Stanislovas Davaina
| Stanislovas Davaina | |
|---|---|
| |
| Herbas „Szeliga“ | |
| Mirė | 1573 m. |
| Tėvas | Stanislovas Davaina |
| Motina | Sofija Nemirovič |
| Sutuoktinis (-ė) | Petronėlė Radvilaitė, Dorota Kostevičiūtė, Barbora Ivanovna Solomiarecka |
Stanislovas Davaina[1] (lenk. Stanisław Dowojno; m. 1573 m.) – ATR valstybinis, diplomatinis ir karinis veikėjas, Polocko vaivada (nuo 1542 m. gegužės).
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvos senos bajorų Davainų giminės atstovas, herbo „Szeliga“ savininkas. Merkinės seniūno Stanislovo Davainos sūnus.
1528 metais tarnavo kamarininku pas karalienę Boną, 1530 metais tapo Žygimanto Augusto karaliaus dvariškiu.
Nuo 1542 metų gegužės – Polocko vaivada. Tarpe kitų bajorų ir žymių vaivadijos atstovų 1547 metais pasirašė po «Привилеем всим обывателем воеводства и места Полоцкого на права и вольности, им наданые»[2].
1542–1554 metais vyko pasiuntiniu į Maskvą, 1554 metais – dėl paliaubų sudarymo dvejiems metams.
Livonijos karo metu, 1563 metų pradžioje, 60-tūkstantinė Rusijos armija vadovaijama caro Ivano IV, įgijusios patirties Kazanės paimties, pajusėjom Polocko link, kuriamė pasislėpė apie 20 tūkstančių apylynės žmonių kartu su gyvuliais. Rusai apgulė Polocką sausio 31 d. Polocko pilies gynybai vadovavo Stanislovas Davaina, neturintis karo patirties ir neišsiskyręs sumanumu. Polocko pilis buvo beveik visa medinė. Garnizonas buvo sudarytas iš kelių tūkstančių karių, tarp jų – 4 įgulos patyrusių lenkų samdinių. Rusų puolimas buvo staigus, tinkamos atsargos nebuvo padarytos. Po artilerijos apšaudymo vasario 13-14 d. ugnis apėmė beveik visą pilį. Davaina atvyko į caro stovyklą vasario 15 d. ir perdavė miestą, kada gynėjai dar priešinosi. Po kapituliacijos buvo paimtas į nelaisvę ir surakintas geležimi kartu su žmona ir kitais lietuviais išsiustas į Maskvą, kur išbuvo įkalintas iki 1567 metų.
1573 metais dalyvavo Henriko Valua išrinkime į Lenkijos karaliaus sostą.
Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
._%D0%9F%D1%8D%D1%82%D1%80%D0%B0%D0%BD%D1%8D%D0%BB%D1%8F_%D0%94%D0%B0%D0%B2%D0%BE%D0%B9%D0%BD%D0%B0_(%D0%A0%D0%B0%D0%B4%D0%B7%D1%96%D0%B2%D1%96%D0%BB)_(1733-37).jpg)
Buvo vedęs tris kartus. Jo pirmoji žmona buvo Petronėlė Radvilaitė, Žemaitijos seniūno Jono Radvilos duktė, ji mirė Maskvos nelaisvėje. 1568 metais vedė antrą kartą Dorotą Kostevičiūtę, Vaclovo Kostevičiaus ir kunigaikščio Jaroslavo Holovčinskio našlės dukterį. Po jos mirties 1572 metais trečią kartą vedė Barborą Ivanovną Solomiarecką, kunigaikščio Ivano Solomiareckio ir Konstantino Chodkevičiaus (m. 1571) našlės dukterį. Nuo trijų santuokų vaikų neturėjo.
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ В полонизированном варианте – Довойно.
- ↑ Граматы ХV-ХVІ стст. Вялікага княства Літоўскага Archyvuota kopija 2015-09-24 iš Wayback Machine projekto.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Гудавичюс Э. История Литвы с древнейших времен до 1569 года. – С. 166.
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Jonas Hlebavičius |
 1542 |
Po to: Jonas Krasinskis |