Stuburiniai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vertebrata
Stuburiniai
Įvairių klasių stuburinių (Vertebrata) gyvūnų rūšys
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Potipis: Stuburiniai
( Vertebrata)
Binomas
Vertebrata
Cuvier, 1812
Sinonimai
  • Craniata Lankester, 1877
  • Ossea Batsch, 1788
Stuburiniai
Stuburinių evoliucijos tradicinė diagrama
Stuburinių klasės (2016 m.)[1]:

Stuburiniai (Vertebrata) – didžiausias chordinių gyvūnų (Chordata) potipis.

Apibūdinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindiniai stuburinių gyvūnų požymiai: aplink chordą formuojasi stuburo slanksteliai, centrinę nervų sistemą sudaro nugaros bei galvos smegenys, kvėpavimo ir virškinimo sistemos atskirtos.

Pirmieji stuburiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Manoma, kad pirminiai chordiniai gyvūnai atsirado ankstyvojo kambro periode (prieš 570 mln. metų), o jų protėviai tikriausiai buvo jūrų žvaigždžių giminaičiai.

Ankstyviausieji stuburiniai, atsiradę ordoviko periode maždaug prieš 450 mln. metų[2], buvo žuvis primenančios būtybės, kurios galbūt buvo nėgių ir miksinų – pačių primityviausių dabartinių stuburinių protėviai. Negės ir miksinos neturi žandikaulių, bet jų griaučiai kremzliniai, jos turi chordą, žiaunų plyšius ir nervinį vamzdelį.

Stuburinių biologija bei skirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai progresyviausia chordinių šaka. Dauguma stuburinių judrūs, aktyviai ieško maisto, puola ir ginasi, poravimosi metu aktyviai ieško priešingos lyties individų. Visiems stuburiniams būdingos išsivysčiusios galvos smegenys, kurios būna paslėptos kremzliniame arba kauliniame kaukolės skelete ir yra skirstomos į 5 dalis:

  1. Priekinės smegenys
  2. Tarpinės smegenys
  3. Vidurinės smegenys
  4. Smegenėlės
  5. Pailgosios smegenys

Skirstymas:

  • anamnijai – žemesnieji stuburiniai gyvūnai (apskritažiomeniai, žuvys, varliagyviai), kurių kiaušiniai ir lervos vystosi vandenyje; gemalai neturi amniono ir alantojo.
  • amniotai – tikrieji sausumos stuburiniai. Amniotams priklauso ropliai, paukščiai ir žinduoliai. Tai – vieningos kilmės gyvūnai, kurių bendri požymiai susiformavo sausumoje. Vystosi sausumoje. Aplink gemalus formuojasi dangalai – amnionas ir seroza, tarp kurių įsiterpia alantojis.

Stuburinių gyvūnų rūšių skaičius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stuburiniai sudaro 4 procentus visų aprašytų gyvūnų (Animalia) karalystės rūšių[3]. Šių gyvūnų potipyje Paedophryne amauensis varliagyvis laikomas mažiausia rūšimi, kurio vidutinis ilgis yra 7,7 mm, o didžiausia rastas – 8 mm ilgio[4][5]. Mėlynasis banginis (Balaenoptera musculus), ypač Balaenoptera musculus intermedia porūšis yra didžiausias tarp stuburinių ir bendrai tarp visų kada nors gyvenusių mūsų planetoje gyvūnų rūšių. Nepatvirtintais mokslo šaltiniais didžiausias kūno ilgis 33,6 m, o mokslo patvirtintais šaltiniais 29,9 metrai. Kūno svoris 73-136 tonos, bet 1947 m. Pietų Džordžijos salos pakrantėje rasta patelė svėrė 173 tonas[6].

Stuburinių grupės Paveiksliukas Klasė Egzistuojančių rūšių skaičius Žuvų ir keturkojų rūšių skaičius
Anamnijai

Bežandžiai stuburiniai Žuvys
Bežandžiai
34 500[7]
Žandikauliniai stuburiniai Kremzlinės žuvys
Kaulinės žuvys
Keturkojai Varliagyviai 7 302[8] 35 947
Amniotai

Ropliai 11 440[9]
Paukščiai 10 806[10]
Žinduoliai 6 399[11]
Bendras stuburinių rūšių skaičius 70 447

Priklausomai nuo šaltinio, stuburinių bendras skaičius dažniausiai būna pateikiamas skirtingai. Anot tarptautinės raudonosios knygos sąrašų, 2014 m. pabaigoje pasaulyje egzistavo 66 178 stuburinių rūšys[12]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Septynių stuburinių klasių gyvūnų rūšys:

Taip pat skaityti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas stuburiniai
  1. pmfias.com / Classification of Vertebrata (Phylum Chordata)
  2. ucmp.berkeley.edu / Vertebrates: Fossil Record
  3. libretexts.org / Characteristics of Vertebrates
  4. journals.plos.org / Ecological Guild Evolution and the Discovery of the World's Smallest Vertebrate. Eric N. Rittmeyer, Allen Allison, Michael C. Gründler, Derrick K. Thompson, Christopher C. Austin | Published: January 11, 2012
  5. theaustralian.com.au / World's tiniest frogs found in Papua New Guinea | January 12, 2012
  6. sararegistry.gc.ca / COSEWIC Assessment and Update Status Report on the Blue Whale Balaenoptera musculus - Atlantic population, Pacific population in Canada
  7. fishbase.se / 34500 Species
  8. amphibiaweb.org / Current number of amphibian species: 8,295 | Mar 10, 2021
  9. reptile-database.org / Reptile Species Numbers (as of Aug 2020)
  10. worldbirdnames.org / The IOC World Bird List (rūšių skaičius tikrintas 2021.03.09.)
  11. academic.oup.com / How many species of mammals are there? Connor J Burgin, Jocelyn P Colella, Philip L Kahn, Nathan S Upham; Journal of Mammalogy, Volume 99, Issue 1, 1 February 2018, Pages 1–14
  12. iucnredlist.org / Estimated Number of described species | Last Updated: 13 November 2014

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]