1983 m. Lietuvos šachmatų čempionatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

1983 m. Lietuvos šachmatų čempionatas – tai 50-asis Lietuvos vyrų ir 36-asis Lietuvos moterų šachmatų čempionatai.

Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

50-asis Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas vyko Vilniuje, 1983 m. kovo 1 – kovo 24 d.

Čempionate žaidė 16 dalyvių: devyni vilniečiai, trys kauniečiai ir po vieną žaidėją iš Klaipėdos ir Plungės bei 5 kviestiniai meistrai. Taip pat buvo leista tarptautinei moterų meistrei klaipėdietei E. Epštein išbandyti jėgas vyrų turnyre. Iš 1982 m. Lietuvos čempionato prizininkų dalyvavo tik praėjusių metų bronzinis prizininkas klaipėdietis Aleksandras Ivanovas.

Vyrų čempionato eiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po keturių ratų[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jau nuo pat turnyro pradžios įvyko netikėtumų. Praėjus tik trims ratams nesėkmes jau buvo patyrę: SSRS jaunųjų meistrų pirmenybių nugalėtojas V. Gavrikovas, Pabaltijo čempionas A. Ivanovas, daugkartinis Lietuvos čempionas G. Piešina. Ramybės drumstėjai – tai patys jauniausieji dalyviai – Maskvos kūno kultūros instituto III kurso studentas Aloyzas Kveinys ir Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto antrakursis Vidmantas Mališauskas.

Sužaidus 4 ratus, priekyje buvo V. Mališauskas, surinkęs 2,5 tšk. iš 3, A. Kveinys (2 tšk. iš 2), A. Čerepkovas ir B. Itkis (po 2 tšk. iš 3). E. Epštein vyrų kompanijoje jautėsi neblogai ir po 4 partijų turėjo 2 taškus.[1]

Po devynių ratų[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Peržengus turnyro pusiaują galima buvo pasakyti, kad staigmenų kai kurie žaidėjai pateikė ne mažai. Kai kas buvo atvykę į čempionatą galbūt būdami nekokios sportinės formos. Kad ir V. Gavrikovas, kuris iš 8 partijų laimėjo vieną, o pralaimėjo tris. Ne geriau sekėsi ir G. Piešinai. Nieko pirmoje čempionato pusėje neparodė A. Ivanovas ir E. Rozentalis. Gerai žaidė tik A. Kveinys, kuris, lyginant su ankstesniais turnyrais, žaidė išradingiau ir brandžiau, bei V. Mališauskas.

Po 9 ratų J. Močalovas turėjo puikų rezultatą – 7 taškus iš 8. Po jo sekė V. Mališauskas (6 iš 9), A. Kveinys (5,5 iš 8), A. Čerepkovas (5,5 iš 9) A. Ivanovas, G. Rastenis ir B. Itkis turėjo po 5 iš 9.[2]

Po dvylikos ratų[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dešimtame, vienuoliktame ir dvyliktame ratuose daug lyderių grupės narių žaidė tarpusavyje. Šie išbandymai pareikalavo daug jėgų ir kai kam iš pirmaujančių brangiai kainavo. Štai dešimtame rate pirmą kartą pralaimėjimus patyrė J. Močalovas ir V. Mališauskas, kuriuos nugalėjo V. Gavrikovas ir E. Rozentalis. Toks pat likimas, žaidžiant su B. Itkiu, ištiko ir A. Čerepkovą. Tą dieną Aloyzui Kveiniui nepavyko iškovoti pergalės – jis turėjo tenkintis lygiosiomis su Kęstučiu Kaunu.

Vienuoliktame rate V. Mališauskas sumaniai išnaudojo J. Močalovo klaidaceitnote ir šventė pergalę. Atkakliai ir permainingai vyko G. Rastenio ir A. Kveinio dvikova. Partija buvo atidėta.

Dvyliktame rate energingai žaidęs A. Kveinys nugalėjo B. Itkį. A. Čerepkovas efektinga ataka užbaigė partiją prieš J. Močalovą, kuris pralaimėjo trečią partiją iš eilės. Pergales taip pat iškovojo G. Piešina prieš K. Kauną ir A. Ivanovas prieš G. Rastenį.

