Kazimieras Dominykas Oginskis
| Kazimieras Dominykas Oginskis | |
|---|---|
| Oginskiai | |
| |
| Oginski (herbas) | |
| Gimė | po 1660 m. |
| Mirė | 1733 m. spalio 10 d. (~73 metai) |
| Tėvas | Jonas Jackus Oginskis |
| Motina | Janina Teodora Naruševičiūtė |
| Sutuoktinis (-ė) | Eleonora Vainaitė |
| Vaikai | Juozapas Tadas Oginskis, Marcibelė Oginskaitė, Teresė Oginskaitė, Elena Oginskaitė, Marijona Oginskaitė |
| Žymūs apdovanojimai | |
 | |
Kazimieras Dominykas Oginskis (lenk. Kazimierz Dominik Ogiński, po 1660 m. – 1733 m. spalio 10 d.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karinis ir politinis veikėjas, poetas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kunigaikštis, kilęs iš Lietuvos didikų Oginskių giminės. Tėvas Jonas Jackus Oginskis (po 1619 m. – 1684 m.), motina – Janina Teodora Naruševičiūtė. Broliai – Aleksandras Oginskis (po 1660 m. – 1690 m.) ir Martynas Antanas Oginskis (po 1660 m. – 1703 m.).
Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1692 m. vedė Eleonorą Vainaitę (mirė 1738 m.), Pinsko maršalkos ir Gargždų seniūno Motiejaus Vainos dukrą. Kaip nuotakos kraitį gavo Grūšlaukės dvarą.
Vaikai:
- Juozapas Tadas Oginskis (apie 1693–1736), Lietuvos kariuomenės generolas majoras, Trakų vaivada
- Marcibelė Oginskaitė (gimė po 1693 m.), Ignoto Zavišos žmona
- Teresė Oginskaitė (gimė po 1693 m.), Jono Mykolo Sologubo žmona
- Elena Oginskaitė (1701–1790 m.), Ignoto Oginskio (1698–1775 m.) žmona (nuo 1739 m.), Luokės, Vaiguvos ir Grūšlaukės dvarininkė
- Marijona Oginskaitė (po 1701 m. – 1763 m.), Stanislovo Oginskio žmona (nuo 1739 m.)
Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Poetas, valstybės ir karo veikėjas. 1688, 1693, 1695, 1696, 1698, 1701–1703, 1712 m. seimų narys. Nuo 1709 m. Trakų, nuo 1730 m. – Vilniaus vaivada, Gargždų, Užpalių, Užvenčio, Seivų ir Vyžuonų seniūnas.
Su broliu iš pirmosios tėvo santuokos Grigaliumi Antanu Oginskiu dalyvavo Valkininkų konfederacijos veikloje, nukreiptoje prieš Sapiegų įsigalėjimą Abiejų Tautų Respublikoje. Rėmė Augustą II kovoje su Stanislovu Leščinskiu dėl karaliaus sosto.
1724–1725 m. su Jurgiu Vaina pastatė naują Salantų bažnyčią.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. - Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. - Žemaičių praeitis. - Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. - T. 15. - P. 21
- Teresa Zielińska. Kazimierz Dominik Ogiński. - Polski słownik biograficzny. - Warszawa, 1978. - T. XXIII. - S. 615–617
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Jurgis Stanislovas Sapiega |
 1709–1730 |
Po to: Juozapas Tadas Oginskis |
| Prieš tai: Liudvikas Pociejus |
 1730–1733 |
Po to: Mykolas Servacijus Višnioveckis |
Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1729 m. apdovanotas Baltojo Erelio ordinu.
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||