Stuburiniai
| Vertebrata | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
 Įvairių klasių stuburinių (Vertebrata) gyvūnų rūšys | ||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||
| ||||||
| Binomas | ||||||
| Vertebrata Cuvier, 1812 | ||||||
| Sinonimai | ||||||
| ||||||
 Stuburinių evoliucijos tradicinė diagrama | ||||||
| Stuburinių klasės (2016 m.)[1]: | ||||||
|
Stuburiniai (Vertebrata) – didžiausias chordinių gyvūnų (Chordata) potipis.
Pagrindiniai stuburinių gyvūnų požymiai: aplink chordą formuojasi stuburo slanksteliai, centrinę nervų sistemą sudaro nugaros bei galvos smegenys, kvėpavimo ir virškinimo sistemos atskirtos.
Manoma, kad pirminiai chordiniai gyvūnai atsirado ankstyvojo kambro periode (prieš 570 mln. metų), o jų protėviai tikriausiai buvo jūrų žvaigždžių giminaičiai.
Stuburinių biologija bei skirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tai progresyviausia chordinių šaka. Dauguma stuburinių judrūs, aktyviai ieško maisto, puola ir ginasi, poravimosi metu aktyviai ieško priešingos lyties individų. Visiems stuburiniams būdingos išsivysčiusios galvos smegenys, kurios būna paslėptos kremzliniame arba kauliniame kaukolės skelete ir yra skirstomos į 5 dalis:
- Chordos vietoje stuburiniams išsivystęs kremzlinis arba kaulinis stuburas, kurio kanalu eina stuburo smegenys. Galvos ir stuburo smegenys sudaro centrinę nervų sistemą.
- Galvos kaulai skirstomi į kiaušo ir veido dalis. Žandikauliai sujungti judriai, yra su dantimis (išskyrus paukščių).
- Visų stuburinių medžiagų apykaita yra aktyvi, aukštesniųjų stuburinių – paukščių ir žinduolių – kūno temperatūra yra pastovi: jie yra šiltakraujai.
- Širdis varinėja kraują vienu arba dviem apytakos ratais, kraujas su hemoglobinu.
- Nuodingi medžiagų apykaitos produktai iš organizmo šalinami pro inkstus.
- Stuburiniams būdingos atskiros kvėpavimo ir virškinimo sistemos.
- Visi stuburiniai skirtalyčiai.
- Gimdo jauniklius arba deda kiaušinius.
Skirstymas:
- anamnijai – žemesnieji stuburiniai gyvūnai (apskritažiomeniai, žuvys, varliagyviai), kurių kiaušiniai ir lervos vystosi vandenyje; gemalai neturi amniono ir alantojo.
- amniotai – tikrieji sausumos stuburiniai. Amniotams priklauso ropliai, paukščiai ir žinduoliai. Tai – vieningos kilmės gyvūnai, kurių bendri požymiai susiformavo sausumoje. Vystosi sausumoje. Aplink gemalus formuojasi dangalai – amnionas ir seroza, tarp kurių įsiterpia alantojis.
Stuburinių gyvūnų rūšių skaičius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Stuburiniai sudaro 4 procentus visų aprašytų gyvūnų (Animalia) karalystės rūšių[2]. Šių gyvūnų potipyje Paedophryne amauensis varliagyvis laikomas mažiausia rūšimi, kurio vidutinis ilgis yra 7,7 mm, o didžiausia rastas – 8 mm ilgio[3][4]. Mėlynasis banginis (Balaenoptera musculus), ypač Balaenoptera musculus intermedia porūšis yra didžiausias tarp stuburinių ir bendrai tarp visų kada nors gyvenusių mūsų planetoje gyvūnų rūšių. Nepatvirtintais mokslo šaltiniais didžiausias kūno ilgis 33,6 m, o mokslo patvirtintais šaltiniais 29,9 metrai. Kūno svoris 73-136 tonos, bet 1947 m. Pietų Džordžijos salos pakrantėje rasta patelė svėrė 173 tonas[5].
| Stuburinių grupės | Paveiksliukas | Klasė | Aprašytų rūšių apytikris skaičius | Žuvų ir keturkojų rūšių skaičius | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Anamnijai |
Bežandžiai stuburiniai | Žuvys | ||||
|
Bežandžiai |
32 900 | ||||
| Žandikauliniai stuburiniai | 
|
Kremzlinės žuvys | ||||
|
Kaulinės žuvys | |||||
| Keturkojai | 
|
Varliagyviai | 7 302 | 33 278 | ||
| Amniotai |
|
Ropliai | 10 038 | |||
_(5).jpg)
|
Paukščiai | 10 425 | ||||
|
Žinduoliai | 5 513 | ||||
| Bendras stuburinių rūšių skaičius | 66 178[6] | |||||
Pirmieji stuburiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ankstyviausieji stuburiniai, atsiradę ordoviko periode, buvo žuvis primenančios būtybės, kurios galbūt buvo nėgių ir miksinų – pačių primityviausių dabartinių stuburinių protėviai. Negės ir miksinos neturi žandikaulių, bet jų griaučiai kremzliniai, jos turi chordą, žiaunų plyšius ir nervinį vamzdelį.
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Septynių stuburinių klasių gyvūnų rūšys:
Bežandžių (Agnatha) klasės rūšis - upinė nėgė (Lampetra fluviatilis)
Kremzlinių žuvų (Chondrichthyes) klasės rūšis - bangininis ryklys (Rhincodon typus)
Kaulinių žuvų (Osteichthyes) klasės rūšis - paprastasis ūsorius (Barbus barbus)
Varliagyvių (Amphibia) klasės rūšis - didžioji kūdrinė varlė (Pelophylax kl. esculentus)
Roplių (Reptilia) klasės rūšis - Vikrusis driežas (Lacerta agilis)
Paukščių (Aves) klasės rūšis - didysis einis (Otis tarda)
Žinduolių (Mammalia) klasės rūšis - paprastoji šimpanzė (Pan troglodytes)
.jpg)
_(2416576086).jpg)
Taip pat skaityti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ pmfias.com / Classification of Vertebrata (Phylum Chordata)
- ↑ libretexts.org / Characteristics of Vertebrates
- ↑ journals.plos.org / Ecological Guild Evolution and the Discovery of the World's Smallest Vertebrate. Eric N. Rittmeyer, Allen Allison, Michael C. Gründler, Derrick K. Thompson, Christopher C. Austin | Published: January 11, 2012
- ↑ theaustralian.com.au / World's tiniest frogs found in Papua New Guinea | January 12, 2012
- ↑ sararegistry.gc.ca / COSEWIC Assessment and Update Status Report on the Blue Whale Balaenoptera musculus - Atlantic population, Pacific population in Canada
- ↑ iucnredlist.org / Estimated Number of described species | Last Updated: 13 November 2014
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- itis.gov / Vertebrata
- britannica.com / Vertebrate
- animaldiversity.org / Vertebrata
- iucnredlist.org / The numbers of species listed in each Red List Category change each time The IUCN Red List is updated. For each Red List update, IUCN provides summaries of the numbers of species in each category, by taxonomic group and by country.