būti atliekamos reikalingos operacijos palikti tik vieną lytį. Šiuolaikinės medicinos siekis „ištaisyti“ lytį yra kritikuojamas žmonių, laikančių interlytiškumą lygiaverčiai natūraliu dalyku. Su šia seksizmo forma siekia kovoti seksualinių mažumų organizacijos. Nuo mažens interlyčiai nepapuola į įprastas „vyro“ ir „moters“ kategorijas, tačiau daugelyje valstybinių sistemų taikoma būtent tokia, piliečių klasifikacija juos apeina.

Dažnumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sutrikimų, priskiriamų interlytiškumui, paplitimas
Sutrikimas Biologinės lyties specifikacija Sąlyginis dažnumas
Vėlyvoji antinksčių žievės hiperplazija (neklasikinės formos) Moteris (vyrai dažniausiai asimptomiški)[6] Vienas iš 50–1 000 naujagimių (0,1–0,2 % iki 1–2 % priklausomai nuo populiacijos)[7]
Hipospadija Vyras Vienas iš 200–10 000 vyriškos lyties naujagimių (0,01 %–0,5 %), dažnumas varijuoja[8]
Klinefelterio sindromas Vyras Vienas iš 500–1 000 vyriškos lyties naujagimių (0,1–0,2 %)[9]
47, XXX genotipas Moteris Vienas iš 1 000 moteriškos lyties naujagimių (0,10 %)[10]
Ternerio sindromas Moteris Vienas iš 2 500 moteriškos lyties naujagimių (0,04 %)[11]
Miulerio agenezė Moteris Vienas iš 4 500 moteriškos lyties naujagimių (0,022 %)[12]
Vaginalinė agenezė Moteris Vienas iš 5 000 moteriškos lyties naujagimių (0,02 %)[13]
45, X/ 46, XY chromosominis mozaicizmas Vyras Vienas iš 6 666 vyriškos lyties naujagimių (0,015 %)[14]
XYY genotipas Vyras Vienas iš 7 000 vyriškos lyties naujagimių (0,0142 %)[15]
Įgimta antinksčių žievės hiperplazija (klasikinės formos) Jokia[7][16] Vienas iš 10 000–20 000 naujagimių (0,01–0,02 %)[16]
XXYY genotipas Vyras Vienas iš 18 000–40 000 vyriškos lyties naujagimių (0,0025 %–0,0055 %)[17]
XX genotipas (vyriškas) Vyras Vienas iš 20 000 vyriškos lyties naujagimių (0,005 %)[18]
Ovotestikulinis lyties vystymosi sutrikimas (tikrasis hermafroditizmas) Jokia Vienas iš 20 000 naujagimių (0,005 %)[19]
46, XY visiška lytinių liaukų disgenezė Fenotipinė moteris[20] Vienas iš 80 000 naujagimių (0,0013 %)[21]
Nejautrumo androgenams sindromas (visiški ir daliniai fenotipai) Genetinis vyras[22] Vienas iš 99 000 naujagimių (0,001 %)[23]
Idiopatinis sutrikimas (neturintis aiškių priežasčių) Jokia Vienas iš 110 000 naujagimių (0,0009 %)[24]
Iatrogeninis sutrikimas (sukeltas dėl netinkamo medicininio gydymo) Jokia Nėra duomenų
5-alfa-reduktazės nepakankamumas Vyras Nėra duomenų
Mišri lytinių liaukų disgenezė Jokia Nėra duomenų
Aromatazės pertekliaus sindromas Jokia Nėra duomenų
Anorchija Vyras Nėra duomenų
Nuolatinis Miulerio latako sindromas Vyras Nėra duomenų

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. JTO komitetas prieš smurtą; JTO vaiko teisių komitetas; JTO neįgalių žmonių tiesių komitetas; JTO kankinimų ir kitokio žiauraus, nežmogiško, žeminančio elgesio ir bausmių prevencijos komitetas; Juan Méndez, specialusis pranešėjas kankinimo ir kitokio žiauraus nežmoniško ar žeminančio elgesio ar bausmės klausimais; Dainius Pῡras, specialusis pranešėjas dėl kiekvieno teisės į aukščiausią įmanomą fizinės ir psichinės sveikatos lygį; Dubravka Šimonoviæ, specialioji pranešėja smurto prieš moteris, jo priežasčių ir pasekmių klausimais; Marta Santos Pais, JT Generalinio Sekretoriaus specialioji įgaliotinė smurto prieš vaikus klausimais; Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisija; Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras; Amerikos žmogaus teisių komisija (2016-10-24), „Intersex Awareness Day – Wednesday 26 October. End violence and harmful medical practices on intersex children and adults, UN and regional experts urge“, Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras.
