2024 m. privalomasis referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
2024 m. gegužės 12 d. privalomasis referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo
Lietuva
2024 m. gegužės 12 d.
Ar Jūs pritariate, kad būtų priimtas šis įstatymas:
Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos
12 straipsnio pakeitimo (Pilietybė)
Pasirinkimas Balsai %
Taip 1 043 265 74,49
Ne 357 274 25,51
Galiojantys balsai 1 400 539 97,98
Negaliojantys balsai 28 843 2,02
Iš viso balsų 1 429 382 100
Turintys balsavimo teisę / aktyvumas 2 401 807 59,51
Balsavimo biuletenis

2024 m. gegužės 12 d. privalomasis referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo (dėl pilietybės išsaugojimo) – 2024 m. gegužės 12 d. kartu su pirmuoju Prezidento rinkimų turu vykęs referendumas, kurio metu buvo sprendžiamas Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimas, įteisinantis galimybę išsaugoti Lietuvos pilietybę, tapus kitos šalies piliečiu.[1][2] Referendumas vyko lygiai po penkių metų nuo nesėkmingai įvykusio 2019 m. referendumo tuo pačiu klausimu.

Referendumas įvyko (dalyvavo 59,07 % rinkėjų), tačiau pakeitimas nebuvo priimtas, kadangi pritrūko pritarimo: „už“ pasisakė 74,19 % dalyvavusiųjų, t. y. mažiau nei pusė visų piliečių.[3]

Kriterijus atitinkančios valstybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šalys, kurių atveju pilietybės išsaugojimas būtų galimas, turėjo atitikti „europinės ir transatlantinės integracijos“ kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos pilietybės konstituciniame įstatyme. Pagal įstatymo projektą šiais kriterijais numatyta užsienio valstybės narystė Europos Sąjungoje, Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarime, NATO arba EBPO, su sąlyga, kad ji kartu nėra buvusios SSRS pagrindu sukurtų organizacijų (pvz. Nepriklausomų Valstybių Sandraugos, Eurazijos ekonominės sąjungos ar Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos) narė.[4] Referendumo metu buvo 43 šalys, atitinkančios minėtus kriterijus, tačiau ne visos iš jų buvo įteisinusios dvigubą pilietybę.[5]

Žalia – Lietuva

Mėlyna – valstybės, kurios pagal įstatymo projektą atitiktų europinės ir euroatlantinės integracijos kriterijus

Oranžinė – valstybės, kurios kriterijus atitiktų, tačiau pagal savo nacionalinius teisės aktus dvigubos pilietybės Lietuvos piliečiams nesuteiktų

