Lyties tapatybė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Ambox scales.svg  Šio straipsnio neutralumas yra ginčytinas.
Prašome žiūrėti diskusiją (papildomos informacijos gali būti istorijoje).

Lyties tapatybė – savęs suvokimas kaip kurios nors lyties atstovo.[1] Lyties tapatybė gali sutapti su biologine ytimi arba, anot translytiškumo proponentų, nuo jos skirtis.[2] Lyties išraiška paprastai atspindi asmens lyties tapatybę, tačiau pasitaiko išimčių.[3][4] Yra nuomonių, jog asmens elgesio išraiška, pasaulėžiūra, išvaizda, net jei atitinka lyčiai tipišką elgesį, nebūtinai atspindi asmens lyties tapatybę. Sąvoka „lyties tapatybė“ pirmą kartą buvo pavartota Robert J. Stoller 1964 m.[5]

Visos visuomenės turi lyties kategorijų rinkinį, galintį padėti pagrindus asmens savivokai ir sukurti ryšius su kitais bendruomenės nariais.[6] Absoliučioje daugumoje bendruomenių yra paprasta binarinė lyčių sistema (vyro ir moters), kurioje yra nustatyti arba numanomi lyties atributai, įskaitant elgesį, aprangą, darbą ir panašiai,[7] ir daugelis žmonių gali susitapatinti su šiais atributais bei priskirti save vyriškumo ar moteriškumo kategorijoms visais seksualumo ir lyties aspektais: biologine lytimi, lytine tapatybe ir lyties išraiška. [8] Dalis žmonių negali susitapatinti su dalimi arba visais biologinės savo lyties atributais,[9] dalis šių žmonių yra translyčiai arba priskiria save nebinarinėms lytims. Dalis bendruomenių turi trečiosios lyties kategoriją.

Lyties tapatybė paprastai susiformuoja iki trijų metų[10][11] Sulaukus trejų metų pakeisti lyties tapatybę yra itin sunku[11] ir bandymai tai padaryti gali sukelti lyties disforiją.[12] Lyties tapatybę lemia ir biologiniai, ir socialiniai faktoriai.

Lyties tapatybės susiformavimo laikas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yra kelios teorijos, kaip ir kada susiformuoja lyties tapatybė. Tai ištirti yra sudėtinga dėl vaikų kalbos sunkumų (vaikai negali aiškiai išreikšti savo minčių ir jausmų), todėl tyrėjai dažniausiai yra priversti daryti išvadas iš stebėjimų.[12] John Money teigė, jog vaikai gali iš dalies suvokti lytį bei jos svarbą, kai sulaukia 18-24 mėnesių; Lawrence Kohlberg teigė, kad lyties tapatybė nesusiformuoja iki trejų metų.[12] Daugiausia sutinkama su teorija, kad lyties tapatybė susiformuoja iki trejų metų.[12][13] Sulaukę šio amžiaus vaikai gali išsakyti tam tikrus teiginius apie savo lytį[12][14] ir rinktis veiklas bei žaislus, kurie yra laikomi tinkamais jų lyties vaikams[12] (pavyzdžiui, lėlės ir piešimas mergaitėms, o įrankiai ir peštynės - berniukams),[15] tačiau jie dar aiškiai nesupranta savo lyties reikšmės.[14] Vaikui sulaukus trejų metų, lyties tapatybę pakeisti tampa ypač sunku,[16] ir bandymai tai padaryti gali sukelti lyties disforiją.[12][17] Lyties tapatybės tobulinimas vyksta nuo ketverių iki šešerių metų[16] [12][18] ir tęsiasi iki tol, kol asmuo pereina į psichologinės brandos etapą (20-30 metų).[16]

Martin ir Ruble išskyrė lyties tapatybės formavimosi procesą į tris etapus. Pirmas - kūdikiai ir ikimokyklinio amžiaus vaikai mokosi apie socialinius lyties bruožus; antras - apytiksliai 5-7 metų vaikai, lyties tapatybė yra įtvirtinama ir tampa nebelanksčia; trečias - po minėto lyties tapatybės įtvirtinimo sugrįžta lankstumas ir į socialiai priskirtinus lyties bruožus kreipiama mažiau dėmesio.[19] Barbara Newmann lyties tapatybės formavimosi procesą išskyrė į keturias dalis: pirmiausia suprantama lyties savoka; antra, mokomasi lyties standartų ir stereotipų; trečia, bandoma susitapatinti su tėvais; ketvirta, susiformuoja lyties tapatybė.[14]

