1977 m. Lietuvos šachmatų čempionatas

Pridėti nuorodas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

1977 m. Lietuvos šachmatų čempionatas – tai 44-asis Lietuvos vyrų ir 30-asis Lietuvos moterų šachmatų čempionatai.

Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

44-asis Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas vyko Klaipėdoje, 1977 m. rugpjūčio 5 – rugpjūčio 29 d.

Čempionate žaidė 17 dalyvių, tarp kurių buvo 8 kviestiniai meistrai iš kitų sovietinių respublikų miestų: Maskvos, Ferganos ir Karaliaučiaus. Tuo, kaip ir pernai, siekta, kad čempionate dalyvaujantys Lietuvos šachmatininkai galėtų įvykdyti šachmatų meistro normą. Iš 9 dalyvavusių Lietuvos šachmatininkų: keturi buvo vilniečiai, du klaipėdiečiai ir po vieną iš Kauno, Panevėžio bei Plungės. Iš praėjusių metų čempionato prizininkų nedalyvavo tik A. Butnorius.

Vyrų čempionato eiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji ratai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klaipėdos šachmatų klube prasidėjo Lietuvos atviras vyrų šachmatų čempionatas. Jame dalyvavo tarptautinis didmeistris J. Balašovas, tarptautiniai meistrai V. Mikėnas ir O. Moisejevas, 12 meistrų ir du kandidatai į meistrus. Jau turnyro pradžia parodė, kad čempionato dalyviai nusiteikę agresyviai. Dėmesio centre SSRS aukščiausios lygos sidabrinis prizininkas didmeistris Jurijus Balašovas. Su juo turnyro dalyviai žaidė ypač rūpestingai. Pirmajame rate klaipėdietis meistras Reinhardas Barstatis baltaisiais gerai sužaidė pradžią ir įgijo prieš J. Balašovą perspektyvią poziciją. Didmeistrio figūroms buvo labai ankšta ir meistro pozicinė persvara abejonių nekėlė. Toje situacijoje R. Barstatis paskubėjo pasikeisti figūromis. Tai palengvino juodųjų gynybą. Vienas du mažai pastebimi netikslumai ir didmeistris perėmė inciatyvą ir nors partija buvo atidėta, jo pergalė abejonių nekėlė. Aštri buvo V. Mikėno ir A. Kuindžio dvikova, bet po sudėtingų kombinacijų lygioje bokštų baigmėje partneriai sutiko 41 ėjime baigti partiją lygiomis. Iš kitų 1-ojo rato partijų reikia pažymėti agresyvų G. Rastenio ir G. Piešinos žaidimą: pirmasis nugalėjo M. Berkovičių, o antrasis atidėjo partiją, su dideliais šansais laimėti, prieš R. Survilą. Kitos pirmojo rato partijos pasibaigė lygiosiomis.

Labai rezultatyvus ir kovingas buvo antrasis ratas. Panaudojęs naujovę siciliškos gynybos variante, didmeistris J. Balašovas geru stiliumi nugalėjo G. Rastenį. Atakuojančiu stilumi žaidę A. Kuindžis ir G. Piešina nugalėjo atitinkamai R. Ragelį ir R. Barstatį. Gerą pozicinio žaidimo pamoką R. Survilai pateikė O. Dementjevas. Prityręs meistras O. Dončenko, žaidęs baltaisiais su 16-mečiu kandidatu į meistrus V. Majorovu tikėjosi laimėti „technikos“ dėka. Plungės 1-osios vidurinės mokyklos 10 klasės mokinys buvo susikaupęs ir nubaudė meistrą už vangų žaidimą. Įtemptai vyko partija tarp senų varžovų A. Česnauskio ir V. Mikėno. Iš pradžių pozicinė persvara buvo baltųjų pusėje, bet vėliau atsakomuoju kontrsmūgiu V. Mikėnas perėmė inciatyvą ir atidėtoje pozicijoje jo pergalė nekėlė abejonių. Prityrusių meistrų O. Moisejevo ir I. Ivanovo partija liko neužbaigta. Joje juodieji turėjo kovoti dėl lygiųjų.[1]