Pilka – valstybės, kurios kriterijų neatitiktų
Valstybės, atitinkančios kriterijus Atitinkamas europinės ar transatlantinės integracijos kriterijus Regionas Pastabos
Albanija Narystė NATO Europa
Airija Narystė EBPO, ES Europa
Australija Narystė EBPO Australija
Austrija Narystė EBPO, ES Europa Šalyje dviguba pilietybė nėra įteisinta.[6]
Belgija Narystė EBPO, ES, NATO Europa
Bulgarija Narystė ES, NATO Europa
Čekija Narystė EBPO, ES, NATO Europa
Čilė Narystė EBPO Pietų Amerika Šalyje dviguba pilietybė suteikiama tik Ispanijos piliečiams.[7]
Danija Narystė EBPO, ES, NATO Europa, Šiaurės Amerika Įskaitant Farerų salas ir Grenlandiją.
Estija Narystė EBPO, ES, NATO Europa Estija draudžia dvigubą pilietybę, tačiau iš estų pagal gimimą pilietybė negali būti atimta, todėl praktikoje kitos pilietybės įgijimas yra galimas.[8][9]
Graikija Narystė EBPO, ES, NATO Europa
Islandija Narystė EBPO, EEE, NATO Europa
Ispanija Narystė EBPO, ES, NATO Europa Įgiję kitos šalies pilietybę, ispanai pagal kilmę turi teisę išsaugoti Ispanijos pilietybę.[10] Natūralizacijos būdu įgyta pilietybė suteikiama tik tam tikrų Lotynų Amerikos valstybių, Andoros, Filipinų, Portugalijos ir Pusiaujo Gvinėjos piliečiams.[11]
Italija Narystė EBPO, ES, NATO Europa
Izraelis Narystė EBPO Azija
Japonija Narystė EBPO Azija Šalyje dviguba pilietybė nėra įteisinta.[12]
Jungtinė Karalystė Narystė EBPO, ES, NATO Europa Įskaitant Gibraltarą.
Jungtinės Amerikos Valstijos Narystė EBPO, NATO Šiaurės Amerika
Juodkalnija Narystė NATO Europa
Kanada Narystė EBPO, NATO Šiaurės Amerika
Kipras Narystė ES Europa
Kroatija Narystė ES, NATO Europa [13]
Latvija Narystė EBPO, ES, NATO Europa
Lichtenšteinas Narystė EEE Europa Šalyje dviguba pilietybė leidžiama, tik jei pirmoji pilietybė – Lichtenšteino (natūralizuoti gyventojai turi atsisakyti ankstesnės pilietybės).[14]
Liuksemburgas Narystė EBPO, ES, NATO Europa
Lenkija Narystė EBPO, ES, NATO Europa
Malta Narystė ES Europa
Meksika Narystė EBPO Šiaurės Amerika Dviguba pilietybė leidžiama, tačiau natūralizuotam piliečiui gavus Meksikos pilietybę, o vėliau tapus dar trečios šalies piliečiu, Meksikos pilietybė gali būti prarasta.[15]
Naujoji Zelandija Narystė EBPO Okeanija
Norvegija Narystė EBPO, EEE, NATO Europa Šalyje dviguba pilietybė nėra įteisinta, tačiau 2018 m. gruodį priimti teisės aktai numato, kad dviguba pilietybė gali būti imta leisti nuo 2020 m. ar vėliau.[16]
Nyderlandai Narystė EBPO, ES, NATO Europa Šalyje dviguba pilietybė nėra įteisinta, tačiau 2018 m. rudenį vyriausybė pranešė ketinanti svarstyti dvigubos pilietybės klausimą.[17]
Pietų Korėja Narystė EBPO Azija Šalyje dviguba pilietybė nėra įteisinta, išskyrus atskirus atvejus, pvz., vedybos su šalies piliečiu (tačiau tais atvejais reikia pasirašyti pasižadėjimą, kad būdamas Korėjoj asmuo nesinaudos užsieniečio statusu).[18][19]
Portugalija Narystė EBPO, ES, NATO Europa
Prancūzija Narystė EBPO, ES, NATO Europa
Rumunija Narystė ES, NATO Europa
Slovakija Narystė EBPO, ES, NATO Europa Šalyje dviguba pilietybė leidžiama, išskyrus atvejus, kai turima Rusijos pilietybė (tai būtų aktualu Lietuvos piliečiams, kurie turėtų Rusijos pilietybę dėl išimčių, kurios taikomos ir dabar).[20][21][22] Taip yra dėl Čekoslovakijos susitarimo su SSRS 1981 m.[23]
Slovėnija Narystė EBPO, ES, NATO Europa Šalyje dviguba pilietybė nėra įteisinta.[24][25]
Suomija Narystė EBPO, ES Europa
Švedija Narystė EBPO, ES Europa
Šveicarija Narystė EBPO Europa
Turkija Narystė EBPO, NATO Azija, Europa
Vengrija Narystė EBPO, ES, NATO Europa
Vokietija Narystė EBPO, ES, NATO Europa

Rezultatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasirinkimas Balsai %
Taip 1 043 265 74,49
Ne 357 274 25,51
Negaliojantys biuleteniai 28 843 2,02
Iš viso 1 429 382 100
Registruoti rinkėjai/aktyvumas 2 401 807 59.51
Šaltinis: VRK[26]