Po 12 ratų čempionato lyderiu tapo A. Kveinys, surinkęs 8 taškus iš 11. Po jo sekė J. Močalovas (7,5 tšk.), V. Mališauskas (7 tšk.), A. Čerepkovas ir A. Ivanovas (po 7,5 tšk.), G. Rastenis ir B. Itkis (po 6 tšk.).[3]

Baigiamieji ratai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paskutiniuosiuose ratuose vyko atkakli ir permaininga kova. Tryliktame rate G. Rastenis įveikė G. Piešiną, o A. Kveinys – patyrė pralaimėjimąːjį nugalėjo E. Rozentalis. Nežiūrint nesėkmės, kitame rate A. Kveinys gražiu stiliumi įveikė J. Močalovą, o audringai finišavęs E. Rozentalis – A. Ivanovą. Kiek pavėluotai ėmęs vytis lyderius, V. Gavrikovas laimėjo prieš A. Čerepkovą.

Viską turėjo lemti paskutinis ratas. Nepasisekė V. Mališauskui – pralaimėjimas A. Čerepkovui neleido jam įvykdyti meistro normos. Abu lyderiai – A. Kveinys ir E. Rozentalis – atkakliai siekė pergalės, kuri galėjo atverti jiems kelią į čempiono titulą. Tačiau nemažiau ryžtingai buvo nusiteikę ir jų varžovai. Per 7 valandas A. Kveiniui nepavyko palaužti E. Epštein pasipriešinimo ir partija baigėsi taikiai. Dar ilgiau užtruko E. Rozentalio susitikimas su G. Piešina. Tačiau ir čia po 10 valandų žaidimo buvo užfiksuotos lygiosios. Tad teisėjams reikėjo skaičiuoti koeficientus – mat A. Kveinys ir E. Rozentalis buvo surinkę po 9,5 taško iš 15. Lietuvos čempiono vardas atiteko Aloizui Kveiniui, antras – Eduardas Rozentalis. Trečias – Gediminas Rastenis, sužaidęs vieną iš geriausių savo turnyrų Lietuvos čempionatuose (9 tšk.).[4]

Lentelė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1983 m. Lietuvos šachmatų čempionatas.[5][6]
Vieta
čemp.
Vieta
turn.
Dalyviai St.
Nr.
Miestai 01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 13 14 15 16 Taš-
kai
Ber-
geris
1 1 Aloyzas Kveinys 3 Vilnius 0 0 1 1 1 ½ 1 ½ ½ ½ ½ 1 1 ½ ½ 9,5 69,25
2 2 Eduardas Rozentalis 11 Vilnius 1 ½ ½ 0 ½ 1 ½ ½ 1 0 1 ½ ½ 1 1 9,5 67,50
3 3 Gediminas Rastenis 9 Vilnius 1 ½ ½ ½ ½ ½ 1 ½ 0 ½ 0 1 ½ 1 1 9 64,25
- 4 Jevgenijus Močalovas 12 Minskas 0 ½ ½ 1 0 0 0 ½ ½ 1 1 1 1 1 1 9 59
- 5 Borisas Itkis 14 Kišiniovas 0 1 ½ 0 ½ ½ 1 ½ ½ 1 ½ ½ ½ ½ 1 8,5 60,25
4 6 Viktoras Gavrikovas 10 Vilnius 0 ½ ½ 1 ½ ½ 1 ½ ½ 0 ½ 0 1 1 1 8,5 59,50
5 7 Vidmantas Mališauskas 15 Vilnius 0 0 ½ ½ 1 0 ½ ½ 1 ½ 1 0 1 0 1 8,5 59
- 8 Aleksandras Čerepkovas 1 Leningradas 0 ½ 0 1 0 0 1 ½ 0 1 1 1 1 ½ 1 8,5 57,25
- 9 Nikolajus Andrijanovas 7 Maskva ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ 1 ½ ½ ½ ½ 8
6 10 Aleksandras Ivanovas 4 Klaipėda ½ 0 1 ½ ½ ½ 0 1 ½ 0 ½ 1 ½ ½ ½ 7,5
7 11 Kęstutis Kaunas 8 Kaunas ½ 1 ½ 0 0 1 ½ 0 ½ 1 ½ 0 0 1 ½ 7 52,75
- 12 Vadimas Faibisovičius 16 Leningradas ½ 0 1 0 ½ ½ ½ 0 0 ½ ½ ½ 1 ½ 1 7 47,50
8 13 Gintautas Piešina 5 Vilnius 0 ½ 0 0 ½ 1 ½ 0 ½ 0 1 ½ 1 0 1 6,5
9 14 Rimvydas Survila 6 Vilnius 0 ½ ½ 0 ½ 0 0 0 ½ ½ 1 0 0 1 1 5,5
10 15 Estera Epštein 13 Klaipėda ½ 0 0 0 ½ 0 ½ ½ ½ ½ 0 ½ 1 0 ½ 5
11 16 Vladas Gelžinis 2 Šiauliai ½ 0 0 0 0 0 0 0 ½ ½ ½ 0 0 0 ½ 2,5

