1982 m. Lietuvos šachmatų čempionatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

1982 m. Lietuvos šachmatų čempionatas – tai 49-asis Lietuvos vyrų ir 35-asis Lietuvos moterų šachmatų čempionatai.

Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

49-asis Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas vyko Plungėje, 1982 m. kovo 15 – balandžio 4 d.

Čempionate žaidė 14 dalyvių: devyni vilniečiai, trys kauniečiai ir po vieną žaidėją iš Klaipėdos ir Plungės. Iš 1981 m. Lietuvos čempionato prizininkų nedalyvavo praėjusių metų čempionas Eduardas Rozentalis.

Vyrų čempionato eiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po aštuonių ratų[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po aštuonių ratų pirmavo vilnietis V.Majorovas ir kaunietis A. Butnorius, turintys po 6 taškus iš 8 galimų. Tašku atsiliko kaunietis K. Kaunas. Trys vilniečiaiː R. Survila, D. Lapienis, G. Piešina bei klaipėdietis A. Ivanovas buvo surinkę po 4,5 taško.[1]

Po vienuolikos ratų[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po 11-kos ratų lyderiu tebebuvo kaunietis A. Butnorius. Paskutiniame susitikime jis įveikė kitą kaunietį L. Maslovą ir turėjo 9 taškus.[2]

Čempionatui pasibaigus[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nugalėtojo vardą iškovojo kaunietis Algimantas Butnorius pelnęs 10 taškų iš 13. Tašku nuo jo atsiliko vilnietis Vitalijus Majorovas, užėmęs antrąją vietą. Trečias buvo klaipėdietis A. Ivanovas – 8,5 taško.[3]

Lentelė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1982 m. Lietuvos šachmatų čempionatas.[4][5]
Vieta Dalyviai St.
Nr.
Miestai 01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 13 14 Taš-
kai
Bergeris
1 Algimantas Butnorius 11 Kaunas 1 ½ ½ 1 ½ ½ 1 ½ 1 1 1 1 ½ 10
2 Vitalijus Majorovas 9 Vilnius 0 1 0 1 1 ½ ½ 1 ½ 1 1 1 ½ 9
3 Aleksandras Ivanovas 10 Klaipėda ½ 0 1 0 1 1 ½ 1 ½ 0 1 1 1 8,5
4 Gintautas Piešina 3 Vilnius ½ 1 0 ½ 0 0 ½ 1 1 1 1 1 ½ 8 46,75
5 Kęstutis Kaunas 12 Kaunas 0 0 1 ½ 0 1 ½ ½ 1 ½ 1 + 1 8 40,50
6 Dalius Jocys 6 Vilnius ½ 0 0 1 1 0 ½ ½ ½ 1 ½ 1 1 7,5
7 Gediminas Rastenis 2 Vilnius ½ ½ 0 1 0 1 ½ 0 0 1 1 ½ ½ 6,5 40
8 Rimvydas Survila 13 Vilnius 0 ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ 0 ½ + 1 6,5 34,75
9 Antanas Zapolskis 4 Vilnius ½ 0 0 0 ½ ½ 1 ½ ½ 1 1 0 ½ 6 35,50
10 Donatas Lapienis 7 Vilnius 0 ½ ½ 0 0 ½ 1 ½ ½ 0 1 1 ½ 6 34,25
11 Vaidotas Žilinskas 14 Plungė 0 0 1 0 ½ 0 0 1 0 1 0 0 1 4,5
12 Alius Mikėnas 8 Vilnius 0 0 0 0 0 ½ 0 ½ 0 0 1 1 1 4
13 Leonidas Maslovas 1 Kaunas 0 0 0 0 - 0 ½ - 1 0 1 0 1 3,5
14 R. Sadeckas 5 Vilnius ½ ½ 0 ½ 0 0 ½ 0 ½ ½ 0 0 0 3

Lietuvos moterų šachmatų čempionatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

35-asis Lietuvos moterų šachmatų čempionatas vyko Vilniuje, 1982 m. kovo 24 – balandžio 14 d.

Jame žaidė 16 šachmatininkių: šešios vilnietės ir po vieną žaidėją iš Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio ir septynios kviestinės šachmatų meistrės iš sovietinių respublikų.[6] Dalyvavo visos 1981 m. čempionato prizininkės.

