Vilija Targamadzė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Biography note.svg  Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.

Vilija Targamadzė (g. 1958 m. kovo 31 d. Šilutėje) – Lietuvos edukologė, švietimo specialistė, 2020–2024 m. kadencijos seimo narė išrinkta su Lietuvos socialdemokratų partija.[1]

Vilija Targamadzė
Gimė 1958 m. kovo 31 d. (63 metai) Šilutė
Tautybė lietuvė
Šeima Aleksandras Targamadzė (brolis) 1953 m. vasario 11 d. (68 metai)
Sritis Švietimas
Pareigos LR seimo narė
Partija Lietuvos socialdemokratų partija
Alma mater Vilniaus valstybinis pedagoginis institutas (Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija)
Žymūs apdovanojimai

2019 m. - Gedimino ordino Riterio kryžius

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1976 m. baigė Panevėžio Juozo Balčikonio vidurinę mokyklą (dabar Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija). 1981 m. baigė Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą (dabar Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija) ir įgijo biologijos bei žemės ūkio pagrindų mokytojos specialybę. 1994 m. apsigynė socialinių mokslų (edukologijos) daktarės disertaciją ,,Švietimo sistemos lankstumas kaip paauglių edukacinio stimuliavimo prielaida"[2]. 2000 m. įgijo socialinių mokslų (edukologijos) habilituotos daktarės laipsnį. [3]

Darbinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1981–1990 m. dėstė Vilniaus lengvosios pramonės technikume, 1990–2000 m. ir nuo 2006 m. Lietuvos edukologijos universitete (iki 1992 m. Vilniaus pedagoginis institutas, iki 2011 m. Vilniaus pedagoginis universitetas, nuo 2018 m. liepos mėn. Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija). 1992–2000 m. dėstė ir Kauno technologijos universitete (buvo administravimo fakulteto prodekanė), 2000–2002 m. – Vytauto Didžiojo universitete, 2002–2006 – Klaipėdos universitete (plėtros ir tarptautinių ryšių prorektorė), nuo 2002 m. dėsto Vilniaus universitete; profesorė (2008). Stažavo Naryno universitete Kirgizijoje (2009), Kazachijos nacionaliniame Abajaus Kunanbajevo pedagoginiame universitete Almatoje (2011). 2010–2011 m. tapo Lietuvos švietimo ir mokslo profsąjungų federacijos pirmininkė. 2013–2018 m. ėjo Lietuvos švietimo tarybos prie Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkės pareigas. 2014–2018 m. buvo Lietuvos radijo ir televizijos tarybos narė. Nuo 2017 m. Švietimo ateities forumo prezidentė. [4]

Nuo 2020 m. išrinkta į Lietuvos Respublikos seimą su Lietuvos socialdemokratų frakcija. Nuo 2020 m. lapkričio mėn. eina Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotojos pareigas, o nuo 2020 m. gruodžio mėn. yra Laisvės premijų komisijos narė.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

V. Targamadzės pagrindinės mokslinės veiklos sritys: švietimo vadyba, socialinė atskirtis, didaktika, socialinis darbas, švietimo organizacijų elgsena. Šiomis temomis ji paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių Lietuvoje ir užsienyje. Yra 6 monografijų (2 su bendraautoriais) autorė.

Lietuvoje ir užsienyje organizavo daugybę mokslinių tyrimų, aktyviai rengė ir dalyvavo projektinėse veiklose, užsiėmė ekspertine, konsultacine, pedagogine veikla.

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2019 m. - Gedimino ordino Riterio kryžius už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje.[5]

Pomėgiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Poezija, laisvalaikis gamtoje

Publikacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Asmeninės monografijos [redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Švietimo sistemos lankstumas individų edukacinio stimuliavimo aspektu. - 1995.
  • Švietimo organizacijų elgsena. - Kaunas : Kauno technologijų universiteto leidykla, 1996.
  • Bendrojo lavinimo mokykla: mokinių edukacinio stimuliavimo aspektas. - Kaunas, 1999.