Anot UN organizacijų, diskusijos, susijusios su išsamiu švietimu apie seksualumą, kelia visuomenės suvokimą įvairiomis su tuo susijusiomis temomis, įtraukiant ir lytį bei jos tapatybę.[20]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Sexual Orientation and Gender Expression in Social Work Practice, edited by Deana F. Morrow and Lori Messinger (2006, ISBN 0231501862), p. 8: "Gender identity refers to an individual's personal sense of identity as masculine or feminine, or some combination thereof."
  2. Campaign, Human Rights. „Sexual Orientation and Gender Identity Definitions“. 
  3. (2016) Social Psychology: How Other People Influence Our Thoughts and Actions [2 volumes]. ABC-CLIO. ISBN 9781610695923.
  4. American Psychological Association (December 2015). „Guidelines for Psychological Practice With Transgender and Gender Nonconforming People“ (PDF). American Psychologist 70 (9): 861. PMID 26653312. doi:10.1037/a0039906. 
  5. STOLLER, ROBERT J. (November 1964). „The Hermaphroditic Identity of Hermaphrodites“. The Journal of Nervous and Mental Disease 139 (5): 453–457. PMID 14227492. doi:10.1097/00005053-196411000-00005. 
  6. V. M. Moghadam, Patriarchy and the politics of gender in modernising societies, in International Sociology, 1992: "All societies have gender systems."
  7. Carlson, Neil R. & Heth, C. Donald (2009), "Sensation", Psychology: the science of behaviour (4th ed.), Toronto, Canada: Pearson, p. 140–41, ISBN 978-0205645244, <https://archive.org/details/psychologyscienc0004unse/page/140> 
  8. Jack David Eller, Culture and Diversity in the United States (2015, ISBN 1317575784), p. 137: "most Western societies, including the United States, traditionally operate with a binary notion of sex/gender"
  9. For example, "transvestites [who do not identify with the dress assigned to their sex] existed in almost all societies." (G. O. MacKenzie, Transgender Nation (1994, ISBN 0879725966), p. 43.) "There are records of males and females crossing over throughout history and in virtually every culture. It is simply a naturally occurring part of all societies." (Charles Zastrow, Introduction to Social Work and Social Welfare: Empowering People (2013, ISBN 128554580X), p. 234, quoting the North Alabama Gender Center.)
  10. (2004) Child Development: A Thematic Approach (en). Houghton Mifflin. ISBN 978-0-618-33338-7.
  11. 11,0 11,1 (2012) Introduction to Behavioral Science in Medicine (en). Springer Science & Business Media. ISBN 978-1-4612-5452-2.
  12. 12,0 12,1 12,2 12,3 12,4 12,5 12,6 12,7 Boles, 2013. pp. 101–02.
  13. A few authorities say it forms between ages 3–4 rather than precisely at age 3, e.g. George J. Bryjak and Michael P. Soraka, Sociology: Cultural Diversity in a Changing World (ed. Karen Hanson), Allyn & Bacon, 1997; 209–45
  14. 14,0 14,1 14,2 Newmann, Barbara (2012-12-20). Development Through Life: A Psychosocial Approach. Cengage Learning. ISBN 978-1111344665.
  15. Christopher Bates Doob, Social Inequality and Social Stratification in US Society
  16. 16,0 16,1 16,2 J. A. Kleeman, The establishment of core gender identity in normal girls. I.(a) Introduction;(b) Development of the ego capacity to differentiate, in the Archives of Sexual Behavior, 1971: "Though gender identity formation continues into young adulthood and core gender identity establishment extends into the fourth year and possibly longer, core gender identity is fairly firmly formed by age 3[.]"
  17. E. Coleman, Developmental stages of the coming out process, in Journal of homosexuality, 1982: "Core gender and sex-role identities are well-formed by the age of 3 (Money & Ehrhardt, 1972). This is believed because attempts to reassign gender identity after age 3 result in further gender dysphoria."
  18. Stein MT, Zucker KJ, Dixon SD. December, 1997. "Gender Identity", The Nurse Practitioner. Vo. 22, No. 12, p. 104
  19. Martin, C.; Ruble, D. (2004). „Children's Search for Gender Cues Cognitive Perspectives on Gender Development“. Current Directions in Psychological Science 13 (2): 67–70. doi:10.1111/j.0963-7214.2004.00276.x. 
  20. (2018) International technical guidance on sexuality education: An evidence-informed approach. Paris: UNESCO. ISBN 978-92-3-100259-5.