Seksualinės mažumos Lietuvoje

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio LGBT judėjimas Lietuvoje)
Jump to navigation Jump to search
 Ambox scales.svg  Šio straipsnio neutralumas yra ginčytinas.
Prašome žiūrėti diskusiją (papildomos informacijos gali būti istorijoje).
Seksualinės mažumos
Gay flag.svg

Bendros sąvokos
Lesbietės · Gėjai · Biseksualai · Transseksualai
Kultūra ir visuomenė
LGBT · Lyties tapatybė · Seksualinės mažumos Lietuvoje · LGBT judėjimai · LGBT eitynės · Tos pačios lyties asmenų santuoka · Homoseksualų tėvystė · LGBT simboliai

Šiame straipsnyje aprašoma seksualinėms mažumoms priklausančių asmenų teisinė ir socialinė padėtis bei jos istorija Lietuvoje.

Diskriminacijos draudimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Diskriminacija dėl seksualinės orientacijos Lietuvoje yra draudžiama įstatymu. 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Darbo kodekse buvo įtvirtinta „darbo teisės subjektų lygybė nepaisant jų lyties, seksualinės orientacijos“ ir kitų požymių. Jo 129 straipsnyje yra nuostata, kad darbuotojo seksualinė orientacija negali būti pagrindas jo atleidimui.[1] 2005 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lygių galimybių įstatymas, uždraudęs diskriminaciją dėl lytinės orientacijos.

Diskriminacijos vertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Europos Tarybos įkurtos Europos komisijos prieš rasizmą ir netoleraciją (ECRI) 2016 m. ataskaitoje apie Lietuvą[2] akcentuojami pažeidimai – „homofobijos ir transfobijos kurstymas, žodinis užgauliojimas, bei netinkami komentarai yra dažni visuomenėje, žiniasklaidoje bei politiniame diskurse. Dėl to LGBT bendruomenės nariai nuolat jaučia diskriminaciją bei atskirtį kasdieniniame gyvenime“, taip pat „2013 m. ES LGBT tyrimo duomenimis 39% iš 821 respondentų Lietuvoje pasakė, kad jų atžvilgiu buvo panaudotas psichologinis/seksualinis smurtas ar jiems buvo grasinama smurtu“. Komisija pabrėžia, kad Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas riboja kai kurias viešųjų veiklų rūšis homoseksualiems asmenims: iš knygynų išimta pasakų knyga, kuriose vaizduojamos tos pačios lyties poros; be to, Lietuvos televizijos stotys, remdamosi Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos išvada (kuri buvo grindžiama šiuo įstatymu), atsisakė transliuoti televizijos reklamą, skatinančią toleranciją homoseksualių asmenų požiūriu. Komisija rekomenduoja nustatyti teisinę sistemą, kuria būtų pripažįstami tos pačios lyties porų santykiai, ir primygtinai rekomenduoja kuo greičiau nustatyti lyties keitimo procedūrą.

Tarptautinės LGBT organizacijų interesams atstovaujančios grupės Ilga Europe 2017 m. ataskaitoje[3] savo sukurtoje skalėje nuo 0 iki 100 (kur 0 reiškia didelius žmogaus teisių pažeidimus ir diskriminaciją, o 100 – visiškai lygias teises), Lietuvai skirta 17 taškų (39 vieta Europoje iš 49). Ataskaitoje, be kitų dalykų, nurodyta, kad Lietuvos darbo kodekse nenumatyta jokia transseksualių žmonių apsauga nuo diskriminacijos ir tai, kad nesiimta jokių priemonių sprendimui L. prieš Lietuvą įgyvendinti; nėra jokios galimybės sudaryti tos pačios lyties asmenų santuoką ar partnerystę ir yra siekiama šalies Konstitucijoje apriboti šeimos sąvoką neįtraukiant į ją tos pačios lyties porų; kita vertus, šalyje homoseksualūs asmenys gali naudotis taikių susibūrimų teise.

