1969 m. Lietuvos šachmatų čempionatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

1969 m. Lietuvos šachmatų čempionatas – tai 36-asis Lietuvos vyrų ir 22-asis Lietuvos moterų šachmatų čempionatai.

Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

36-asis Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas vyko Vilniuje, 1969 m. balandžio 7 – balandžio 30 d.

Čempionate žaidė 15 dalyvių: keturi vilniečiai, penki kauniečiai, trys klaipėdiečiai du panevėžiečiai ir po vieną žaidėją iš Šiaulių bei Plungės. Iš praėjusių metų čempionato prizininkų nedalyvavo Kęstutis Kaunas. Tarp dalyvių buvo 8 meistrai. Buvo ir būsimoji pamaina: 14-metis Gediminas Rastenis ir 17-metis Gintautas Piešina

Turnyro eiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po 4-ių ratų priekyje buvo G. Piešina (3,5 iš 4). 2-3 buvo D. Lapienis ir J. Čiukajevas (abu po 3 tšk.).

Po 8 ratų penkių lyderių grupė buvo surinkusi po 5,5 tšk. Ją sudarė: 1. V. Mikėnas, 2. G. Piešina, 3. A. Česnauskis, 4. D. Lapienis, 5. J. Čiukajevas.

Po 12 ratų pirmaujančių grupėje, kur dalyviai buvo surinkę po 8 taškus, neliko G. Piešinos: per paskutines 4 partijas jis tesurinko 1 tašką tad su 6,5 tšk. buvo 9-oje vietoje. Kiti lyderiai tie patys: 1. V. Mikėnas, 2. D. Lapienis 3. J. Čiukajevas 4. A. Česnauskis. Jie visi surinko per paskutines 4 partijas po 2,5 tšk.

Po 13 ratų pirmaujantys buvo: 1. V. Mikėnas, 2. D. Lapienis, 3. A. Česnauskis (visi trys – po 9 tšk.) prie lyderių priartėjo ir, 4-ąją vietą užimantis, L. Maslovas (8,5 tšk.) bei penktoje vietoje esantis – A. Butnorius (8 tšk.). Per pastarąjį ratą lyderiai surinko po tašką, o J. Čiukajevą ištiko nesėkmė ir jis su 8 taškais – jau 7-as.

Po 14 rato vienvaldžiu lyderiu tapo A. Česnauskis, kuris juodosiomis figūromis nugalėjo L. Maslovą. Jo sąskaitoje – 10 taškų. Antras, sužaidęs juodosiomis figūromis prieš B. Rumiancevą lygiosiomis – D. Lapienis (9,5 tšk.) Patyręs pralaimėjimą prieš A. Butnorių, V. Mikėnas, su tais pačiais 9 taškais, lieka – trečias, tačiau taškais jį pasivijęs A. Butnorius – 4-oje vietoje.

Paskutiniame, penkioliktame, rate A. Česnauskis laimi prieš J. Čiukajevą ir, surinkęs 11 taškų, tampa Lietuvos šachmatų čempionu. Partija V. Mikėnas – M. Ostrauskas baigiasi lygiosiomis ir V. Mikėnas surenka 9,5 taško, jis pakol kas trečias, bet jo varžovas A. Butnorius dar žaidžia savo partiją. Prizininkų išaiškinimui, svarbus buvo D. Lapienio ir L. Maslovo susitikimas, kuris baigėsi lygiosiomis. Po jo, D. Lapienis surenka 10 taškų. Paskutinėje pasibaigusioje K. Andriejūno – A. Butnoriaus partijoje irgi sprendėsi prizininkų likimas. Ji buvo atidėta palankesnėje A. Butnoriui padėtyje - tad jis sekančią dieną, realizavęs pranašumą, laimėjo.

Puikiai finišavęs, laimėjęs tris iš eilės paskutines čempionato partijas, surinkęs, kaip ir D. Lapienis, 10 taškų, A. Butnorius, dėka geresnių papildomų rodiklių, užėmė 2-ąją vietą. Trečias liko Donatas Lapienis. Vladas Mikėnas po 13-kos ratų, buvęs pirmas, liko be medalių. Nepasisekė ne tik jam. Antai, J. Čiukajevas, po 12-kos ratų, su 8 taškais buvo trečias, bet pralaimėjęs paskutines tris partijas, liko tik 9-as.

Kai kam 8 taškai labai gerai. 17-mečio G. Piešinos pasirodymas, jo 8-oji vieta (8 tšk.), leido jam tikėtis puikių pasiekimų ateityje.