Moterų čempionato eiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po trijų ratų[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po trijų ratų pirmavo maskvietė tarptautinė meistrė R. Bilunova ir gerai žaidžianti vilnietė V. Kutavičienė-Kaušilaitė, turinčios po 3 taškus.[2]

Po septynių ratų[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sužaidus septynius ratus pirmavo viešnios – maskvietė R. Bilunova ir rygietė T. Voronova, surinkusios po 6 taškus. Į trečiąją vietą pakilo praėjusių metų Lietuvos čempionė klaipėdietė E. Epštein – 5,5 . Po jų žengė odesietė N. Gasiūnas (5 tšk.) ir Vilnietė K. Baginskaitė (4,5 tšk.)).[7]

Prieš paskutinį ratą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Likus vienam turui ir keletui atidėtų partijų paaiškėjo turnyro nugalėtoja. Ja tapo rygietė T. Voronova – 12 tšk. Lietuvos čempionė turėjo paiškėti po paskutinio rato susitikimų.[8]

Medaliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kadangi kviestinės meistrės Lietuvos čempionate dalyvavo be konkurencijos,[6] Lietuvos čempionato apdovanojimai ir vietos, buvo paskirstytos tarp Lietuvos žaidėjų: kaip ir praėjusiais metais Lietuvos čempionės aukso medalį (2-a vieta bendrame turnyre) pelnė klaipėdietė Estera Epštein (11 tšk.). Puikiai pasirodė, sparčiai tobulėjanti, 15-metė Vilniaus moksleivė Kamilė Baginskaitė, iškovojusi sidabro medalį (3-ia vieta bendrame turnyre). Ji, kaip lygi, žaidė su vyresnėmis varžovėmis. Kamilė surinko 10,5 taško, iš kurių 4,5 surinko, žaisdama su septyniomis kviestinėmis meistrėmis. Dar vienas pasiekimas – ji čempionate tapo pirmąja Lietuvos šachmatininke, kada nors įvykdžiusia moterų šachmatų meistrės normą. Bronzine prizininke tapo Rasa Kartanaitė (8 tšk).[9]

Prieš paskutinį ratą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lentelės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vieta
čemp.
Vieta
turn.
Miestai Dalyvės Taškai
- 1. Ryga T. Voronova 12,5 (15)
1. 2. Klaipėda E. Epštein 11
2. 3. Vilnius K. Baginskaitė 10,5
- 4. Maskva R. Bilunova 10
- 5. Maskva T. Zatulovskaja 9,5
- 6. Tbilisis C. Kachabrišvili 9
- 7. Odesa N. Gasiūnas 9
3. 8. Vilnius R. Kartanaitė 8

Vieta
čemp.
Vieta
turn.
Miestai Dalyvės Taškai
4. 9. Vilnius V. Kutavičienė 7,5
5. 10. Kaunas N. Ivanovienė 7
- 11. Tbilisis K. Melašvili 6,5
- 12. Maskva M. Zaiceva 6
6. 13. Vilnius R. Kaunaitė 5,5
7. 14. Panevėžys M. Kurkul 3,5
8. 15. Vilnius L. Žemaitytė 3
9. 16. Vilnius R. Pleikytė 2,5

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. J. Stankūnas. Šachmatai// Komj. Tiesa, 1982 m. kov 27 d., Nr.59
  2. 2,0 2,1 J. Stankūnas. Šachmatai// Komj. Tiesa, 1982 m. balandžio 2 d., Nr.63
  3. J. Stankūnas. Šachmatai// Komj. Tiesa, 1982 m. balandžio 6 d., Nr.65
  4. „1982 m. Lietuvos šachmatų čempionatas“. Suarchyvuota iš originalo 2020-05-27. Nuoroda tikrinta 2020 m. gegužės 27 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  5. Uogelė A. Mano šachmatai. Vilnius: Šachmatai, 1993. P.210.
  6. 6,0 6,1 Bertašius A. Lietuvos sporto žinynas. Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras, 2003. T.10. P.217-218.
  7. J. Butkus. Lyderės viešnios// Sportas, 1982 m. balandžio 8 d., Nr.40
  8. J. Stankūnas. Šachmatai. Viešnios pajėgios varžovės// Komj. Tiesa, 1982 m. balandžio 16 d., Nr.73
  9. J. Stankūnas. Šachmatai. K. Baginskaitė – meistrė// Komj. Tiesa, 1982 m. balandžio 23 d., Nr.78