Andrius Povilovičius Sapiega

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Andrius Povilovičius Sapiega
Andrej Sapieha. Андрэй Сапега (1709).jpg
Sapiegos
Herbas „Lis“
Herbas „Lis“
Gimė: 1560 m.
Mirė: 1621 m. spalio 11 d. (~61 metai)
Tėvas: Povilas Ivanovičius Sapiega
Motina: Aleksandra Chodkevičiūtė
Sutuoktinis(-ė): Marina Aleksndrovna Čartoriskaitė,
Kristina Dembinskaitė
Vaikai:

Stanislovas,
Tomas,
Ana,
Aleksandra,
Kristina,
Jadvyga,
Marina,
Dorotė.

Commons-logo.svg Vikiteka: Andrius Povilovičius SapiegaVikiteka

Andrius Povilovičius Sapiega (lenk. Andrzej Sapieha, brus. Андрэй Паўлавіч Сапега; apie 1560 m. – iki 1621 m. spalio 11 d.) – LDK valstybinis ir karinis veikėjas, Lietuvos didysis pataurininkis (15881592 m.), Minsko kaštelionas (1592–1597 m.), Polocko (1597–1613 m.) ir Smolensko vaivada (nuo 1621 metų).

Jam priklausė Višnicos, Sapiežiškės, valdos Palenkėje.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos magnatų Sapiegų giminės, Kodenio linijos atstovas, herbo „Lis“ savininkas, Naugarduko vaivados Povilo Ivanovičiaus Sapiegos sūnus nuo antros santuokos su Aleksandra Chodkevičiūte (m. apie 1583). Broliai – Vitebsko vaivada Mikalojus (1526–1599) ir Minsko vaivada Bogdanas (apie 1530–1593).

1590-ais metais mokėsi Padujos universitete. Turėdamas kapitono laipsnį dalyvavo Livonijos kare su Rusijos valstybe (1558–1582). 1578 metų spalio 21 dieną Andrius Povilovičius Sapiega kartu su Švedijos kariniu vadovu Jugrenu Boju Vendeno mūšyje sutriuškino Rusijos, vadovaujant Ivanui Jurjevičiui Galycinui, karius, kurie apgulė Vendeno pilį, ir paėmė į nelaisvę Maskvos vaivadas, kunigaikščius Petrą Ivanovičių Tatevą ir Petrą Ivanovičių Chvorostininą.

Andrius Povilovičius Sapiega užėmė eilę valstybinių pareigybių, tame tarpe Polocko vaivados, nuo kurios atsisakė dėl konflikto su polockiečiais. 1588 metais gavo Lietuvos didžiojo pataurininkio pareigybę, 1592 metais tapo Minsko kaštelionu. 15971613 m. – Polocko vaivada. 1621 metais prieš mirtį buvo paskirtas į Smolensko vaivadas.

Ne kartą buvo išvykęs į užsienį, daugiausia į Italiją: 1579, 1592 ir 1608 metais.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Buvo vedęs du kartus. 1569 vedė kunigaikštytę Mariną Aleksndrovną Čartoriskaitę (m. 1569/1570), Voluinės vaivados, kunigaikščio Aleksandro Teodoro Čartoriskio (m. 1571) ir Magdalenos Jovanovnos Brankovičiūtės (m. 1575) dukterį, nuo santuokos su kuria vaikų neturėjo.

1570 metais vedė antrą kartą Kristiną Dembinskaitę (m. 1615). Vaikai: Stanislovas, Tomas, Ana (Čersko kašteliono Stanislovo Lasockio žmona), Aleksandra (Poznanės vaivados Jeronimo Gostomskio žmona), Kristina, Jadvyga, Marina ir Dorotė.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. / рэд. Г. П. Пашкоў і інш. Т. 2: Кадэцкі корпус – Яцкевіч. – Мінск: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. – 788 с.: іл. ISBN 985-11-0378-0.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Politinis postas
Prieš tai:
Martynas Stravinskis
POL województwo mińskie IRP COA.svg
Minsko kaštelionas

15921597
Po to:
Juozas Korsakas
Prieš tai:
Mikalojus Dorohostaiskis
POL województwo połockie IRP COA.svg
Polocko vaivada

15971613
Po to:
Mykolas Druckis-Sokolinskis
Prieš tai:
Mikalojus Hlebavičius
POL województwo smoleńskie IRP COA.svg
Smolensko vaivada

1621
Po to:
Mykolas Druckis-Sokolinskis