Kalėdų Senelis

Kalėdų Senelis (taip pat vadinamas Kalėdų Seniu, Seniu Šalčiu) – vienas pagrindinių Kalėdų personažų.

Dažniausiai Kalėdų Senelis vaizduojamas kaip mielas, simpatiškas, storas vyras ilga, balta barzda, raudonais drabužiais ir kepure, bei dovanų maišu. Jis Kūčių vakarą atskrenda šiaurės elniais pakinkytomis rogėmis ir išdalina dovanas geriems vaikams. Likusį metų laiką jis gyvena šiaurėje, kur kartu su savo pagalbininkais elfais gamina dovanėles kitiems metams. Namai šiaurėje dažniausiai laikomi šiaurės ašigalyje, taip pat Laplandijoje ar kitose šalyse.

Lietuvoje buvęs paprotys Kalėdų dieną vaikščioti po kiemus, persirengus Kalėdų seniu (Kalėda), linkint gero derliaus. Liaudies dainose kalbama apie jo atvažiavimą iš tolimos šalies.

Daugelis vaikų tiki, kad Kalėdų Senelis yra tikras, o ne vaidybinis personažas.

Istorija

Šiuolaikinio Kalėdų senelio kilmė maišyta.

Vienas iš šio personažo prototipų galėjo būti Šventasis Mikalojus (Nikolajus) iš Miros (IV a.). Šis krikščionių vyskupas, gyvenęs Anatolijoje (dabar Turkija), garsėjo dosnumu. Pasakojama, kad vieno dievobaimingo krikščionio dukroms jis davė kraitį, kad joms nereikėtų tapti prostitutėmis. Šv. Mikalojus tapo jūreivių, pirklių, lankininkų, vaikų, prostitučių, vaistininkų, advokatų, lombardo savininkų kalinių globėju, Amsterdamo miesto bei Rusijos globėju.

Įvairių pasakojimų atėjo ir iš germanų mitologijos. Jų tautosakoje pasakojama apie dievą Odiną (Votaną), kuris kasmet per žiemos saulėgrįžą medžiodavo drauge su kitais dievais ir žuvusiais jo karalijoje gyvenančiais kariais. Vaikai pridėdavo batus morkų, šiaudų arba cukraus ir palikdavo prie kamino, kad iš jų galėtų paėsti Odino skraidantis žirgas Sleipniras. Odinas vaikams atsidėkodavo, pakeisdamas Sleipniro maistą dovanomis ar saldainiais. Šis paprotys išliko Belgijoje ir Nyderlanduose po krikščionybės atėjimo ir buvo susietas su Šv. Nikolu. Dar ir dabar vaikai palieka šiaudų prikimštus batus prie kamino kiekvieną žiemos naktį, o Šv. Nikolas (vis dar jodinėjantis žirgu) palieka saldainių ir dovanėlų. Odinas vaizduotas panašiai kaip Šv. Nikolas: senas žmogus su barzda. Paprotys per Naujojo Amsterdamo koloniją pakliuvo į Ameriką ir išsivystė į kojinių kabinimą prie židinio.

Kitoje germaniškoje pasakoje pasakojama apie šventą žmogų (kartais Šv. Nikolą), kuris privertė paklusti demoną, per kaminus patekdavusį į namus ir žudžiusį vaikus. Šventasis įsakė jam keliauti į kiekvieną namą, į kurį buvo įsilaužęs, ir atpirkti kaltę dalinant dovanas vaikams.

Anglijoje ir Amerikoje žinomas Santa Klausas atsirado šioms ankstyvosioms istorijoms susimaišius su britišku personažu Father Christmas, atsiradusiu maždaug XVII a. Tuomet jis vaizduotas kaip įmitęs barzdotas žmogus su ilgu žaliu drabužiu kailiniais apvadais. Jis įkūnijo Kalėdų dvasią. Vardas Santa Klausas atsirado iš olandiško vardo Sinterklaas – taip vadintas mitinis personažas, pagrįstas Šv. Nikolu. Sinterklaaso apranga yra vyskupiška: jis dėvi raudoną mitrą su auksiniu kryžiumi ir turi vyskupo lazdą. Jis jodinėja stogais baltu žirgu, o jo pagalbininkai per kaminus nusileidžia į namus ir palieka dovanų.

Kitur Šv. Nikolas taip pat susimaišė su vietiniės tautosakos veikėjais. Pavyzdžiui, šiaurės šalyse žinomas Kalėdų Ožys (Yule Goat, švediškai julbock): raguotas veikėjas, Kūčių vakarą atnešantis dovanų. Suomijoje joulupukki ir reiškia „Kalėdų ožį“.

