Arvydas Pocius (1957)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Arvydas Pocius
Generolas leitenantas
2023 m.
Gimė 1957 m. gegužės 14 d. (66 metai)
Klaipėda
Tautybė Lietuvis
Generolas leitenantas
Veikla Karininkas, diplomatas
Alma mater 1979 m. Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas
Žymūs apdovanojimai

Apdovanotas Vyčio Kryžiaus 4-ojo laipsnio ordinu (dabar - Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius), Sausio 13-osios atminimo medaliu, Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Krašto apsaugos sistemos lygmens medaliu „Už nuopelnus" ir kitais apdovanojimais, Prancūzijos Respublikos Garbės legiono Karininko ordinas.

Vikiteka Arvydas Pocius (1957)

Arvydas Pocius (g. 1957 m. gegužės 14 d. Klaipėdoje) – buvęs Lietuvos Respublikos kariuomenės vadas (2009–2014 m.).[1] 2014–2019 m. Lietuvos ambasadorius Rumunijoje.

Išsilavinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1975 m. baigė Klaipėdos 18-ąją vidurinę mokyklą. 1979 m. baigė Kūno kultūros institutą. Po tris mėnesius trukusių kursų gavo Sovietų kariuomenės atsargos leitenanto laipsnį. 1997 m. baigė Generalinio štabo tarnybos tarptautinį kursą Vokietijos Bundesvero vadovavimo akademijoje Hamburge. 2004 m. birželio 12 d. Arvydas Pocius baigė Strateginių studijų kursą JAV Sausumos pajėgų karo kolegijoje, Karlisle (Pensilvanija). 2005–2007 m. studijavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute Tarptautinių santykių ir diplomatijos programą. Įgijo politikos mokslų magistro laipsnį.

Iki 1991 m. dirbo kūno kultūros ir sporto srityje. 1978 m. tapo laisvųjų imtynių Sovietų Sąjungos sporto meistru, 1980 m. – dziudo (juodojo diržo lygmuo) Sovietų Sąjungos sporto meistru.

Tarnyba Lietuvos kariuomenėje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m.
2009 m. Dalia Grybauskaitė skiria A. Pocių LR kariuomenės vadu

1990 m. vasario 16 d. mitingo prie tuomentinės Aukščiausiosios Tarybos metu viešai atsisakė laipsnio ir Sovietų kariuomenės karininko priesaikos. 1991 m. sausio – rugpjūčio mėnesiais Sovietų bandymo karine jėga perimti valdžią Lietuvoje metu, dalyvavo saugant Aukščiausiąją Tarybą. 1991 m. sausio 11 d. prisiekė Lietuvos Respublikai ir tapo eiliniu savanoriu. 1991 m. paskirtas Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos organizacinio skyriaus viršininku. Vėliau tapo jos štabo viršininko pavaduotoju, 1993 m. – štabo viršininku, 1994 m. – vadu. 2002 m. tapo Rytų karinės apygardos vadu. 2004 m. birželio 30 d. paskirtas Lauko (sausumos) pajėgų vadu. 2007 m. paskirtas NATO Sąjungininkų transformacijos vadavietės štabo viršininko pavaduotoju kariniam švietimui ir mokymui. 20092014 m. Lietuvos kariuomenės vadas.

2014–2019 m. ambasadorius Rumunijoje.[2]

Nuo 2019 m. TS-LKD narys, o nuo 2020 m. – TS-LKD Klaipėdos skyriaus pirmininkas[3][4].

2020–2024 m. Seimo narys.

Laipsniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1991 m. gruodžio 30 d. tapo Lietuvos kariuomenės majoru, 1993 m. – pulkininku leitenantu, 1997 m. – pulkininku. 2004 m. Prezidentas Valdas Adamkus suteikė brigados generolo laipsnį. 2009 m. Prezidentė Dalia Grybauskaitė suteikė generolo majoro laipsnį, 2011 m. – generolo leitenanto.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Apdovanotas Vyčio Kryžiaus 4-ojo laipsnio ordinu, Sausio 13-osios atminimo medaliu, Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Krašto apsaugos sistemos lygmens medaliu „Už nuopelnus" ir kitais apdovanojimais.
  • Apdovanotas Prancūzijos Respublikos Garbės legiono Karininko ordinas [5]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Politinis postas
Prieš tai:
Valdas Tutkus
Lietuvos kariuomenės vadas

2009 - 2014 m.
Po to:
Vytautas Jonas Žukas
Prieš tai:
Vladimir Jarmolenko
Lietuvos Respublikos ambasadorius Rumunijoje

2014 - 2019
Po to:
Violeta Motulaitė