Po septynerių ratų[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Turnyro lyderiui – didmeistriui J. Balašovui sužaidus su trim Lietuvos šachmatininkais buvo rimtai pasipriešinta. Prityręs V. Mikėnas baltaisiais, aktyviai sužaidęs debiutą, partijos viduryje iškėlė didmeistriui sunkių problemų. Partija įgavo aštrų pobūdį, nes varžovai rokiravo į skirtingas puses ir buvo pasiryžę pereiti atakon. Čia V. Mikėnas pasiūlė lygiąsias ir didmeistris nenorėdamas rizikuoti priėmė taikų pasiūlymą. Sekančią dieną J. Balašovas, žaisdamas baltaisiais su P. Rageliu, dėjo daug pastangų pergalei pasiekti, bet meistras iš Kauno atkakliai ir tiksliai gynėsi, tad partija 38-ajame ėjime baigėsi lygiosiomis. Septintojo rato partijoje didmeistris, pasirinkęs aštrų Griunfeldo gynybos variantą palaipsniui įgijo persvarą prieš klaipėdietį meistrą B. Rumiancevą ir vėliau laimėjo pėstininką. Partija buvo atidėta sunkioje meistrui pozicijoje. Dar sunkiau buvo kitam lyderiui, meistrui O. Dementjevui. Jis sužaidė lygiomis su A. Malevinskiu, V. Mikėnu ir netikėtai pralaimėjo dešimtokui iš Plungės kandidatui į meistrui V. Majorovui. Juodieji, kuriais žaidė jaunasis šachmatininkas, pasirinko aštrų siciliškosios gynybos variantą, žinomą J. Svešnikovo vardu ir nugalėjo. Dvi pergales pasiekė klaipėdietis meistras R. Barstatis. Susitikime su I. Ivanovu po abipusių netikslumų siciliškoje gynyboje, baltaisiais žaidęs lietuvių šachmatininkas laimėjo pėstininką. Žaisdamas toliau energingai ir tiksliai 27 ėjime pasiekė pergalę. Kita R. Barstačio partija su vilniečiu kandidatu į meistrus R. Survila vyko agresyviai, inciatyva ėjo iš rankų į rankas, bet paskutinis suklydo vilnietis.

Po 7 ratų J. Balašovas turėjo 4,5 taško iš 6 galimų, M. Berkovičius (4,5 iš 7), A. Dončenko ir O. Moisiejevas (po 4 iš 6), O. Dementjevas ir A. Malevinskis (po 4 iš 7). Iš Lietuvos šachmatininkų geriausiai žaidė G. Piešina ir V. Mikėnas (po 3,5 taško iš 7).[2]

Likus penkeriems ratams[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sėkmingiau už kitus paskutinius 5 ratus žaidė tarptautinis meistras O. Moisejevas ir meistras O Dementjevas. Jie surinko po 4 tškus iš 5. O. Moisejevas sužaidė lygiomis su V. Mikėnu, po to nugalėjo P. Ragelį. B. Rumiancevą, A. Kuindžį ir taikiai uižbaigė partiją su A. Česnauskiu. O. Dementjevas nugalėjo P. Ragelį, sužaidė lygiomis su B. Rumiancevu, po to nugalėjo A. Kuindžį, A. Česnauskį ir sužaidė lygiomis su A. Dončenka.

Nepavyko įsiveržti į priekį J. Balašovui. Jis sužaidė taikiai su A. Kuindžiu, A. Česnauskiu ir nugalėjo A. Dončenką. Kovingai vyko jo susitikimas su B. Berkovičiumi, žaidusiu baltaisiais. Atidėtoje pozicijoje jo laukė nelengva kova dėl lygiųjų.

Po 12 ratų O. Moisejevas turėjo 8 taškus iš 11, O. Dementjevas – 8 iš 12, J. Balašovas – 7,5 iš 10 ir vieną nebaigtą partiją, Po 6,5 iš 11 turėjo A. Malevinskis ir A. Dončenka. Iš lietuvių šachmatininkų geriausiai žaidė V. Mikėnas, turėjęs 6,5 taško iš 12.[3]