Nors neišreiškusi paramos vienalytėms partnerystėms tuometė Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra išsakiusi poziciją, kad Konstituciją gina visų Lietuvos piliečių, įskaitant LGBT bendruomenę, teises: „...Lietuvoje visos mažumos traktuojamos lygiai ir vienodai, tai yra visi mūsų, Lietuvos, piliečiai, kurių teisės pagal mūsų Konstituciją yra lygios.“.[4]

Homoseksualų teisinio statuso istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki Nepriklausomybės atgavimo 1918 m. Lietuvoje galiojo Rusijos imperijos teisė. 1917 m. gruodžio mėn. Rusijos Sovietų Respublika dekriminalizavo homoseksualumą.

Po nepriklausomybės paskelbimo Lietuvos Valstybės Taryba 1919 m. priėmė Rusijos Baudžiamojo statuto pagrindu sukurtą[reikalingas šaltinis] Lietuvos Baudžiamąjį statutą. Jo 516 straipsnis už laisvanoriškus lytinius santykius tarp vyrų numatė laisvės atėmimą iki trijų mėnesių.[5] Šis statutas galiojo iki pat 1940 metų.

1940 m. Lietuvą okupavus TSRS, įsigaliojo TSRS teisė, kurioje homoseksualūs santykiai buvo laikomi nusikaltimu. 1960 m. LTSR Baudžiamojo kodekso 122 straipsnis numatė baudžiamąją atsakomybę už lytinius aktus tarp vyrų – įkalinimą iki 3 metų.[6]

1996 m. spalio 28 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu visose Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos įstaigose buvo pradėta naudoti Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją[7], pagal kurią seksualinė orientacija nelaikoma sutrikimu.[8]

2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojo nauja Baudžiamojo kodekso redakcija, kurioje heteroseksualiems ir homoseksualiems santykiams buvo suvienodintas legalaus sutikimo amžius.

2012 m. birželį Seimo „Tvarkos ir Teisingumo“ frakcijos buvo nesėkmingai siūlytas projektas surengti referendumą dėl Konstitucijos 38 straipsnio keitimo į tokią formuluotę: „Šeima kuriama sudarius santuoką. Šeima taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės. Draudžiama propaguoti homoseksualius santykius. Homoseksualiems asmenims įsivaikinti draudžiama“.[9] 2013 m. birželio mėn. pasiūlytas naujas projektas, pagal kurį homoseksualumas būtų išbrauktas iš socialinių grupių, turinčių apsaugą nuo diskriminacijos, sąrašo.[10]

Lietuvoje vienalyčių partnerysčių ir santuokų registravimas nėra įteisintas, tačiau 2019 m. sausio 11 d. Konstitucinis Teismas nusprendė, kad Lietuva turi suteikti leidimą gyventi tos pačios lyties poroms, sudariusioms santuoką valstybėse, kur tos pačios lyties asmenų santuoka yra legalizuota.

Požiūris į homoseksualumą visuomenėje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal skirtingas apklausas šio klausimo vertinimas labai skiriasi. 2006 m. „Vilmorus“ atlikta apklausa parodė, kad 42 % gyventojų pritartų tos pačios lyties asmenų partnerystėms, 12 % – santuokai, 13% – teisei įsivaikinti.[11] 2009 m. vykdytų „Spinter“ tyrimų apklausos duomenimis 16 % pritarė Vilniaus homoseksualų eitynėms, 81,5 % apklaustųjų homoseksualumą laikė iškrypimu, liga ar ištvirkimu.[12] 2011 m. RAIT apklausos duomenimis homoseksualų partnerystės įstatymui pritartų 4 % gyventojų.[13] 2021 m. vykdyta „Norstat“ tyrimų apklausa parodo, kad 30% Lietuvos gyventojų pritaria tos pačios lyties asmenų partnerystei, o 65% – nepritartų.[14]