Lietuvos moterų šachmatų čempionatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

36-asis Lietuvos moterų šachmatų čempionatas vyko Vilniuje, 1983 m. vasario 8 – vasario 28 d.

Jame žaidė 14 šachmatininkių:[7]1982 m. čempionato prizininkių dalyvavo tik R. Kartanaitė.

Moterų čempionato eiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Burtai dalyves surikiavo taip: 1. M. Arlauskaitė, 2. V. Kutavičienė, 3.I. Ignatavičiūtė, 4. R. Kartanaitė 5. L. Domarkaitė, 6. G. Gineikaitė 7. D. Januševičiūtė, 8. V. Domkutė, 9. R. Kaunaitė, 10. L. Žemaitytė, 11.M. Kurkul, 12. J. Kličiūtė, 13. J. Važnevičiūtė, 14. R. Rugytė.

Po penkių ratų[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po penkių ratų pirmavo Vilniaus universiteto studentė R. Kaunaitė ir jaunoji plungietė L. Domarkaitė, surinkusios po 3,5 taško. Tašku buvo atsilikusi L. Žemaitytė.[8]

Rezultatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Praėjusių metų čempionato bronzinė prizininkė vilnietė R. Kartanaitė Lietuvos moterų šachmatų čempionate iškovojo savo 3-ią aukso medalį (9,5 tšk. iš 13). Marina KurkulPanevėžio pirmą kartą laimėjo Lietuvos moterų šachmatų čempionato sidabro medalį (8,5 tšk.). Šiaulietė G. Gineikaitė (8 tšk.) už trečią vietą buvo apdovanota bronzos medaliu. Ketvirtoje vietoje – Rina Kaunaitė (7,5 tšk.), su tiek pat taškų plungietė L. Domarkaitė – 5-oje.

Lentelės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vieta Miestai Dalyvės Taškai
1. Vilnius R. Kartanaitė 9,5 (13)
2. Panevėžys M. Kurkul 8,5
3. Šiauliai G. Gineikaitė 8
4. Vilnius R. Kaunaitė 7,5
4. Plungė L. Domarkaitė 7,5
6. Vilnius I. Ignatavičiūtė
6. Vilnius V. Kutavičienė[7]

Vieta Miestai Dalyvės Taškai
6. Vilnius J. Važnevičiūtė
n. Šiauliai V. Domkutė
n. Klaipėda D. Januševičiūtė
n. Vilnius L. Žemaitytė
n. Alytus J. Kličiūtė.
n. Vilnius R. Rugytė
n. Kaunas M. Arlauskaitė [8]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. J. Butkus. Penkiolika plius viena// Sportas, 1983 kov. 8, Nr.29
  2. J. Butkus. Formos kaprizai// Sportas, 1983 kov. 15, Nr.32
  3. J. Butkus. Lemiami išbandymai// Sportas, 1983 kov. 19, Nr.34
  4. J. Butkus. Ką žada liepa?// Sportas, 1983 kov. 26, Nr.37
  5. „1983 m. Lietuvos šachmatų čempionatas“. Nuoroda tikrinta 2015 m. rugpjūčio 11 d. 
  6. Uogelė A. Mano šachmatai. Vilnius: Šachmatai, 1993. P.211.
  7. 7,0 7,1 Bertašius A. Lietuvos sporto žinynas. Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras, 2003. T.10. P.217-218.
  8. 8,0 8,1 R. Survila. Kovinga pradžia// Sportas, 1983 vas. 15, Nr.20