1931 m. Lietuvos šachmatų čempionatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

1931 m. Lietuvos šachmatų čempionatas buvo 2-asis vyrų šachmatų čempionatas. Jis vyko Kaune 1931 m. sausio 20 d.- kovo 10 d.[1]

Dalyviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Turnyre žaidė 8 geriausi Kauno šachmatininkai.

Čempionato eiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Turnyras vyko ratų sistema, kur kiekvienas su oponentu žaidė po dvi partijas, vyko Kaune.

Pradžia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sausio 18 d. Lietuvos šachmatų sąjungos patalpose (Ožeškienės 27) buvo atidarytas stipriausių Kauno šachmatininkų turnyras. Burtais buvo nustatyta žaidimo tvarka turnyre.[2]

Sausio 20 d. šachmatininkų klube, savanorių ugniagesių salėje, 20 val. prasidėjo stipriausių Lietuvos šachmatininkų turnyras. Jis turėjo nulemti, kas sudarys Lietuvos komandą Prahos šachmatų olimpiadoje.

Pirmajame rate A. Machtas 28 ėjime nugalėjo A. Jegliną, L. Abramavičius per 53 ėjimus įveikė M. Sorenzoną. A. Kolodno su Z. Kolodnu bei M. Luckio su I. Vistaneckiu partijos buvo atidėtos apylygėse padėtyse.[3]

Penktadienį sausio 23 d. buvo žaidžiamas 2-as ratas, kuriame M. Sorenzonas netikėtai įveikė M. Luckį. L. Abramavičius kombinaciniu stiliumi nugalėjo Z. Kolodną. A. Machtas įveikė A. Kolodną, o A. Jeglinas su I. Vistaneckiu baigė taikiai. Nebaigtoje 1-o rato partijoje M. Luckis su I. Vistaneckiu sutiko baigti lygiosiomis.[4]

Šeštadienį, sausio 24 d., buvo baigta partija A. Kolodnas – Z. Kolodnas. Pastarajam pavyko išnaudoti nedidelę medžiaginę persvarą ir laimėti partiją.

Po trijų ratų[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sekmadienį, sausio 25 d. buvo žaidžiamas 3-ias ratas, kur A. Jeglinas po 47 ėjimų nugalėjo M. Sorenzoną. Partija tarp A. Kolodno ir I. Vistaneckio tęsėsi 4 val. I Vistaneckis, įgijęs inciatyvą. išlaikė ją iki pabaigos ir privertė varžovą pasiduoti. Partijoj A. Machtas – Z. Kolodnas baltieji debiute padarė klaidą ir pralaimėjo pėstininką. Šią persvarą atkaklusis Z. Kolodnas įstengė išlaikyti iki partijos pabaigos. Partija buvo atidėta. Trečiajame rate jaunajam L. Abramavičiui teko žaisti su M. Luckiu. Partija buvo aštri. Jos viduryje padėtis komplikavosi, bet L.Abramavičius susiorientavo, perėjo į ataką ir laimėjo 28 ėjimu.

Po 3 ratų turnyre pirmavo L L. Abramavičius 3 taškai iš 3 galimų, antroje vietoje – A. Machtas 2 taškai (viena nebaigta partija), trečias – I. Vistaneckis – 2 taškai, ketvirtas – A. Jeglinas – 1½, 5-as Z. Kolodnas – 1 (viena nebaigta), 6-as M. Sorenzonas – 1, 7-as M. Luckis – ½ ir A. Kolodnas – 0 taškų.[5]

Ketvirtasis ratas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sausio 28 d. savanorių ugniagesių klube šachmatų turnyro 4-as ratas gerokai pritraukė šachmatų mėgėjų, stebinčių varžybas. Didesnė jų dalis glaudėsi apie stalą, prie kurio žaidė L. Abramavičius ir A. Machtas, nes buvo susidomėję L. Abramavičiaus, pirmuose trijuose ratuose įveikusiu visus savo priešininkus, žaidimu. Šįkart jis baltaisiais, užuot žaidęs ramiai ir atsargiai, leidosi ieškoti gražių kombinacijų, bet A. Machtas apsigynė ir 20 ėjime paskelbė matą per 5 ėjimus.