Svarbiausi veikalai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Mokyklos nelankymo priežastys. - Vilnius: Žuvėdra, 2000. Bendraautoriai: P. Dereškevičius, V. Rimkevičienė.
  • Švietimo vadyba: efektyvumas, struktūra, valdymas, strategija, konfliktai. - Klaipėda: Klaipėdos Universiteto leidykla, 2001.
  • Konfliktų kontūrų brėžimas: ugdymo realybės kontekstas. - Vilnius: VPU, 2006.
  • Lietuvos švietimo politikos transformacijos. - Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2009. Bendraautoriai: V. Aramavičiūtė, R. Želvys, T. Bulajeva, L. Duoblienė, G. Purvaneckienė, K. Kaminskas, I. Stonkuvienė, G. Čiužaitė, V. Būdienė, L. Leišytė, A. Zabulionis.
  • Alternatyvi bendrojo lavinimo mokykla: mokyklos naratyvo kontūrai. - Vilnius: Vilniaus Universiteto leidykla, 2010.
  • Bendrojo ugdymo mokykla kryžkelėje: akivarai ir kūlgrinda. Vilnius: Vilniaus Universiteto leidykla, 2014.

Vadovėliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Švietimo organizacijų elgsena. - Kaunas: Kauno technologijų universiteto leidykla, 1996.
  • Mokyklų tinklo, siekiančio jaunimo edukacinio stimuliavimo, kūrimas: metodologinis aspektas. - Kaunas : Utenos spaustuvė, 2002. Bendraautorė: A. Kaušylienė.

Metodinės priemonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Jaunimo mokyklų Lietuvoje veiklos organizavimas. - Kaunas: Kauno technologijų universiteto leidykla, 1995.
  • Perspektyvinis jaunimo mokyklos didaktinės veiklos modelis. - Vilnius: Leidybos centras, 1997. Bendraautoriai : I. Šidlauskaitė
  • 12–14 metų mokinių mokymo(si) didaktinės problemos ir jų sprendimo galimybės. - Vilnius, 2010. Bendraautoriai : Z. Nauckūnaitė, I. Stonkuvienė, J. Česnavičienė, A. Šimelionienė, J. Venclovienė
  • Socialinių darbuotojų veiklos kokybė: modeliai, apibrėžtis ir reglamentavimas; Kokybės samprata. - Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2010.
  • Švietimo organizacijų kultūra. - Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2011.

Straipsniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Geros mokyklos koncepcija: sampratos naratyvas. - ,,Tiltai", T. 74, Nr. 2, 53-61, 2016[6]
  • Gera bendrojo ugdymo mokykla: mimikrija ar metamorfozė. - ,,Socialinis ugdymas", T. 42,Nr. 1, 6-16, 2016.[7]
  • The new generation at the crossroad of cultures: socialization aspect. - ,,Multicultural studies", T. 1,Nr. 1, 65-76, 2016.[8]
  • Content and language integrated learning: Lithuanian teachers' viewpoints. - ,,International journal of multilingual education", No. 8, 42-59, 2016. Bendraautoriai : R. Kriaučiūnenė.[9]
  • Cognizable or Yet Not Discovered Generation Z: Viewpoint of Comprehensive School Teachers (Case of Lithuania). - ,,Multilingual education', Vol. 5,67-77, 2015. Bendraautoriai: R. Minkutė- Henrickson. [10]
  • Vilniaus miesto socialinės paramos centro socialinio darbuotojo, dirbančio su socialinės rizikos šeimomis, veiklos tobulinimo galimybės. - ,,Socialinio darbo tyrimai ir aktualijos: tęstinis mokslo straipsnių leidinys", T. 3,10-28, 2015. Bendraautoriai: J. Talkovskytė.
  • Skurdo spąstų įveikos galimybės: Vilniaus miesto piniginės socialinės paramos gavėjų atvejis. - ,,Socialinio darbo tyrimai ir aktualijos: tęstinis mokslo straipsnių leidinys", T. 3,232-248, 2015. Bendrautoriai: A. Gudelytė. [11]
  • Naujoji (Z) karta – prarastoji ar dar neatrastoji? Naujosios (Z) kartos vaiko mokymosi procesų esminių aspektų identifikavimas. - (pp.7-26), Šiauliai: Titnagas, 2015. Bendraautoriai: S. Girdzijauskienė, A. Šimelionienė, P. Pečiuliauskienė, Z. Nauckūnaitė.[12]
  • Įtraukysis ugdymas: mokinių tėvų rūpesčiai ir lūkesčiai. - ,,Santalka: Filologija, Edukologija", T. 23. Nr. 1, 73-80, 2015. Bendraautoriai : V. Grincevičienė, A. Szerlag, K. Dziubacka. [13]
  • Advisory, Negotiation and Intelligent Decision Support System for Leadership Analysis. - ,,International journal of computers communications & control", T. 10.Nr. 5, 667–677, 2015.[14]Bendraautoriai : R. Gudauskas, A. Kaklauskas, S. Jokubauskienė, L. Budrytė, J. Cerkauskas, A. Kuzminskė.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija : Vilija Targamadzė
  2. Vilija Targamadzė ,,Švietimo sistemos lankstumas kaip paauglių edukacinio stimuliavimo prielaida : disertacija
  3. Lietuvos Respublikos seimas : Vilija Targamadzė
  4. Visuotinė lietuvių enciklopedija Vilija Targamadzė
  5. Vilniaus Universitetas, Filosofijos fakultetas ,,Profesorei V. Targamadzei – valstybinis apdovanojimas"''
  6. Targamadzė, V. (2016). Geros mokyklos koncepcija: sampratos naratyvas. Tiltai. T. 74, Nr. 2, 53-61[neveikianti nuoroda]
  7. Targamadzė, V. (2016). Gera bendrojo ugdymo mokykla: mimikrija ar metamorfozė. Socialinis ugdymas. T. 42,Nr. 1, 6-16
  8. Targamadzė, V. (2016). The new generation at the crossroad of cultures: socialization aspect. Multicultural studies. T. 1,Nr. 1, 65-76
  9. Targamadzė, V., Kriaučiūnienė, R. (2016). Content and language integrated learning: Lithuanian teachers' viewpoints. International journal of multilingual education. No. 8, 42-59
  10. Targamadzė V., Minkutė- Henrickson R. (2015). Cognizable or Yet Not Discovered Generation Z: Viewpoint of Comprehensive School Teachers (Case of Lithuania). Multilingual education. Vol. 5,67-77
  11. Targamadzė, V., Gudelytė, A. (2015). Skurdo spąstų įveikos galimybės: Vilniaus miesto piniginės socialinės paramos gavėjų atvejis. Socialinio darbo tyrimai ir aktualijos: tęstinis mokslo straipsnių leidinys. T. 3,232-248
  12. Targamadzė, V., Girdzijauskienė, S. ir kt. (2015). Kn. Naujoji (Z) karta – prarastoji ar dar neatrastoji?: naujosios (Z) kartos vaiko mokymosi procesų esminių aspektų identifikavimas.(pp.7-26). Šiauliai: Titnagas
  13. Grincevičienė, V., Szerlag, A., Dziubacka, K., Targamadzė, V. (2015). Įtraukysis ugdymas: mokinių tėvų rūpesčiai ir lūkesčiai. Santalka: Filologija, Edukologija.T. 23. Nr. 1, 73-80
  14. Gudauskas, R., Kaklauskas, A., Jokubauskienė S., Targamadzė, V., Budrytė, L., Cerkauskas, J., Kuzminskė, A. (2015). Advisory, Negotiation and Intelligent Decision Support System for Leadership Analysis. International journal of computers communications & control. T. 10.Nr. 5, 667–677