Amerikoje Santa Klauso įvaizdis, kokį matome dabar, turbūt ėmė rastis po eilėraščio „Šv. Nikolo apsilankymas“ (A Visit From St. Nicholas), geriau žinomo kaip „Naktis prieš Kalėdas“ (The Night Before Christmas) išspausdinimo 1823 m. Eilėraštis priskiriamas Clement’ui Clarke’u Moore’ui, nors neaišku, ar jis išties yra autorius. Šiame eilėraštyje Santa turi aštuonetą elnių (jie pirmąkart įvardijami). Vėliau Santai buvo priskirtas devintasis elnias, vardu Rudolfas Raudonnosis. Santa Klausas vaizduotas pasipuošęs įvairių spalvų kostiumais, o ilgainiui susiliejo su Father Christmas. Nuo tada, kai 1885 m. ant kalėdinio atviruko Santa pasirodė apsivilkęs raudonai, ši spalva tapo populiariausia. Santa Klauso įvaizdį sutvirtino Coca-Cola'os reklaminė kampanija.

Manoma, kad Santos apgyvendinimas Šiaurės Ašigalyje atspindėjo to meto požiūrį į industriją. Kai kur XX a. pradžios paveikslėliuose Santa vaizduojamas pats gaminantis žaislus. Ilgainiui išsivystė idėja, kad žaislus rankomis gamino jo pagalbininkai elfai. Šimtmečiui artėjant į pabaigą plito masinės mechanizuotos gamybos įsivaizdavimas. Todėl šiandien neretai Santos namai vaizduojami tarsi koks fabrikas.

Kalėdų Senelis ir dovanų dalijimas

Sakoma, kad dovanų gauna tik geri vaikai, todėl prieš Kalėdas dažnai Kalėdų Seneliui rašomi laiškai, kuriuose vaikai tikina buvę geri ir nurodo, kokių dovanų norėtų. Neretai šie laiškai siunčiami Suomijoje gyvenančiam Kalėdų Seneliui (jo adresas Santa Claus, Santa Claus Village, FIN-96930 Arctic Circle, Finland).

JAV ir Kanadoje Kalėdų Seneliui iš vakaro paliekama pieno ir sausainių, Anglijoje – šerio ir pyrago su mėsa, Australijoje – alaus bei traškučių. Britų, amerikiečių ir australų vaikai taip pat palieka morkų elniams.

Kalėdų Seneliais apsirengusių žmonių per Kalėdų laikotarpį pilnos gatvės, parduotuvės, prekybos centrai. Pastaruosiuose Vakarų šalyse neretai būna Senelių, kurie visą dieną fotografuojasi, kalbasi su vaikais, dalina smulkias dovanėles.

Lietuvoje Kalėdų Senelis dabar taip pat dažniausiai vaizduojamas apsirengęs raudonai baltu kostiumu, Senelis Kalėda – kerdžiaus rūbais, o Šilutės rajone po šiai dienai dovanas neša zuikis^[1].

Kalėdų Senelis įvairiose tautose

Įvairiose šalyse Kalėdų senelius atitinkantys personažai vadinami skirtingai:

Šv. Mikalojus – įvairiose šalyse (Saint Nicholas);
Santa Claus – angliškai kalbančiose tautose, ypač JAV, Lotynų Amerikoje, Japonijoje. Pavadinimas kilęs iš Šventojo Mikalojaus;
Father Christmas – „Tėvas Kalėdas“ Jungtinėje Karalystėje
Daidí na Nollag – „Kalėdų tėvelis“ Airijoje
Senelis Kalėda – lietuvių, tik jo gyvenamoji vieta Varėnos miškuose;
Kalėdų Senelis dar Kalėdų diedukas – lietuvių, ispanų (Papá Noel), prancūzų (Père Noël) tautose;
Senis Šaltis – rusų (Ded Moroz) ir kitose tautose.
Weinachtsmann – vokiškai;
Joulupukki – (tiesioginis vertimas – Kalėdų ožys) – suomių tautoje. Šis personažas gyvena Laplandijoje, turi žmoną Joulumuori, važinėja elniais kinkytose rogėse.
Julenissen – Kalėdų nykštukas – norvegų tautoje;
Tomten – (irgi Jultomten) – (Kalėdų) Nykštukas arba Julbocken – Kalėdų ožys – švedų tautoje;
Julemanden – Kalėdų vyras – danų tautoje;