2023 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
2019 Lietuva
2023 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai
1498 tarybų narių ir 60 merų
2023 m. kovo 5 ir 19 d.
Balsavę rinkėjai 48,97% Didėjimas 1,07 pp (I turas; savivaldybių tarybų nariai)
48,97% Didėjimas 1,07 pp (I turas; merai)
45,82% Didėjimas 4,54 pp (II turas)
Pirmoji partija Antroji partija Trečioji partija
Partija Lietuvos socialdemokratų partija Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai Visuomeniniai rinkimų komitetai
Laimėta vietų 375 244 194
Pokytis Didėjimas 101 Mažėjimas 30 Mažėjimas 123

Išankstinio balsavimo vieta Lukiškių aikštėje, Vilniuje.
Merų rinkimuose dominavusios partijos individualiose seniūnijose.
Savivaldybių rinkimuose dominavusios partijos individualiose savivaldybėse.

2023 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai – 2023 m. kovo 5 ir 19 d.[1] vykę dešimtieji Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai, kurių metu 2023–2027 m. kadencijai buvo išrinkti 1498 tarybų narių ir 60 merų, kurie neturi tarybos nario mandato.[2]

Rinkimų sistema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos savivaldybių tarybos, kurias sudaro savivaldybės tarybos nariai (vienas jų yra meras), yra renkamos ketveriems metais, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise. Teisę rinkti savivaldybės tarybos narius turi nuolatiniai šios savivaldybės gyventojai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų.[3]

Rinkimų sistema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savivaldybių tarybos yra renkamos naudojant mišriąją rinkimų sistemą: nariai renkami proporcinio atstovavimo sistema pagal partijų, koalicijų ar komitetų sąrašus, o merai nuo 2015 m. (iki tol meras buvo renkamas pirmame tarybos posėdyje) – daugumos atstovavimo sistema (vienmandatėse apygardose) dviem turais.

Pirmajame ture kandidatas išrenkamas, jei surenka daugiau nei pusę balsų. Jei rinkimuose dalyvauja mažiau nei 40 proc. rinkėjų, kandidatas turi surinkti bent 20 proc. visų rinkėjų balsų. Jei pirmame ture nei vienas kandidatas nesurenka reikiamo kiekio balsų, antrame ture rinkėjai renkasi iš dviejų, daugiausia balsų pirmajame ture surinkusių kandidatų.[3]

Kandidatų kėlimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 18 metų, o meru – Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gali būti renkamas šios savivaldybės tarybos nariu. Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas asmuo, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos. Nariu negali būti renkamas asmuo, kuris likus 65 dienoms iki rinkimų yra nebaigęs atlikti bausmę pagal teismo nuosprendį, teismo pripažintas neveiksniu, atlieka privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą ar yra užsienio valstybės pilietis. Taip pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėjęs į atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos karys arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus yra apribotas dalyvavimas politinėje veikloje, negali dalyvauti rinkimuose.[3]

Savivaldybės tarybos narių skaičius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savivaldybės tarybos narių skaičius priklauso nuo tos savivaldybės gyventojų skaičiaus: pavyzdžiui, savivaldybėse iki 5 000 gyventojų (mažiausiose) renkama 15 tarybos narių, o savivaldybėse, kuriose yra daugiau kaip 500 000 gyventojų (didžiausiose), renkamas 51 tarybos narys.[3]

Rinkimų kodekso įsigaliojimas ir pakeitimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2022 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksas apibrėžia, kad meras nebeturi savivaldybių tarybų nario mandato, o jo kadencijų skaičius apribotas iki 3 kadencijų iš eilės. Taip pat kandidatams sutrumpintas terminas deklaruoti savo gyvenamąją vietą savivaldybėje – 60 dienų iki rinkimų dienos.[4]

Rinkimuose dalyvaujančios partijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Politinėms organizacijoms Vyriausioji rinkimų komisija paskyrė 18 numerių. 16 iš jų renginio metu ištraukė dalyvauti šiuose rinkimuose registruotų politinių partijų atstovai. Eilė pagal jų ištrauktus numerius rinkimų biuleteniuose išsirikiavo taip:[5]

Partija
1 Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga
2 Partija „Jaunoji Lietuva“
3 Lietuvos žaliųjų partija
4 Krikščionių sąjunga
5 Lietuvos socialdemokratų partija
6 Žemaičių partija
7 Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“
8 Darbo partija
9 Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai
10 Lietuvos regionų partija
11 Liberalų sąjūdis
12 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
13 Laisvės partija
14 Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai)
15 K Visuomeniniai rinkimų komitetai
16
17 Nacionalinis susivienijimas
18 Partija „Laisvė ir Teisingumas“

Rezultatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Balsavimo rezultatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Partija Savivaldybių tarybos Merai (per abu turus) +/–
Balsai %[6] Mandatai Balsai %[6] Mandatai Iš viso
Lietuvos socialdemokratų partija 204 029 18,13 358 286 631 16,08 17 375 Didėjimas 101
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai 189 396 16,83 239 363 627 20,39 5 244 Mažėjimas 30
K Politiniai komitetai 161 861 14,38 183 255 521 12,65 11 194 Mažėjimas 123
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga 107 568 9,56 185 164 335 9,22 8 193 Mažėjimas 30
Liberalų sąjūdis 81 262 7,22 135 115 976 6,50 9 144 Didėjimas 18
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ 78 052 6,93 124 107 140 6,01 5 129 Nauja
Lietuvos lenkų rinkimų akcija Krikščioniškų šeimų sąjunga 62 359 5,54 57 82 778 4,64 1 58 Didėjimas 4
Partija „Laisvė ir Teisingumas“ 60 794 5,40 55 194 070 10,87 2 57 Didėjimas 3
Lietuvos regionų partija 28 927 2,57 56 33 468 1,88 1 57 Didėjimas 33
Darbo partija 42 927 3,81 46 45 925 2,58 0 46 Mažėjimas 16
Laisvės partija 41 522 3,69 13 33 637 1,89 0 13 Nauja
Lietuvos žaliųjų partija 19 386 1,72 12 21 614 1,21 0 12 Didėjimas 7
Krikščionių sąjunga 6 124 0,54 8 8 880 0,50 0 8 Nauja
Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) 10 704 0,95 7 18 731 1,05 0 7 Didėjimas 2
Centro dešinės koalicija Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai 7 566 0,67 6 0 0 0 6 Nauja
Liberalų sąjūdis
Laisvės partija
Koalicija „Visaginiečių koalicija“ Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai 1 487 0,13 5 0 0 0 5 Nauja
Liberalų sąjūdis
Nacionalinis susivienijimas 13 140 1,17 3 9 223 0,52 0 3 Nauja
Koalicija „Geriausias pasirinkimas“ Partija „Laisvė ir Teisingumas“ 2 060 0,18 3 0 0 0 3 Nauja
Laisvės partija
Liberalų sąjūdis
Koalicija „Už laisvę augti“ Liberalų sąjūdis 1 209 0,11 3 0 0 0 3 Nauja
Lietuvos žaliųjų partija
Išsikėlę patys 0 0 0 33 552 1,88 0 1 Pastovu 0
„STIPRI ŠEIMA – STIPRUS KAUNAS“ Krikščionių sąjunga 3 049 0,27 0 0 0 0 0 Nauja
Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai)
Partija „Jaunoji Lietuva“ 1 495 0,13 0 436 0,02 0 0 Pastovu 0
Žemaičių partija 741 0,07 0 489 0,03 0 0 Pastovu 0
Negaliojantys biuleteniai 43 516 3,72 I 29 656 2,54
II 8 763 1,34
Iš viso 1 169 174 100 1 498 I 1 169 216 100 60 1 524
II
Registruoti rinkėjai/aktyvumas 2 389 342 48,93 I 2 389 342 48,93
II 1 423 124 45,82
Šaltinis: VRK[7]