Čempionato finišas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gerai finišavo tarptautinis didmeistris Jurijus Balašovas. Pastaruosiuose penkiuose ratuose jis nugalėjo G. Piešiną, O. Moisejevą, I. Ivanovą, R. Survilą ir sužaidė lygiomi su O. Dementjevu. Iškovojęs 9 pergales, nepralaimėjęs nei vienos partijos surinko 12,5 taško ir žymiai pralenkė kitus dalyvius. Antrąją ir trečiąją vietas, surinkę po 10,5 taško pasidalijo O. Demenjevas ir A. Malevinskis. Pirmasis vienodai žaidė visą čempionatą, visą laiką buvo lyderių grupėje, o antrasis, buvęs toli nuo lyderių, energingai finišavęs, tapo turnyro prizininku. Pastaruosiuose penkiuose ratuose jis nugalėjo P. Ragelį, A. Kuindžį, A. Česnauskį ir sužaidė lygiomis su V. Mikėnu bei B. Rumiancevu. Ketvirtąją vietą su 9,5 taško užėmė tarptautinis meistras O. Moisejevas. Jis ilgą laiką kovojo dėl pirmos vietos, bet turnyrui baigiantis išvargo. Finiše jis pralaimėjo: M. Berkovičiui ir J. Balašovui, o partijas su G. Piešina ir O. Dementjevu baigė taikiai. Penktąją ir šeštąją vietas, surinkę po 9 taškus pasidalijo I. Ivanovas ir V. Mikėnas. Šis rezultatas Vladui Mikėnui leido tapti Lietuvos čempionu. Septintąją ir aštuntąją vietas su 8,5 taško pasidalijo Maskvos meistrai M. Berkovičius ir O. Dončenko. Vienu tašku mažiau surinko maskvietis meistras A. Kuindžis. Dešimtąją – tryliktąją vietas, surinkę po 7 taškus, pasidalijo: G. Rastenis, V. Majorovas, R. Barstatis ir B. Rumiancevas. Gediminas Rastenis, kaip laimėjęs daugiau pergalių, Lietuvos čempionate užėmė antrąją vietą, o trečiuoju prizininku tapo jauniausias čempionato dalyvis Vitalijus Majorovas. V. Mikėnas G. Rastenis, V. Majorovas ir R. Barstatis iškovojo teisę dalyvauti 1978 m. Lietuvos čempionato aukščiausioje lygoje be išankstinės atrankos. Sekančias vietas užėmė G. Piešina (6,5 tšk.), P. Ragelis (6 tšk.), A. Česnauskis (5,5 tšk) ir R. Survila (4,5 tšk.).[4]

Lentelė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1977 m. Lietuvos šachmatų čempionatas.[5][6]
Vieta
čemp.		 Vieta
turn.		 Dalyviai St.
Nr.		 Miestai 01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 13 14 15 16 17 Taš-
kai		 Bergeris
- 1 J. Balašovas 15 Maskva ½ ½ 1 ½ 1 ½ 1 ½ 1 1 1 1 1 ½ ½ 1 12,5
- 2-3 O. Dementjevas 17 Karaliaučius ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ 1 0 ½ 1 ½ 1 1 1 1 10,5 77,75
- 2-3 A. Malevinskis 6 Karaliaučius ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ 1 ½ 0 1 ½ 1 1 1 1 10,5 77,75
- 4 O. Moisejevas 1 Maskva 0 ½ ½ ½ 1 0 ½ 1 ½ ½ 1 1 ½ 1 ½ ½ 9,5
- 5-6 I. Ivanovas 8 Fergana ½ ½ ½ ½ 0 0 ½ ½ 0 1 ½ 1 ½ 1 1 1 9 66,25
1. 5-6 V. Mikėnas 2 Vilnius 0 ½ ½ 0 1 ½ ½ 0 1 1 0 ½ 1 ½ 1 1 9 65
- 7-8 M. Berkovičius 14 Maskva ½ ½ ½ 1 1 ½ 0 ½ 1 0 ½ ½ ½ 1 ½ 0 8,5 69,50
- 7-8 A. Dončenko 13 Maskva 0 ½ ½ ½ ½ ½ 1 ½ 0 ½ 0 1 ½ 1 1 ½ 8,5 64
- 9 A. Kuindžis 11 Maskva ½ 0 0 0 ½ 1 ½ ½ 0 1 1 ½ 0 1 ½ ½ 7,5
2. 10-13 G. Rastenis 5 Vilnius 0 ½ 1 ½ 0 0 1 ½ 0 ½ 0 0 1 1 1 0 7 54,75
3. 10-13 V. Majorovas 7 Plungė 0 1 ½ ½ 1 0 0 1 1 ½ ½ ½ 0 0 ½ 0 7 58,75
4. 10-13 R. Barstatis 4 Klaipėda 0 0 0 0 ½ 1 ½ 1 0 ½ 1 ½ 0 ½ ½ 1 7 50,50
5. 10-13 B. Rumiancevas 10 Klaipėda 0 ½ ½ 0 0 ½ ½ 0 ½ ½ 1 ½ ½ ½ ½ 1 7 50,50
6. 14 G. Piešina 16 Vilnius 0 0 0 ½ ½ 0 ½ ½ 1 1 0 1 ½ 0 0 1 6,5
7. 15 P. Ragelis 9 Kaunas ½ 0 0 0 0 ½ 0 0 0 1 0 ½ ½ 1 1 1 6
8. 16 A. Česnauskis 12 Panevėžys ½ 0 0 ½ 0 0 ½ 0 ½ ½ 0 ½ ½ 1 0 1 5,5
9. 17 R. Survila 3 Vilnius 0 0 0 ½ 0 0 1 ½ ½ 1 1 0 0 0 0 0 4,5

Lietuvos moterų šachmatų čempionatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

30-asis Lietuvos moterų šachmatų čempionatas vyko Panevėžyje, 1977 m. balandžio 11 – balandžio 29 d.[7]

Jame žaidė 13 šachmatininkių: penkios vilnietės, penkios panevėžietės ir viena kaunietė. Kaip ir pernai ne konkurso tvarka dalyvavo dvi šachmatininkės iš Rusijos. Tarp žaidėjų buvo visos 1976 m. Lietuvos moterų čempionato prizininkės.