  2. „Free & Equal Campaign Fact Sheet: Intersex“ (PDF). Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras. 2015. Originalas archyvuotas 2016-03-04. Nuoroda tikrinta 2016-03-28.
  3. „Reproductive system disease - Intersexuality“. Encyclopedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2021-07-22. 
  4. Selma Feldman Witchel (2018). „Disorders of Sex Development“. Best Practice & Research. Clinical Obstetrics & Gynaecology 48: 90–102. ISSN 1521-6934. PMC 5866176 . PMID 29503125. doi:10.1016/j.bpobgyn.2017.11.005. 
  5. Sax, Leonard (2002 m. rugpjūčio mėn.). „How common is intersex? a response to Anne Fausto-Sterling“. Journal of Sex Research 39 (3): 174–178. ISSN 0022-4499. PMID 12476264. doi:10.1080/00224490209552139. Suarchyvuotas originalas 24 April 2021.  Alt URL
  6. Witchel, Selma Feldman; Azziz, Ricardo (2010). „Nonclassic Congenital Adrenal Hyperplasia“. International Journal of Pediatric Endocrinology 2010: 625105. PMC 2910408. PMID 20671993. doi:10.1155/2010/625105. 
  7. 7,0 7,1 Speiser PW, Arlt W, Auchus RJ, Baskin LS, Conway GS, Merke DP, Meyer-Bahlburg HF, Miller WL, Murad MH, Oberfield SE, White PC (November 2018). „Congenital Adrenal Hyperplasia Due to Steroid 21-Hydroxylase Deficiency: An Endocrine Society Clinical Practice Guideline“. The Journal of Clinical Endocrinology and Metabolism 103 (11): 4043–4088. PMC 6456929 . PMID 30272171 . doi:10.1210/jc.2018-01865. 
  8. Springer, A.; van den Heijkant, M.; Baumann, S. (June 2016). „Worldwide prevalence of hypospadias“. Journal of Pediatric Urology 12 (3): 152.e1–152.e7. PMID 26810252. doi:10.1016/j.jpurol.2015.12.002. 
  9. „Klinefelter syndrome Genetic and Rare Diseases Information Center (GARD) – an NCATS Program“. rarediseases.info.nih.gov. Suarchyvuotas originalas 29 August 2020. Nuoroda tikrinta 19 December 2019. 
  10. Wigby, Kristen; D'Epagnier, Cheryl; Howell, Susan; Reicks, Amy; Wilson, Rebecca; Cordeiro, Lisa; Tartaglia, Nicole (November 2016). „Expanding the phenotype of Triple X syndrome: A comparison of prenatal versus postnatal diagnosis“. American Journal of Medical Genetics Part A 170 (11): 2870–2881. PMC 6501572 . PMID 27644018. doi:10.1002/ajmg.a.37688. 
  11. Reference, Genetics Home. „Turner syndrome“. Genetics Home Reference. Suarchyvuotas originalas 29 August 2020. Nuoroda tikrinta 19 December 2019. 
  12. Morcel, Karine; Camborieux, Laure; Guerrier, Daniel (2007). „Mayer-Rokitansky-Küster-Hauser (MRKH) syndrome“. Orphanet Journal of Rare Diseases 2 (1): 13. PMC 1832178. PMID 17359527. doi:10.1186/1750-1172-2-13. 
  13. „Urology Care Foundation – What is Vaginal Agenesis?“. www.urologyhealth.org. Suarchyvuotas originalas 4 January 2019. Nuoroda tikrinta 2018-01-21. 
