Lyginamoji mitologija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Daugeliui tautų būdingi didvyrių mitai

Lyginamoji mitologija yra mokslinis skirtingų mitų studijavimas siekiant atrasti kaip įvairūs mitai ir religijos vystėsi bei atskleisti ryšius tarp nutolusių religijų, nustatyti tokių ryšių prigimtį.

Lyginamoji mitologija formaliai priskiriama antropologijai. Lyginamosios mitologijos pradininku laikomas indologas Max Mueller, o žymiausia figūra – Joseph Campbell, išleidęs knygą „Tūkstančio veidų didvyris“ (The Hero With a Thousand Faces), kurioje aprašomi stulbinantys panašumai tarp didvyrių mitų skirtingose kultūrose. Campbello idėjoms didelę įtaką padarė Karlo Jungo psichologinės archetipų studijos. Archetipus lyginamosios mitologijos tyrinėtojai supranta kaip pasikartojančius vaizdinius, kurie egzistuoja skirtinguose kultūrose nuo seniausių laikų. Vienas lyginamosios mitologijos pradininkų laikomas ir prancūzų antropologas Claude Levi-Strauss, savo keturtomį „Mitologikos“ (Les mythologiques) paskyręs lyginamajai vietinių Amerikos gyventojų mitų analizei.

Dalis lyginamosios mitologijos atradimų yra labai įdomūs, pvz., kad Poseidonas yra ankstyvesnis nei Olimpo dievai ir iš pradžių buvo žemės dievas.

Šios srities teorijos linksta sumenkinti įvykių istoriškumą, kuriuo tikima daugelyje religijų, ir remia idėją, kad tai, kas dabar tikėjimų laikoma tikrais dalykais susiformavo palaipsniui. Tokie teiginiai dažnai laikomi labai kontroversiškais, ypač kai paliečia modernias religijas, pvz., krikščionybę ar induizmą, nes neigia tam tikrų įvykių istoriškumą.

Nepaisant savo svarbos, ši sritis, kaip ir bendrai senovės istorija, susilaukia mažai tyrinėtojų dėmesio. Dėl to šios disciplinos vystymasis yra lėtas, nuolat trukdomas religinių konservatorių.

Mitų interpretavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Kritinis mitų interpretavimas prasideda jau priešsokratikų laikais. Vienas reikšmingiausių ikimodernybės mitologų buvo Eufemeras. Jis mitus interpretavo kaip tikrų istorinių įvykių atpasakojimus, iškraipytus per daugelį perpasakojimų. Nors šios ikimoderniosios teorijos buvo kritiškos, tačiau negali būti laikomos mokslinėmis griežtąja šio žodžio prasme, nes nesirėmė socialiniais mokslais.

Pirmosios mokslinės teorijos apie mitus atsirado XIX a. antroje pusėje. Pagal šias teorijas mitais buvo suprantami kaip primityvus šiuolaikinio mokslo atitikmuo.