Moterų čempionato eiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prieš finišą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prieš čempionato pabaigą tebepirmavo jaunoji Vilniaus nemunietė Rasa Nasyrovaitė. Ši pirmaatskyrininkė buvo surinkusi 6,5 taško iš 8 galimų ir turėjo tris nebaigtas partijas. Po 6,5 taško, bet iš 10 galimų, turėjo kandidatės į meistres daugkartinė Lietuvos čempionė vilnietė V. Kaušilaitė, maskvietė N. Orlova ir L. Negrustajeva. Šio trejeto atstovės buvo nebaigusios po vieną partiją. Lyderės mama, kandidatė į meistres, M. Kartanaitė (Vilnius) buvo penkta ir turėjo 6 taškus iš 10 galimų.[8]

Čempionatui pasibaigus[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Geriausiai pasirodė kandidatė į meistres Nina Orlova iš Maskvos, dalyvavusi Lietuvos čempionate be konkurencijos. Ji surinko 8,5 taško iš 12 galimų. Lietuvos čempionės aukso medalis devintą kartą buvo įteiktas vilnietei Vilhelminai Kaušilaitei –Kutavičienei, surinkusiai 8 taškus. Ilgą laiką pirmavusi penkiolikmetė vilnietė Rasa Nasyrovaitė suklupo finiše: patyrė du pralaimėjimus. Jai, surinkusiai taip pat 8 taškus, kuklesnių papildomų rodiklių dėka, prisiėjo tenkintis sidabro medaliu. Rasa įvykdė kandidatės į meistres normą. Bronzos medalis buvo įteiktas Rasos mamai Marijai Kartanaitei[9]

Lentelės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vieta Miestai Dalyvės Taškai
1. Maskva N. Orlova 8,5 (12)
2. Vilnius V. Kaušilaitė 8
3. Vilnius R. Nasyrovaitė
(R. Kartanaitė)		 8
4. Vilnius M. Kartanaitė 7,5
5. Panevėžys S. Lakiūnaitė 7
6. Panevėžys J. Budraitytė 6,5
6. Panevėžys A. Stanislovaitytė 6,5

Vieta Miestai Dalyvės Taškai
6. Maskva L. Negrustajeva 6,5
9. Panevėžys V. Taraškevičiūtė 5,5
9. Vilnius S. Survilaitė 5,5
11. Kaunas M. Arlauskaitė 3
11. Vilnius J. Blinkevičiūtė 3
13. Panevėžys J. Budraitienė 2,5

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ E. Postovskis. Respublikos šachmatų pirmenybės// Taryb. Klaipėda, 1977 m. rugpjūčio 11 d., Nr.186
  2. ↑ E. Postovskis. Lyderiams sunku// Taryb. Klaipėda, 1977 m. rugpjūčio 18 d., Nr.192
  3. ↑ E. Postovskis. Kovingi turai// Taryb. Klaipėda, 1977 m. rugpjūčio 26 d., Nr.199
  4. ↑ E. Postovskis. Čempionatas finišavo// Taryb. Klaipėda, 1977 m. rugpjūčio 31 d., Nr.203
  5. ↑ „1977 m. Lietuvos šachmatų čempionatas“. Suarchyvuota iš originalo 2020-05-27. Nuoroda tikrinta 2020 m. gegužės 27 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  6. ↑ Uogelė A. Mano šachmatai. Vilnius: Šachmatai, 1993. P.205.
  7. ↑ Bertašius A. Lietuvos sporto žinynas. Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras, 2003. T.9. P. 201–202.
  8. ↑ S. Ligeikienė. Lyderė – pirmaatskyrininkė// Sportas, 1977 m. balandžio 28 d., Nr. 51
  9. ↑ S. Ligeikienė. Devintasis V. Kaušilaitės auksas// Sportas, 1977 m. gegužės 5 d., Nr. 53
Sąrašas:Lietuvos šachmatų čempionatai
Lietuvos čempionatai iki 1941 m.
LTSR čempionatai (1941-1989) m.
Lietuvos čempionatai po 1990 m.
Klasikiniai čempionatai
Atvirieji čempionatai
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=1977_m._Lietuvos_šachmatų_čempionatas&oldid=7197004"