Petras Povilas Sapiega

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Crystal Clear action spellcheck.png  Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti.
Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan.
Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą ir apie tai, jei norite, praneškite Tvarkos projekte.
Petras Povilas Sapiega
Piotar Pavał Sapieha. Пётар Павал Сапега (1744) (2).jpg
Sapiegos
Herbas „Lis“
Herbas „Lis“
Gimė 1701 m. sausio 25 d.
Dresdenas
Mirė 1771 m. sausio 24 d. (69 metai)
Žilina, Slovakija
Tėvas Jonas Sapiega
Motina Liudvika Opalinskaitė
Sutuoktinis (-ė) Sofija Karlovna Skavronska,
Jana Sulkovska
Vaikai Jonas Juzefas Sapiega
Žymūs apdovanojimai
Baltojo erelio ordinas

Petras Povilas Sapiega (lenk. Piotr Paweł Sapieha; 1701 m. sausio 25 d., Dresdenas – 1771 m. sausio 24 d., Žilina, Slovakija) – ATR magnatas iš Sapiegų giminės. Lietuvos didysis stalininkas 1732–1744 metais, Smolensko vaivada nuo 1744 metų. Valdė Bychovą, Liachovičius, Kosovą, Senajį Editovą, taip pat valdas Lenkijoje. Nuo 1730 metų laikė Zditovo seniūniją.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė Jono Kazimiero Sapiegos ir jo žmonos Liudvikos Opalinskaitės šeimoje. Sapiegų giminės galybė privertė ieškoti sąjungos su jais paties A. D. Menšikovo. Ištisus penkerius metus jaunas Sapiega gyveno prie Nevos upės, Menšikovo dvare, kaip jaunikis jo dar visai jaunai dukteriai Mašenkai; 1726 metų kovo 10 buvo suteiktas kamergerio laipsnis ir apdovanotas Šv. Aleksandro Neviškio ordinu; tų pačių metų kovo 12 dieną įvyko jo sužadėtuves su kunigaikštyte Menšikova dalyvaujant visiokiems dvariškiams. Jo tėvui buvo suteiktas feldmaršalo laipsnis, nors nė dienos netarnavo Rusijos armijoje.

Paskutiniu metu vestuvės dėl neaiškių priežasčių buvo atidėtos. Pagal amžininkų atsiliepimus, jaunikis išsiskyrė puikiu grožiu, atkreipė Jekaterinos I dėmesį į save. Pagal užsienio šalių ambasadorius, ji sugalvojo padaryti jį savo favoritu. Ji priartino jauną žmogų prie savęs, padovanojo jam įrengtą namą, o dėl „akių dūmimo“ nusprendė apvesdinti jį su viena iš savo giminaičių, grafaite Sofija Karlovna Skavronska.

Petro Povilo Sapiegos antroji žmona Jana Sulkovska

Vestuvių planas buvo sugalvotas slapta nuo Menšikovo, kuris buvo labai sukrėstas, sužinojęs, kad Sapiega prarado susidomėjimą jo dukra. Jo vestuvės su Skavronska įvyko jau po Jekaterinos mirties 1727 metų lapkričio 19 dieną. Kaip žmonos kraitį gavo didžiulius dvarus, kuriuos paskubėjo greitai išparduoti, nes nelaikė savo padėties Rusijoje pakankamai tvirtos, ir išvažiavo į Lietuvą. Kalba (Karnovičius), kad iš dvarų pardavimo gavo milžinišką sumą – apie 2 milijonus tuometinių sidabrinių rublių.

Sapiegų rūmai Vielenėje

Jau 1733 metais Sapiega buvo partijos, palaikiusios Stanislovą Leščinskį išrinkimą karaliumi pusėje, tuo tarpu kada statytinis Rusijos buvo Augustas III. 1740 metais kartu su švedais intrigavo prieš Augustą III ir saksonišką partiją. 1744 metais gavo Smolensko vaivadiją kartu su Baltojo erelio ordinu ir kuriam tai laikui pasitraukė nuo politikos.

Nuo santuokos su Skavronska turėjo vienintelį sūnų, Joną Juzefą (1734–1761). Po Sofijos mirties, 1739 metais vedė kunigaikščio Aleksandro Juzefo Sulkovskio dukterį. Gyvenimo saulėlydyje bandė kovoti su didėjančia Čartoriskių įtaka. Frederikas Didysis užėmė jo vakarines valdas, o pats valdytojas buvo priverstas ieškoti išsigelbėjimo Dresdene. Jis mirė tremtyje.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Грыцкевіч А. Сапегі // Вялікае Княства Літоўскае. Энцыклапедыя у 3 т. – Мн.: Беларуская Энцыклапедыя імя П. Броўкі, 2005. – Т. 2: Кадэцкі корпус – Яцкевіч. – С. 549–550. – 788 с. – ISBN 985-11-0378-0.
  • Sapiega // Русский биографический словарь: В 25 т. / под наблюдением А. А. Половцова. – 1896–1918. – Т. 18: Сабанеев-Смыслов. – 673 с. – С. 201.
Politinis postas
Prieš tai:
Stanislovas Potockis
POL województwo smoleńskie IRP COA.svg
Smolensko vaivada

1744
Po to:
Juozapas Sosnovskis