Turnyro lentelė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1969 m. Lietuvos šachmatų čempionatas[1]
Nr. Dalyvis Miestas 01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 13 14 15 16 Taškai Vieta Bergeris
1 A. Česnauskis Plungė ½ ½ ½ ½ ½ 1 ½ 1 1 1 ½ ½ 1 1 1 11 1
2 A. Butnorius Kaunas ½ ½ 1 0 ½ ½ ½ ½ ½ 1 1 1 1 1 ½ 10 2-3 68,25
3 D. Lapienis Vilnius ½ ½ ½ ½ ½ ½ 0 1 ½ 1 1 ½ 1 1 1 10 2-3 66,75
4 V. Mikėnas Vilnius ½ 0 ½ 1 ½ 1 1 1 ½ 1 ½ ½ ½ ½ ½ 9,5 4-6 70,50
5 R. Barstatis Klaipėda ½ 1 ½ 0 ½ 1 0 ½ ½ 0 1 1 1 1 1 9,5 4-6 64,50
6 I. Vistaneckis Vilnius ½ ½ ½ ½ ½ 0 ½ ½ ½ 1 1 ½ 1 1 1 9,5 4-6 62,50
7 L. Maslovas Kaunas 0 ½ ½ 0 0 1 1 0 ½ ½ 1 1 1 1 1 9 7
8 G. Piešina Vilnius ½ ½ 1 0 1 ½ 0 0 ½ ½ ½ 1 0 1 1 8 8-9 56
9 J. Čiukajevas Kaunas 0 ½ 0 0 ½ ½ 1 1 1 0 0 ½ 1 1 1 8 8-9 52,25
10 B. Rumiancevas Klaipėda 0 ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ 0 ½ 1 0 1 0 ½ 6,5 10
11 E. Percikavičius Kaunas 0 0 0 0 1 0 ½ ½ 1 ½ ½ ½ ½ 0 1 6 11-12 40
12 K. Andriejūnas Klaipėda ½ 0 0 ½ 0 0 0 ½ 1 0 ½ ½ ½ 1 1 6 11-12 37
13 A. Uogelė Šiauliai ½ 0 ½ ½ 0 ½ 0 0 ½ 1 ½ ½ ½ ½ 0 5,5 13
14 M. Ostrauskas Kaunas 0 0 0 ½ 0 0 0 1 0 0 ½ ½ ½ 1 1 5 14
15 G. Rastenis Panevėžys 0 0 0 ½ 0 0 0 0 0 1 1 0 ½ 0 1 4 15
16 G. Plungė Panevėžys[2] 0 ½ 0 ½ 0 0 0 0 0 ½ 0 0 1 0 0 2,5 16

Lietuvos moterų šachmatų čempionatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

22-asis Lietuvos moterų šachmatų čempionatas vyko Vilniuje, 1969 m. balandžio 8 – balandžio 19 d.

Dalyvės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dalyvavo 14 šachmatininkių: O. Valeikaitė (Molėtai), L. Benensonaitė (Vilnius), A. Tarvydaitė (Marijampolė), N. Štendelytė-Ivanovienė (Kaunas), M. Vengrienė (Panevėžys), M. Kartanaitė (Maišiogala) I. Korbutaitė (Kaunas), V. Kaušilaitė (Vilnius), T. Januškutienė (Kaunas), J. Baliukonienė (Kaunas), J. Masiukaitė (Kaunas), N. Špikienė (Kaunas) G. Miknevičiūtė (Šiauliai) ir J. Sprindienė (Vilnius)[3] Jos išvardytos pagal ištrauktus burtus. Iš 1968 m. Lietuvos moterų čempionato prizininkių nežaidė tik I. Rozentalienė.

Pirmasis ratas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmajame rate penkios partijos baigėsi rezultatyviai: molėtiškė O. Valeikaitė įveikė vilnietę J. Sprindienę, kaunietė N. Ivanovienė - kitą kaunietę J. Masiukaitę, praėjusių metų moterų čempionė V. Kaušilaitė laimėjo prieš kaunietę I. Korbutaitę, N. Špikienė - prieš A. Tarvydaitę, o M. Kartanaitė - prieš T. Januškutienę.

Po šešių ratų[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po šešių ratų pirmavo Vilhelmina Kaušilaitė ir Marija Kartanaitė - abi turėjo po 5 taškus iš 5 galimų ir po vieną atidėtą partiją. Po jų sekė Lilija Benensonaitė, surinkusi 4 taškus iš 5 bei turėjusi vieną atidėtą partiją. Ketvirtoje vietoje žengė Natalija Ivanovienė, turėjusi 4 taškus iš 6 galimų.[4]

Pasibaigus čempionatui[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vėl pasikeitė Lietuvos šachmatų čempionė. Ja, septintą kartą, tapo Marija Kartanaitė (10,5 tšk. iš 12). Praėjusių metų čempionė Vilhelmina Kaušilaitė tenkinosi penktu bronzos medaliu (9 tšk.). Pustaškiu surinkusi daugiau, du kartus buvusi Lietuvos šachmatų čempione, kaunietė Nina Špikienė apdovanota pirmuoju sidabro medaliu. N. Štendelytė-Ivanovienė su 9 taškais – ketvirtoje vietoje.

Vieta Miestai Dalyvės Taškai
1. Vilniaus raj. M. Kartanaitė 10,5 (12)
2. Kaunas N. Špikienė 9,5
3. Vilnius V. Kaušilaitė 9
4. Kaunas N. Štendelytė-Ivanovienė 9









Duomenų apie kitų dalyvavusių žaidėjų užimtas vietas nerasta.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „1969 m. Lietuvos šachmatų čempionatas“. Nuoroda tikrinta 2015 m. birželio 28 d. 
  2. 2,0 2,1 Bertašius A. Lietuvos sporto žinynas. Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras, 2002. T.7. P. 201–202.
  3. Skibarka E. Šachmatų dienos Vilniuje//Sportas, 1969 bal. 8, Nr. 41.
  4. Skibarka E. Lyderiams ankšta//Sportas, 1969 bal. 17, Nr. 45.