Stuburiniai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vertebrata
(Tiliqua nigrolutea)
Tiliqua nigrolutea
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Potipis: Stuburiniai
(Wikispecies-logo.svg Vertebrata)

Stuburiniai (lot. Vertebrata) – didžiausias chordinių gyvūnų (Chordata) potipis.

Pagrindiniai stuburinių gyvūnų požymiai: aplink chordą formuojasi stuburo slanksteliai, centrinę nervų sistemą sudaro nugaros bei galvos smegenys, kvėpavimo ir virškinimo sistemos atskirtos.

Manoma, kad pirminiai chordiniai gyvūnai atsirado ankstyvojo kambro periode (prieš 570 mln. metų), o jų protėviai tikriausiai buvo jūrų žvaigždžių giminaičiai.

Stuburinių klasės:

Stuburinių biologija bei skirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Tai progresyviausia chordinių šaka. Dauguma stuburinių judrūs, aktyviai ieško maisto, puola ir ginasi, poravimosi metu aktyviai ieško priešingos lyties individų. Visiems stuburiniams būdingos išsivysčiusios galvos smegenys, kurios būna paslėptos kremzliniame arba kauliniame kaukolės skelete ir yra skirstomos į 5 dalis:

  1. Priekinės smegenys
  2. Tarpinės smegenys
  3. Vidurinės smegenys
  4. Smegenėlės
  5. Pailgosios smegenys

Apskritažiomeniai, žuvys ir varliagyviai - žemesnieji stuburiniai, vystosi vandenyje ir priklauso anamnijų grupei (aplink gemalą nesusidaro gemalinis dangalas amnionas) – jie, kaip pirminiai vandens gyvūnai, gali daugintis tik vandenyje. Ropliai, paukščiai ir žinduoliai – aukštesnieji stuburiniai vystosi sausumoje ir priklauso amniotų grupei (turi gemalinį dangalą amnioną).

Skirstymas:

  • anámnijai - žemesnieji stuburiniai gyvūnai (apskritažiomeniai, žuvys, varliagyviai), kurių kiaušiniai ir lervos vystosi vandenyje; gemalai neturi amniono ir alantojo.
  • amniotai – tikrieji sausumos stuburiniai. Amniotams priklauso ropliai, paukščiai ir žinduoliai. Tai – vieningos kilmės gyvūnai, kurių bendri požymiai susiformavo sausumoje. Vystosi sausumoje. Aplink gemalus formuojasi dangalai – amnionas ir seroza, tarp kurių įsiterpia alantojis.

Pirmieji stuburiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Jūrinė nėgė (Petromyzon marinus)

Ankstyviausieji stuburiniai, atsiradę ordoviko periode, buvo žuvis primenančios būtybės, kurios galbūt buvo nėgių ir miksinų - pačių primityviausių dabartinių stuburinių protėviai. Negės ir miksinos neturi žandikaulių, bet jų griaučiai kremzliniai, jos turi chordą, žiaunų plyšius ir nervinį vamzdelį.



Commons-logo.svg Vikiteka: Stuburiniai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka