Kama (dievas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Tradicinė Kamos ikonografija XIX a. piešinyje

Kama (skr. काम = kāma „aistra, troškimas“) – hinduizmo meilės dievas, apsarų valdovas. Įasmenina kamą plačiąja prasme -jutiminius malonumus. Dar vadinamas Abhirūpa („gražusis“), Darpaka („pasileidęs“), Madana („svaiginantis“), Smara („prisimenantis“).

Sykiais minimas jau „Rigvedoje“ ir „Atharvavedoje“. Taitiryja brahmanoje sakoma, kad Kama yra teisingumo dievo Dharmos ir tikėjimo deivės Šradhos antrasis sūnus, Harivanšoje – kad Lakšmės sūnus. Kamos žmona yra Rati („meilės žaismas“), o sūnus – Trišna („troškimas“).

Pasak vieno mito Kama užrūstino į askezę pasinėrusį Šivą, kai paleido į jo širdį strėlę, mėgindamas sužadinti šio geismą Parvatei. Iš Šivos trečiosios akies išsiveržusi liepsna pavertė Kamą pelenais, todėl jis buvo pramintas Anangu („bekūniu“). Paklausęs Rati maldavimų Šiva jį atgaivino ir Kama atgimė kaip Krišnos ir Rukminės sūnus Pradjumna.

Ikonografijoje Kama vaizduojamas kaip jaunikaitis, sėdintis ant papūgos ar gegutės, rankose laikantis lanką iš cukranendrės, kurio templė – iš bičių, o 5 strėlės – iš gėlių.[1] Kama atitinka graikų Erotą, Amūrą.[2]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Schmidt R., Beitrage zur indiaschen Erotik, Lpz, 1902
  • Schmidt R., Liebe und Ehe im alten und modernen Indien, B., 1904
  • Thomas P., Kama Kalpa or the Hindu ritual of love, 9 ed., Bombay, 1958
  • Fiseг I., Indian erotics of the oldest period, Praha, 1966

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kazimieras Seibutis. Kama (dievas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
  2. Мифы народов мира. Кама – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.