Nueinantys ir išrinktieji merai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Merai
Savivaldybė Nueinantis meras (-ė) Išrinktasis meras (-ė)[8]
Akmenės rajono savivaldybė Vitalijus Mitrofanovas Vitalijus Mitrofanovas
Alytaus miesto savivaldybė Nerijus Cesiulis Nerijus Cesiulis
Alytaus rajono savivaldybė Algirdas Vrubliauskas Rasa Vitkauskienė
Anykščių rajono savivaldybė Sigutis Obelevičius Kęstutis Tubis
Birštono savivaldybė Nijolė Dirginčienė Nijolė Dirginčienė
Biržų rajono savivaldybė Vytas Jareckas Kęstutis Knizikevičius
Druskininkų savivaldybė Ričardas Malinauskas K K Ričardas Malinauskas
Elektrėnų savivaldybė Kęstutis Vaitukaitis Gediminas Ratkevičius
Ignalinos rajono savivaldybė Justas Rasikas Laimutis Ragaišis
Jonavos rajono savivaldybė Mindaugas Sinkevičius Mindaugas Sinkevičius
Joniškio rajono savivaldybė Vitalijus Gailius Vitalijus Gailius
Jurbarko rajono savivaldybė Skirmantas Mockevičius Skirmantas Mockevičius
Kaišiadorių rajono savivaldybė Vytenis Tomkus Šarūnas Čėsna
Kalvarijos savivaldybė Vincas Plikaitis K Nerijus Šidlauskas
Kauno miesto savivaldybė Visvaldas Matijošaitis K K Visvaldas Matijošaitis
Kauno rajono savivaldybė Valerijus Makūnas Valerijus Makūnas
Kazlų Rūdos savivaldybė Mantas Varaška K K Mantas Varaška
Kelmės rajono savivaldybė Ildefonsas Petkevičius Ildefonsas Petkevičius
Kėdainių rajono savivaldybė Valentinas Tamulis K Valentinas Tamulis
Klaipėdos miesto savivaldybė Vytautas Grubliauskas K K Arvydas Vaitkus
Klaipėdos rajono savivaldybė Bronius Markauskas Bronius Markauskas
Kretingos rajono savivaldybė Antanas Kalnius K K Antanas Kalnius
Kupiškio rajono savivaldybė Dainius Bardauskas Dainius Bardauskas
Lazdijų rajono savivaldybė Ausma Miškinienė Ausma Miškinienė
Marijampolės savivaldybė Povilas Isoda Povilas Isoda
Mažeikių rajono savivaldybė Vidmantas Macevičius Rūta Matulaitienė
Molėtų rajono savivaldybė Saulius Jauneika Saulius Jauneika
Neringos savivaldybė Darius Jasaitis Darius Jasaitis
Pagėgių savivaldybė Vaidas Bendaravičius Vaidas Bendaravičius
Pakruojo rajono savivaldybė Saulius Margis Saulius Margis
Palangos miesto savivaldybė Šarūnas Vaitkus Šarūnas Vaitkus
Panevėžio miesto savivaldybė Rytis Mykolas Račkauskas K K Rytis Mykolas Račkauskas
Panevėžio rajono savivaldybė Povilas Žagunis Antanas Pocius
Pasvalio rajono savivaldybė Gintautas Gegužinskas Gintautas Gegužinskas
Plungės rajono savivaldybė Audrius Klišonis Audrius Klišonis
Prienų rajono savivaldybė Alvydas Vaicekauskas Alvydas Vaicekauskas
Radviliškio rajono savivaldybė Vytautas Simelis Kazimieras Račkauskis
Raseinių rajono savivaldybė Andrius Bautronis Arvydas Nekrošius
Rietavo savivaldybė Antanas Černeckis Antanas Černeckis
Rokiškio rajono savivaldybė Ramūnas Godeliauskas K Ramūnas Godeliauskas
Skuodo rajono savivaldybė Petras Pušinskas Stasys Gutautas
Šakių rajono savivaldybė Edgaras Pilypaitis Raimondas Januševičius
Šalčininkų rajono savivaldybė Zdzislav Palevič Zdzislav Palevič
Šiaulių miesto savivaldybė Artūras Visockas K K Artūras Visockas
Šiaulių rajono savivaldybė Antanas Bezaras Česlovas Greičius
Šilalės rajono savivaldybė Algirdas Meiženis K Tadas Bartkus
Šilutės rajono savivaldybė Vytautas Laurinaitis Vytautas Laurinaitis
Širvintų rajono savivaldybė Živilė Pinskuvienė K Živilė Pinskuvienė
Švenčionių rajono savivaldybė Rimantas Klipčius Rimantas Klipčius
Tauragės rajono savivaldybė Dovydas Kaminskas Dovydas Kaminskas
Telšių rajono savivaldybė Kęstutis Gusarovas Tomas Katkus
Trakų rajono savivaldybė Andrius Šatevičius Andrius Šatevičius
Ukmergės rajono savivaldybė Rolandas Janickas Darius Varnas
Utenos rajono savivaldybė Alvydas Katinas K Marijus Kaukėnas
Varėnos rajono savivaldybė Algis Kašėta K K Algis Kašėta
Vilkaviškio rajono savivaldybė Algirdas Neiberka Algirdas Neiberka
Vilniaus miesto savivaldybė Remigijus Šimašius K Valdas Benkunskas
Vilniaus rajono savivaldybė Marija Rekst Robert Duchnevič
Visagino savivaldybė Erlandas Galaguz Erlandas Galaguz
Zarasų rajono savivaldybė Nikolajus Gusevas Nijolė Guobienė

Pastabos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 2023 m. kovo 7 d. Vyriausioji rinkimų komisija priėmė sprendimą panaikinti kandidato į Anykščių rajono merus Kęstučio Tubio registraciją. Tai buvo padaryta vykdant įsiteisėjusį Panevėžio apygardos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje bei gavus šio teismo išaiškinimą dėl su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo. K. Tubys pirmame rinkimų ture buvo surinkęs 29,39 proc. balsų ir buvo patekęs į antrąjį turą.[9] 2023 m. kovo 14 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paskelbus apie sprendimo naikinti K. Tubį iš rinkimų panaikinimą, VRK grąžino kandidatą K. Tubį į rinkimus.[10]
  • 2023 m. kovo 9 d. VRK panaikino antrojo turo kandidatės į Visagino meres Dalios Štraupaitės registraciją rinkimuose, gavusi teismo išaiškinimą dėl jos galimybių kandidatuoti. D. Štraupaitė Visagine išėjo į antrą turą, surinkusi 23,77 proc. rinkėjų balsų.[11] Kandidatei apskundus sprendimą po kelių dienų apeliacinis teismas neskundžiama nutartimi pakeitė teismo sprendimą ir leido D. Štraupaitei dalyvauti rinkimuose. Po šio sprendimo lieka galioti ankstesnė nutartis, kuria jai buvo uždrausta tik dirbti skiriamose pareigose.[12]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]