M. Luckis, neišleisdamas iniciatyvos iš savo rankų, visą partiją spaudė A. Jegliną ir po 29 ėjimų šis pasidavė. M. Sorenzonas atakavo savo varžovą A. Kolodną ir tai davė jam naudos: po 47 ėjimų varžovas pasidavė.

Gyvai ir įdomiai praėjo I. Vistaneckio partija su Z. Kolodnu. Partijos pradžioje Z. Kolodnas taip sustatė savo figūras, kad I. Vistaneckiui beliko ieškoti lygiųjų. Besikeičiant situacijoms partija pasiekė pabaigą, kuri buvo įdomi ir nestigo kombinacijų. Nors Z. Kolodnas manė, kad lygiosios garantuotos ir, leidus I. Vistaneckiui pravesti pėstininką į valdoves, jam teko pralaimėti.[6]

Septintasis ratas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Partijos A. Machtas – M. Luckis ir I. Vistaneckis – M. Sorenzonas buvo atidėtos. A, Jeglinas įveikė Z. Kolodną, o A. Kolodnas – L. Abramavičių[7]

Devintasis ratas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vasario 8 d. vyko devintasis ratas. A. Machtas laimėjo prieš A. Kolodną, Z. Kolodnas – prieš L Abramavičių, M. Luckis prieš M. Sorenzoną, A. Jeglino ir I. Vistaneckio susitikimas liko nebaigtas. [8]

Turnyro rezultatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Turnyre buvo sužaistos 56 partijos, iš jų lygiomis baigėsi 9-ios. Turnyre dominavo Aleksandras Machtas, jis iš 14-os sužaistų partijų pralaimėjo tik kartą (prieš M. Luckį), o tris baigė lygiosiomis. A. Machtas surinkęs 11,5 taško iš 14, tapo Lietuvos čempionu.

Antroje vietoje liko jaunas Vytauto Didž. universiteto šachmatų čempionato nugalėtojas Isakas Vistaneckis. Turnyre jis pralaimėjo triskart: abi partijas būsimam čempionui A. Machtui ir vieną L. Abramavičiui, 4-ias sužaidė lygiomis bei surinko 9 turnyro taškus.

Trečioje vietoje, pustaškiu atsilikęs, liko jaunasis Leonardas Abramavičius (8,5 tšk.). Patyręs žaidėjas, 1929 m. Kauno čempionas, Markas Luckis buvo 4-as (7,5 tšk.).[9]

Lentelė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1931 m. Lietuvos šachmatų čempionatas. Kaunas.[10]
Vieta Dalyviai 01 02 03 04 05 06 07 8 Taškai
1 Aleksandras Machtas 11 ½0 ½1 11 11 11 11½
2 Isakas Vistaneckis 00 ½½ ½1 11 11 11 9
3 Leonardas Abramavičius 10 ½1 10 11 01 8,5
4 Markas Luckis ½1 ½½ 01 10 10 01 10
5 A. Jeglinas ½0 ½0 ½0 01 10 11 7
6 Z. Kolodnas 00 00 01 01 01 10
7 M. Sorenzonas 00 00 00 10 01 4
8 A. Kolodnas 00 00 10 01 00 3

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. A. Bertašius Lietuvos sporto žinynas. Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras, 1999. T.1. P. 171.
  2. Kronika. Kauno šachmatininkų turnyras// Lietuvos Aidas, 1931 sausio 20 , Nr.15. P8.
  3. Kronika. Šachmatininkų turnyras// Lietuvos Aidas, 1931 sausio 22 , Nr.17. P6.
  4. Kronika. Šachmatininkų turnyras// Lietuvos Aidas, 1931 sausio 24 , Nr.19. P8.
  5. Šachmatininkų turnyras// Lietuvos Aidas, 1931 sausio 27 , Nr.21. P7.
  6. Šachmatininkų turnyras įdomėja// Lietuvos Aidas, 1931 sausio 29, Nr.23. P6.
  7. Šachmatininkų turnyras // Lietuvos Aidas, 1931 vasario 5 , Nr.29. P6.
  8. Šachmatininkų turnyras // Lietuvos Aidas, 1931 vasario 10 , Nr.33. P6.
  9. Kas atstovaus Lietuvą Prahos šachmatų turnyre// Mūsų Sportas, 1931 kovo 2, Nr.2. P4.
  10. A. Bertašius. Lietuvos čempionatai.// Šachmatai, 1990, Nr.5-6. P.6.