Didžiausio palaikymo referendumas sulaukė Neringos savivaldybėje, kurioje TAIP balsavo 80,57 % visų rinkėjų, o mažiausiai palaikymo buvo Šalčininkų savivaldybėje, kurioje NE balsavo 38,92 % visų rinkėjų.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ 2024 m. gegužės 12 d. privalomasis referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo
  2. ↑ Prezidento rinkimai ir referendumas: balsavo rekordinis skaičius rinkėjų – 59,4 proc.
  3. ↑ NEPAVYKO IR ANTRASIS REFERENDUMAS DĖL DVIGUBOS PILIETYBĖS
  4. ↑ Pilietybės konstitucinio įstatymo projektas, LR Seimas
  5. ↑ Arton’s Guide to Dual Citizenship, Arton Capital
  6. ↑ https://www.dualcitizenshipreport.org/dual-citizenship/austria/
  7. ↑ https://www.multiplecitizenship.com/wscl/ws_CHILE.html
  8. ↑ „Estonia: Knowledge Base profile“. UK government. Nuoroda tikrinta 2024-05-14.
  9. ↑ http://www.vabaeestisona.com/index.php/news-in-english/9600-do-they-really-have-to-choose-estonian-citizenship-explained-in-detail.html Archyvuota kopija 2019-04-26 iš Wayback Machine projekto.
  10. ↑ „Título I. De los derechos y deberes fundamentales - Constitución Española“. 2010-04-05. Suarchyvuotas originalas 2010-04-05. Nuoroda tikrinta 2015-07-10.
  11. ↑ https://www.dualcitizenship.com/free-consultation/spain.html
  12. ↑ https://www.japantimes.co.jp/community/2018/09/19/how-tos/japans-nationality-act-really-mean-dual-citizens/#.XMLC4mgzaUk
  13. ↑ https://www.dualcitizenshipreport.org/dual-citizenship/croatia/
  14. ↑ https://www.dualcitizenship.com/countries/liechtenstein.html
  15. ↑ https://transferwise.com/gb/blog/dual-citizenship-mexico
  16. ↑ https://www.udi.no/en/important-messages/news-regarding-dual-citizenship/ Archyvuota kopija 2020-10-29 iš Wayback Machine projekto.
  17. ↑ https://www.neweurope.eu/article/the-netherlands-moves-to-allow-dual-citizenship-2019/ Archyvuota kopija 2019-04-26 iš Wayback Machine projekto.
  18. ↑ https://transferwise.com/gb/blog/how-to-get-citizenship-in-south-korea
  19. ↑ http://www.koreaherald.com/view.php?ud=20171022000180
  20. ↑ https://www.mic.iom.sk/en/citizenship/conditions-for-granting-slovak-citizenship-naturalization.html
  21. ↑ https://spectator.sme.sk/c/20485820/faq-state-citizenship-of-the-slovak-republic.html#dual
  22. ↑ https://www.dualcitizenshipreport.org/dual-citizenship/slovakia/
  23. ↑ https://www.second-citizenship.org/second-citizenship/citizenship-of-the-slovak-republic/
  24. ↑ http://www.mnz.gov.si/en/services/slovenia_your_new_country/citizenship/
  25. ↑ http://www.mnz.gov.si/fileadmin/mnz.gov.si/pageuploads/DUNZ/Tujci/by_naturalisation.doc Archyvuota kopija 2014-06-02 iš Wayback Machine projekto.
  26. ↑ Rezultatai
Ž • A • R
Rinkimai ir referendumai Lietuvoje
Prezidento rinkimaiLietuvos herbas
Seimo rinkimai
Savivaldybių tarybų rinkimai
Europos Parlamento rinkimai
Referendumai
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=2024_m._privalomasis_referendumas_dėl_Lietuvos_Respublikos_Konstitucijos_12_straipsnio_pakeitimo&oldid=7278198"