Stuburiniai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Vertebrata
Stuburiniai
Įvairių klasių stuburinių (Vertebrata) gyvūnų rūšys
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Potipis: Stuburiniai
(Wikispecies-logo.svg Vertebrata)
Binomas
Vertebrata
Cuvier, 1812
Sinonimai
  • Craniata Lankester, 1877
  • Ossea Batsch, 1788
Stuburiniai
Stuburinių evoliucijos tradicinė diagrama
Stuburinių dabartinės klasės[1]:

Stuburiniai (Vertebrata) – didžiausias chordinių gyvūnų (Chordata) potipis.

Pagrindiniai stuburinių gyvūnų požymiai: aplink chordą formuojasi stuburo slanksteliai, centrinę nervų sistemą sudaro nugaros bei galvos smegenys, kvėpavimo ir virškinimo sistemos atskirtos.

Manoma, kad pirminiai chordiniai gyvūnai atsirado ankstyvojo kambro periode (prieš 570 mln. metų), o jų protėviai tikriausiai buvo jūrų žvaigždžių giminaičiai.

Stuburinių biologija bei skirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai progresyviausia chordinių šaka. Dauguma stuburinių judrūs, aktyviai ieško maisto, puola ir ginasi, poravimosi metu aktyviai ieško priešingos lyties individų. Visiems stuburiniams būdingos išsivysčiusios galvos smegenys, kurios būna paslėptos kremzliniame arba kauliniame kaukolės skelete ir yra skirstomos į 5 dalis:

  1. Priekinės smegenys
  2. Tarpinės smegenys
  3. Vidurinės smegenys
  4. Smegenėlės
  5. Pailgosios smegenys

Skirstymas:

  • anamnijai – žemesnieji stuburiniai gyvūnai (apskritažiomeniai, žuvys, varliagyviai), kurių kiaušiniai ir lervos vystosi vandenyje; gemalai neturi amniono ir alantojo.
  • amniotai – tikrieji sausumos stuburiniai. Amniotams priklauso ropliai, paukščiai ir žinduoliai. Tai – vieningos kilmės gyvūnai, kurių bendri požymiai susiformavo sausumoje. Vystosi sausumoje. Aplink gemalus formuojasi dangalai – amnionas ir seroza, tarp kurių įsiterpia alantojis.

Stuburinių gyvūnų rūšių skaičius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stuburiniai sudaro 4 procentus visų aprašytų gyvūnų (Animalia) karalystės rūšių[2]. Šių gyvūnų potipyje Paedophryne amauensis varliagyvis laikomas mažiausia rūšimi, kurio vidutinis ilgis yra 7,7 mm, o didžiausia rastas – 8 mm ilgio[3][4]. Mėlynasis banginis (Balaenoptera musculus), ypač Balaenoptera musculus intermedia porūšis yra didžiausias tarp stuburinių ir bendrai tarp visų kada nors gyvenusių mūsų planetoje gyvūnų rūšių. Nepatvirtintais mokslo šaltiniais didžiausias kūno ilgis 33,6 m, o mokslo patvirtintais šaltiniais 29,9 metrai. Kūno svoris 73-136 tonos, bet 1947 m. Pietų Džordžijos salos pakrantėje rasta patelė svėrė 173 tonas[5].

Stuburinių grupės Paveiksliukas Klasė Aprašytų rūšių apytikris skaičius Žuvų ir keturkojų rūšių skaičius
Anamnijai

Bežandžiai stuburiniai Žuvys
Одинока мінога.JPG Bežandžiai
32 900
Žandikauliniai stuburiniai Caribbean reef shark.jpg Kremzlinės žuvys
Tinca tinca Prague Vltava 3.jpg Kaulinės žuvys
Keturkojai Pelophylax ridibundus JdP 2013-06-16.jpg Varliagyviai 7 302 33 278
Amniotai

Emys orbicularis 1.jpg Ropliai 10 038
White Stork (Ciconia ciconia) (5).jpg Paukščiai 10 425
Martes martes in Sweden.jpg Žinduoliai 5 513
Bendras stuburinių rūšių skaičius 66 178[6]

Pirmieji stuburiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ankstyviausieji stuburiniai, atsiradę ordoviko periode, buvo žuvis primenančios būtybės, kurios galbūt buvo nėgių ir miksinų – pačių primityviausių dabartinių stuburinių protėviai. Negės ir miksinos neturi žandikaulių, bet jų griaučiai kremzliniai, jos turi chordą, žiaunų plyšius ir nervinį vamzdelį.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Septynių stuburinių klasių gyvūnų rūšys:

Taip pat skaityti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas stuburiniai
  1. pmfias.com / Classification of Vertebrata (Phylum Chordata)
  2. libretexts.org / Characteristics of Vertebrates
  3. journals.plos.org / Ecological Guild Evolution and the Discovery of the World's Smallest Vertebrate. Eric N. Rittmeyer, Allen Allison, Michael C. Gründler, Derrick K. Thompson, Christopher C. Austin | Published: January 11, 2012
  4. theaustralian.com.au / World's tiniest frogs found in Papua New Guinea | January 12, 2012
  5. sararegistry.gc.ca / COSEWIC Assessment and Update Status Report on the Blue Whale Balaenoptera musculus - Atlantic population, Pacific population in Canada
  6. iucnredlist.org / Estimated Number of described species | Last Updated: 13 November 2014

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]