Priešiškais pasisakymais prieš gėjus, lesbietes, biseksualus ir transseksualus Lietuvoje pasižymi kraštutinės dešiniosios (Jaunoji Lietuva, Lietuvių tautinio jaunimo centras) ir kraštutinės kairiosios (Socialistinis liaudies frontas[15]) organizacijos. 2011 m. vykstant rinkimams į savivaldybių tarybas partija „Jaunoji Lietuva“ Vilniaus savivaldybėje naudojo šūkį „Be žydrų, juodų, raudonų ir be taboro čigonų“.[16] 2012 m. sausio 13 d. Lietuvių tautinio jaunimo centras kvietė dalyvauti akcijoje pavadinimu „Švarus patriotų kraujas sausio tryliktosios aukoms pagerbti“, kurioje negalėjo dalyvauti homoseksualai.[17]

2008–2012 m. kaip atsvara už tradicinę šeimą pasisakančių parlamentarų grupei „Už tradicinę šeimą“ (iki šiol veikia laikinoji grupė „Už tradicinę šeimą“)[patikslinti!][reikalingas šaltinis] įsteigta laikinoji Seimo narių grupė „Už lygybę“, kuriai priklausė 11 parlamentarų iš beveik visų tuomet didžiausių parlamentinių partijų.[18]

Lietuvos liuteronų religinė bendrija bažnyčios požiūrį į homoseksualų teises laiko iššūkiu, o homoseksualius santykius laiko nuodėmingais.[19]

Lietuvoje didžiausia pagal tikinčiųjų skaičių Romos Katalikų Bažnyčia oficialiai pasisako prieš nepagarbų elgesį su homoseksualais,[20] Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius LGBT judėjimą tapatina su „visuomenės susinaikinimu“ ir „rimta grėsme“[21], jis yra teigęs, jog „kova už žmogaus teises išauga į homoseksualizmo propagavimą, o abejojantys homoseksualizmo etiškumu apšaukiami homofobais“.[22]. Kontroversiškų minčių apie homoseksualus yra išsakę tokie žinomi katalikų dvasininkai kaip Ričardas Doveika[23], br. Astijus Kungys[24].

Eitynės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmosios Lietuvoje homoseksualų ir jų palaikytojų eitynės įvyko 2010 m. gegužės 9 d., tuometinei Vilniaus savivaldybei, vadovaujamai mero Viliaus Navicko, išdavus leidimą jį surengti. Eitynėse žygiavo 350 dalyvių, iš jų – 2 Seimo nariai (Marija Aušrinė Pavilionienė ir Rokas Žilinskas), juo saugojo 800 policijos pareigūnų. Eitynėms suteikta vieta – Upės gatvė.

Antrosios eitynės „Už lygybę“ įvyko 2013 m. liepos 28 d., pirmąkart leidimas rengti eitynes išduotas Vilniaus centrine gatve – Gedimino prospektas. Eitynėse, kurias organizavo Lietuvos gėjų lyga (LGL), žygiavo apie 800 dalyvių,[25] tarp jų užsienio šalių ambasadoriai, europarlamentarai, 3 Seimo nariai (Marija Aušrinė Pavilionienė, Giedrė Purvaneckienė (LSDP) ir Dalia Kuodytė({LRLS)), JAV alternatyvaus roko grupė Betty, įvairios LGBT ir nevyriausybinės LBT remiančios organizacijos iš užsienio, TJA, Vaikų linija, LRLS atstovai, antifa, anarchistai ir kiti.[reikalingas šaltinis]

Per 2010 m. homoseksualų eitynes dėl riaušių kurstymo buvo suimti parlamentarai: tuomet TS-LKD priklausęs Lietuvos tautininkų sąjungos narys Kazimieras Uoka ir TT Petras Gražulis[26]. Pastarasis, neretai laikomas vienu priešiškiausių homoseksualams politikų,[27] vėl sulaikytas per 2013 m. eitynes.[28]

Trečiąkart Lietuvoje organizuojant eitynes 2016 m. didesnių neramumų išvengta. Eitynėse dalyvavo ir Seimo nariai, diplomatai, įvairios bendruomenės – Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, parlamentarai Dalia Kuodytė (LRLS), Mykolas Majauskas (TS-LKD), Marija Aušrinė Pavilionienė (LSDP), Vytautas Matulevičius (DK), Vilniaus miesto tarybos narys Markas Adamas Haroldas, Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas, Švedijos ambasadorė Cecilia Ruthström-Ruin ir kiti.[29]

