Vilija Targamadzė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.
Vilija Targamadzė
2023 m.
Gimė 1958 m. kovo 31 d. (66 metai) Šilutė
Tautybė lietuvė
Šeima Aleksandras Targamadzė (brolis)
Sritis Švietimas
Pareigos Seimo narė
Partija LSDP
Alma mater VPU
Žymūs apdovanojimai

2019 m. – Gedimino ordino Riterio kryžius

Vilija Targamadzė (g. 1958 m. kovo 31 d. Šilutėje) – Lietuvos edukologė, 2020–2024 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1976 m. baigė Panevėžio Juozo Balčikonio vidurinę mokyklą. 1981 m. baigė Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą ir įgijo biologijos bei žemės ūkio pagrindų mokytojos specialybę. 1994 m. apsigynė socialinių mokslų (edukologijos) daktarės disertaciją „Švietimo sistemos lankstumas kaip paauglių edukacinio stimuliavimo prielaida“[1]. 2000 m. suteiktas socialinių mokslų (edukologijos) habilituoto daktaro laipsnį.[2]

Darbinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1981–1990 m. dėstė Vilniaus lengvosios pramonės technikume, 1990–2000 m. ir 2006-2020 m. – Lietuvos edukologijos universitete. 1992–2000 m. dėstė ir KTU (ėjo Administravimo fakulteto prodekanės pareigas), 2000–2002 m. – VDU, 2002–2006 m. – Klaipėdos universitete (ėjo plėtros ir tarptautinių ryšių prorektorės pareigas), nuo 2002 m. dėsto VU; profesorė (nuo 2008 m.). Stažavo Naryno universitete Kirgizijoje (2009 m.), Kazachijos nacionaliniame Abajaus Kunanbajevo pedagoginiame universitete Almatoje (2011 m.). 2010–2011 m. ėjo Lietuvos švietimo ir mokslo profsąjungų federacijos pirmininkės pareigas. 2013–2018 m. ėjo Lietuvos švietimo tarybos prie Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkės pareigas. 2014–2018 m. buvo LRT tarybos narė. Nuo 2017 m. Švietimo ateities forumo prezidentė.[3]

2020 m. išrinkta į Seimą pagal LSDP sąrašą.[4], tapo LSDP frakcijos nare. Nuo 2020 m. lapkričio mėn. eina Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotojos pareigas. Nuo 2020 m. gruodžio mėn. yra Laisvės premijų komisijos narė.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

V. Targamadzės pagrindinės mokslinės veiklos sritys: švietimo vadyba, socialinė atskirtis, didaktika, socialinis darbas, švietimo organizacijų elgsena. Šiomis temomis ji paskelbė virš 100 mokslinių straipsnių. Yra 6 monografijų (2 su bendraautoriais) autorė.

Organizavo mokslinius tyrimus, rengė ir dalyvavo projektinėse veiklose, užsiėmė ekspertine, konsultacine, pedagogine veikla.

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2019 m. – Gedimino ordino Riterio kryžius už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje.[5]

Publikacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Asmeninės monografijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Švietimo sistemos lankstumas individų edukacinio stimuliavimo aspektu. – 1995.
  • Švietimo organizacijų elgsena. – Kaunas : Kauno technologijų universiteto leidykla, 1996.
  • Bendrojo lavinimo mokykla: mokinių edukacinio stimuliavimo aspektas. – Kaunas, 1999.

Svarbiausi veikalai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Mokyklos nelankymo priežastys. – Vilnius: Žuvėdra, 2000. Bendraautoriai: P. Dereškevičius, V. Rimkevičienė.
  • Švietimo vadyba: efektyvumas, struktūra, valdymas, strategija, konfliktai. – Klaipėda: Klaipėdos Universiteto leidykla, 2001.
  • Konfliktų kontūrų brėžimas: ugdymo realybės kontekstas. – Vilnius: VPU, 2006.
  • Lietuvos švietimo politikos transformacijos. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2009. Bendraautoriai: V. Aramavičiūtė, R. Želvys, T. Bulajeva, L. Duoblienė, G. Purvaneckienė, K. Kaminskas, I. Stonkuvienė, G. Čiužaitė, V. Būdienė, L. Leišytė, A. Zabulionis.
  • Alternatyvi bendrojo lavinimo mokykla: mokyklos naratyvo kontūrai. – Vilnius: Vilniaus Universiteto leidykla, 2010.
  • Bendrojo ugdymo mokykla kryžkelėje: akivarai ir kūlgrinda. Vilnius: Vilniaus Universiteto leidykla, 2014.

Vadovėliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Švietimo organizacijų elgsena. – Kaunas: Kauno technologijų universiteto leidykla, 1996.
  • Mokyklų tinklo, siekiančio jaunimo edukacinio stimuliavimo, kūrimas: metodologinis aspektas. – Kaunas : Utenos spaustuvė, 2002. Bendraautorė: A. Kaušylienė.

Metodinės priemonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Jaunimo mokyklų Lietuvoje veiklos organizavimas. – Kaunas: Kauno technologijų universiteto leidykla, 1995.
  • Perspektyvinis jaunimo mokyklos didaktinės veiklos modelis. – Vilnius: Leidybos centras, 1997. Bendraautoriai : I. Šidlauskaitė
  • 12–14 metų mokinių mokymo(si) didaktinės problemos ir jų sprendimo galimybės. – Vilnius, 2010. Bendraautoriai : Z. Nauckūnaitė, I. Stonkuvienė, J. Česnavičienė, A. Šimelionienė, J. Venclovienė
  • Socialinių darbuotojų veiklos kokybė: modeliai, apibrėžtis ir reglamentavimas; Kokybės samprata. – Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2010.
  • Švietimo organizacijų kultūra. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2011.

Straipsniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Geros mokyklos koncepcija: sampratos naratyvas. – „Tiltai“, T. 74, Nr. 2, 53-61, 2016[6]
  • Gera bendrojo ugdymo mokykla: mimikrija ar metamorfozė. – „Socialinis ugdymas“, T. 42,Nr. 1, 6-16, 2016.[7]
  • The new generation at the crossroad of cultures: socialization aspect. – „Multicultural studies“, T. 1,Nr. 1, 65-76, 2016.[8]
  • Content and language integrated learning: Lithuanian teachers' viewpoints. – „International journal of multilingual education“, No. 8, 42-59, 2016. Bendraautoriai : R. Kriaučiūnenė.[9]
  • Cognizable or Yet Not Discovered Generation Z: Viewpoint of Comprehensive School Teachers (Case of Lithuania). – „Multilingual education“, Vol. 5,67-77, 2015. Bendraautoriai: R. Minkutė- Henrickson.[10]
  • Vilniaus miesto socialinės paramos centro socialinio darbuotojo, dirbančio su socialinės rizikos šeimomis, veiklos tobulinimo galimybės. – „Socialinio darbo tyrimai ir aktualijos: tęstinis mokslo straipsnių leidinys“, T. 3,10-28, 2015. Bendraautoriai: J. Talkovskytė.
  • Skurdo spąstų įveikos galimybės: Vilniaus miesto piniginės socialinės paramos gavėjų atvejis. – „Socialinio darbo tyrimai ir aktualijos: tęstinis mokslo straipsnių leidinys“, T. 3,232-248, 2015. Bendrautoriai: A. Gudelytė.[11]
  • Naujoji (Z) karta – prarastoji ar dar neatrastoji? Naujosios (Z) kartos vaiko mokymosi procesų esminių aspektų identifikavimas. – (pp.7-26), Šiauliai: Titnagas, 2015. Bendraautoriai: S. Girdzijauskienė, A. Šimelionienė, P. Pečiuliauskienė, Z. Nauckūnaitė.[12]
  • Įtraukysis ugdymas: mokinių tėvų rūpesčiai ir lūkesčiai. – „Santalka: Filologija, Edukologija“, T. 23. Nr. 1, 73-80, 2015. Bendraautoriai : V. Grincevičienė, A. Szerlag, K. Dziubacka.[13]
  • Advisory, Negotiation and Intelligent Decision Support System for Leadership Analysis. – „International journal of computers communications & control“, T. 10.Nr. 5, 667–677, 2015.[14]Bendraautoriai : R. Gudauskas, A. Kaklauskas, S. Jokubauskienė, L. Budrytė, J. Cerkauskas, A. Kuzminskė.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ Vilija Targamadzė ,,Švietimo sistemos lankstumas kaip paauglių edukacinio stimuliavimo prielaida : disertacija
  2. ↑ Lietuvos Respublikos seimas : Vilija Targamadzė
  3. ↑ Visuotinė lietuvių enciklopedija Vilija Targamadzė
  4. ↑ Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija : Vilija Targamadzė
  5. ↑ Vilniaus Universitetas, Filosofijos fakultetas ,,Profesorei V. Targamadzei – valstybinis apdovanojimas"''
  6. ↑ Targamadzė, V. (2016). Geros mokyklos koncepcija: sampratos naratyvas. Tiltai. T. 74, Nr. 2, 53-61[neveikianti nuoroda]
  7. ↑ Targamadzė, V. (2016). Gera bendrojo ugdymo mokykla: mimikrija ar metamorfozė. Socialinis ugdymas. T. 42,Nr. 1, 6-16[neveikianti nuoroda]
  8. ↑ Targamadzė, V. (2016). The new generation at the crossroad of cultures: socialization aspect. Multicultural studies. T. 1,Nr. 1, 65-76
  9. ↑ Targamadzė, V., Kriaučiūnienė, R. (2016). Content and language integrated learning: Lithuanian teachers' viewpoints. International journal of multilingual education. No. 8, 42-59
  10. ↑ Targamadzė V., Minkutė- Henrickson R. (2015). Cognizable or Yet Not Discovered Generation Z: Viewpoint of Comprehensive School Teachers (Case of Lithuania). Multilingual education. Vol. 5,67-77 Archyvuota kopija 2020-07-12 iš Wayback Machine projekto.
  11. ↑ Targamadzė, V., Gudelytė, A. (2015). Skurdo spąstų įveikos galimybės: Vilniaus miesto piniginės socialinės paramos gavėjų atvejis. Socialinio darbo tyrimai ir aktualijos: tęstinis mokslo straipsnių leidinys. T. 3,232-248
  12. ↑ Targamadzė, V., Girdzijauskienė, S. ir kt. (2015). Kn. Naujoji (Z) karta – prarastoji ar dar neatrastoji?: naujosios (Z) kartos vaiko mokymosi procesų esminių aspektų identifikavimas.(pp.7-26). Šiauliai: Titnagas Archyvuota kopija 2021-09-22 iš Wayback Machine projekto.
  13. ↑ Grincevičienė, V., Szerlag, A., Dziubacka, K., Targamadzė, V. (2015). Įtraukysis ugdymas: mokinių tėvų rūpesčiai ir lūkesčiai. Santalka: Filologija, Edukologija.T. 23. Nr. 1, 73-80 Archyvuota kopija 2021-09-25 iš Wayback Machine projekto.
  14. ↑ Gudauskas, R., Kaklauskas, A., Jokubauskienė S., Targamadzė, V., Budrytė, L., Cerkauskas, J., Kuzminskė, A. (2015). Advisory, Negotiation and Intelligent Decision Support System for Leadership Analysis. International journal of computers communications & control. T. 10.Nr. 5, 667–677
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vilija_Targamadzė&oldid=7249278"