  14. Mohammadpour Lashkari, F.; Sadighi Gilani, M. A.; Ghaheri, A.; Zamanian, M. R.; Borjian Boroujeni, P.; Mohseni Meybodi, A.; Sabbaghian, M. (June 2018). „Clinical aspects of 49 infertile males with 45,X/46,XY mosaicism karyotype: A case series“. Andrologia 50 (5): e13009. PMID 29527714. doi:10.1111/and.13009. „Chromosomal analysis plays an important role in the DSD determination. 45,X/46,XY mosaicism is a rare karyotype, and its prevalence is about 1.5 in 10,000 newborns.“ 
  15. Stochholm, Kirstine; Juul, Svend; Gravholt, Claus H (2010). „Diagnosis and mortality in 47,XYY persons: a registry study“. Orphanet Journal of Rare Diseases 5 (1): 15. PMC 2889887. PMID 20509956. doi:10.1186/1750-1172-5-15. 
  16. 16,0 16,1 Merke DP, Auchus RJ (September 2020). „Congenital Adrenal Hyperplasia Due to 21-Hydroxylase Deficiency“. The New England Journal of Medicine 383 (13): 1248–1261. PMID 32966723 . doi:10.1056/NEJMra1909786. 
  17. Tartaglia, Nicole; Ayari, Natalie; Howell, Susan; D'Epagnier, Cheryl; Zeitler, Philip (June 2011). „48,XXYY, 48,XXXY and 49,XXXXY syndromes: not just variants of Klinefelter syndrome“. Acta Paediatrica 100 (6): 851–860. PMC 3314712. PMID 21342258. doi:10.1111/j.1651-2227.2011.02235.x. 
  18. „46,XX testicular disorder of sex development“. Genetics Home Reference. Suarchyvuotas originalas 17 May 2019. Nuoroda tikrinta 24 December 2019. 
  19. „Ovotesticular Disorder of Sex Development“. NORD (National Organization for Rare Disorders). Suarchyvuotas originalas 29 August 2020. Nuoroda tikrinta 21 December 2019. 
  20. Yen and Jaffe's reproductive endocrinology : physiology, pathophysiology, and clinical management (7th ed.). Elsevier/Saunders. 13 September 2013. ISBN 9781455727582. „phenotypically, pure XY GD individuals are unambiguously phenotypic females (previously known as Swyer syndrome) but usually internally possess hypoplastic müllerian structures.“ 
  21. Reference, Genetics Home. „Swyer syndrome“. Genetics Home Reference. Suarchyvuotas originalas 16 December 2019. Nuoroda tikrinta 21 December 2019. 
  22. Sinnecker, G. H. G.; Hiort, O.; Nitsche, E. M.; Holterhus, P.-M.; Kruse, K.; Group, German Collaborative Intersex Study (29 June 1996). „Functional assessment and clinical classification of androgen sensitivity in patients with mutations of the androgen receptor gene“. European Journal of Pediatrics 156 (1): 7–14. PMID 9007482. doi:10.1007/s004310050542. Suarchyvuotas originalas 29 August 2020. Nuoroda tikrinta 5 February 2020. „In the genetic male, mutations of the androgen receptor (AR) gene cause phenotypes ranging from female to subfertile male.“ 
  23. Boehmer, Annemie L. M.; Brüggenwirth, Hennie; van Assendelft, Cissy; Otten, Barto J.; Verleun-Mooijman, Marja C. T.; Niermeijer, Martinus F.; Brunner, Han G.; Rouwé, Catrienus W.; Waelkens, J. J.; Oostdijk, Wilma; Kleijer, Wim J.; van der Kwast, Theo H.; de Vroede, Monique A.; Drop, Stenvert L. S. (September 2001). „Genotype Phenotype in Families with Androgen Insensitivity Syndrome“. The Journal of Clinical Endocrinology & Metabolism 86 (9): 4151–4160. PMID 11549642. doi:10.1210/jcem.86.9.7825. 
  24. Anne Fausto-Sterling (2000). Sexing the Body: Gender Politics and the Construction of Sexuality. New York: Basic Books. 
Commons-logo.svg