2019 m. birželio 8 dieną vykusiose ketvirtosiose eitynėse (Baltic Pride) Vilniuje dalyvavo apie 10 000 LGBT asmenų ir juos palaikančiųjų ir dalyvių skaičiumi eitynės kol kas gausiausios Baltijos šalyse. Oficialus eitynių šūkis buvo „Mes esame šeima“.[30]

2021 m. rugsėjo 4 dieną Laisvės alėjoje Kaune surengtosios pirmosios miesto istorijoje LGBT ir juos palaikančiųjų eitynės Kaunas Pride, organizuotos Gegužės 1-osios profesinės sąjungos. Dalyvių skaičius siekė 2000-3000. Prie Kauno soboro prieš eitynes protestavo grupelė žmonių, kalbėjusi maldas, taip pat Stanislovas Buškevičius ir Vytautas Šustauskas. Tarp žymesnių dalyvių eitynių buvo inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius, JAV ambasadorius Robert Gilchrist[31]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 2003 m. Darbo kodeksas
  2. https://rm.coe.int/fifth-report-on-lithuania-lithuanian-translation-/16808b587d
  3. https://www.ilga-europe.org/sites/default/files/2017/lithuania.pdf
  4. http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/lietuvos-naujienos/dalia-grybauskaite-tikina-kad-homoseksualu-teises-lietuvoje-nepazeidinejamos-1016531/
  5. Lietuvos baudžiamasis statutas
  6. 1960 m. LTSR Baudžiamasis kodeksas
  7. 1996-10-28 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl 10-tos redakcijos Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos (TLK-10) įvedimo“
  8. TLK-10 skyrius „Psychological and behavioural disorders associated with sexual development and orientation“
  9. [1]
  10. Grupė Seimo narių siūlo nustatyti, kad homoseksualumo kritika nebūtų laikoma diskriminavimu
  11. http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=23338407
  12. http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=22822011
  13. Vyro ir moters partnerystės įteisinimui Lietuvoje pritaria 70 %, gėjų – 4 % gyventojų[neveikianti nuoroda]
  14. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Naujausia apklausa: partnerystei pritartų 30 proc. gyventojų, tolerantiškiausias jaunimas, priešiškumu išsiskiria Tauragė
  15. [2]
  16. NAUJI RINKIMINIŲ KAMPANIJŲ STANDARTAI LIETUVOJE? Lietuvos žmogaus teisių centras[neveikianti nuoroda]
  17. Švarus patriotų kraujas sausio tryliktosios aukoms pagerbti"
  18. [3]
  19. Lietuvos liuteronai nelaimins gėjų santuokų
  20. http://katekizmas.lt/kbk1996p2003/N183D3.html Nemažai vyrų ir moterų jaučia stiprų potraukį į homoseksualizmą. Šis, žiūrint objektyviai, netvarkingas potraukis daugeliui yra sunkus išmėginimas. Su jais reikia elgtis pagarbiai, su užuojauta, taktiškai, vengti kaip nors neteisingai juos atstumti. Tie asmenys yra pašaukti vykdyti Dievo valią savo gyvenime, o jeigu yra krikščionys, sunkumus, su kuriais gali susidurti dėl savojo polinkio, turi jungti su Išganytojo kryžiaus auka.
  21. Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Ar apginsime šeimą?
  22. Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Ar apginsime šeimą?
  23. R.Doveika atsiprašė gėjų mamų už teiginius, kad homoseksualais tampama po abortų
  24. Brolis Astijus Kungys: Žmonės, kurie vienas kitą myli, yra pederastai
  25. „Baltic Pride“ eitynėse laukiami visi, kam nesvetima tolerancija, tik ne Petras Gražulis, šis kviečia uždegti gedulo žvakutes
  26. [4]
  27. Lietuvos gėjų ir lesbiečių „pupuliu“ tapo Petras Gražulis Archyvuota kopija 2020-02-21 iš Wayback Machine projekto.
  28. [5][neveikianti nuoroda]
  29. [6]
  30. [7]
  31. [8]