Petras Juknevičius
| Petras Juknevičius | |
|---|---|
| Gimė | 1920 m. gruodžio 6 d. Petriškiai, Pumpėnų valsčius |
| Mirė | 2009 m. gruodžio 18 d. (89 metai) |
| Palaidotas (-a) | Rokantiškių kapinėse |
| Vaikai | Elena Juknevičiūtė-Vilkienė, Raimonda Juknevičiūtė-Svirskienė, Valdas Juknevičius |
| Veikla | chorvedys |
Petras Juknevičius (1920 m. gruodžio 6 d. Petriškiuose, Pumpėnų valsčius, Panevėžio apskritis – 2009 m. gruodžio 18 d.) – Lietuvos dainininkas (bosas) ir chorvedys.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tėvai ir brolis Juozas bolševikų ištremti į Sibirą. 1940–1941 m. Petras lankė muzikos kursus Panevėžyje (dėstė M. Karka, A. Belazaras ir kt.). 1945 m. įstojo į Vilniaus muzikos mokyklą mokytis dainuoti, bet netrukus sovietų suimtas už priklausymą pogrindžio organizacijai „Lietuvos laisvės armija“. Po pusmečio tardymo išvežtas į Vorkutą, Komijos respubliką. 1946 m. žiemą bylą nutraukus, vėl grįžo tęsti mokslo į Vilniaus muzikos mokyklą (dainuoti mokė S. Krzyzanowska). 1951 m. antrą kartą suimtas už dalyvavimą partizaniniame judėjime (1941 m. kovėsi Paįstryje) ir nuteistas 25 metus kalėti ir dar penkeriems metams tremties. Kalėjo 1951–1955 m. Viatlage (Kirovo sritis); mirus Stalinui, byla nutraukta. Grįžęs į Lietuvą, vėl įstojo į Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos mokyklą, kur 1956 m. įgijo chorvedžio specialybę (dėst. A. Ilčiukas). 1970 m. neakivaizdiniu būdu baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (doc. K. Griauzdės choro dirigavimo klasė).
Mokydamasis dainavo Lietuvos valstybinės filharmonijos chore, Lietuvos valstybinio radijo vokaliniame ansamblyje ir Lietuvos valstybinio dainų ir šokių liaudies ansamblio chore. Suorganizavo Vilniaus odos ir galanterijos gamyklos mišrųjį chorą. 1958–1985 m. su pertrauka vadovavo Vilniaus elektrinio suvirinimo gamyklos mišriajam chorui – parengė 1975 ir 1985 m. respublikinėms dainų šventėms. 1970 m. respublikinei dainų šventei paruošė Vilniaus celiuliozės-popieriaus eksperimentinio konstravimo biuro mišrųjį chorą. Daug metų vadovavo Vilniaus ryšių klubo, Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos ir kitų sostinės įstaigų bei įmonių vokaliniams ansambliams ir solistams, kurie dalyvavo koncertuose, pirmųjų ir kitų prizinių vietų pelnė „Sidabrinių balsų“ konkursuose, padarė fondinių įrašų Lietuvos radijui.
P. Juknevičius 1962–1980 m. kūrybiškai dirbo su Vilniaus plastmasinių dirbinių gamyklos mišriuoju choru (60 dalyvių) „Plastikas“ (1973). Chorą išmokė apie 80 įvairių kūrinių ir surengė per 100 koncertų Lietuvoje, dainavo Rusijoje, Vidurinėje Azijoje ir Čekoslovakijoje. Chorą parengė 1970, 1975 ir 1980 m. respublikinėms dainų šventėms, apžiūrose ir konkursuose pelnė pirmųjų ir kitų prizinių vietų. 1980–1982 m. buvo „Plastiko“ chormeisteris, 1990 m. pradėjo vadovauti Vilniaus miesto religinių bendrijų chorams, vokaliniams ansambliams ir solistams.
Chorvedys ir savo vaikus išaugino menininkais. Elena Juknevičiūtė-Vilkienė dailininkė – architektė, Raimonda Juknevičiūtė-Svirskienė muzikologė – vyresnioji muzikos mokytoja, Valdas Juknevičius kvalifikuotas chorvedys.[1]
Mirė 2009 m. gruodžio 18 d.,[2] palaidotas Vilniaus Rokantiškių kapinėse.[3]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.
- ↑ Kraštotyros kalendorius panrbiblioteka.lt
- ↑ Vilniaus miesto kapinių registras. Juknevičius Petras vplanas.lt/kapines