31-asis Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas vyko Vilniuje, balandžio 10 – balandžio 28 d.[1]
Čempionate dalyvavo 14 dalyvių: penki vilniečiai, keturi kauniečiai, du žaidėjai iš Plungės ir po vieną iš Klaipėdos, Šiaulių ir Skuodo. Iš praėjusių metų prizininkų nežaidė tik čempionas Leonidas Maslovas. Čempionatas praėjo, dominuojant daugkartiniam Lietuvos čempionui Vladui Mikėnui: dar prieš paskutinį ratą jau buvo žinoma, kad jis tapo 1964 m. Lietuvos šachmatų čempionu, nes buvo nebepasiekiamas (9 taškai iš 12). Besivejantieji buvo per daug atsilikę: I. Vistaneckis ir A. Česnauskis (po 7,5 iš 11), A. Butnorius ir J. Čiukajevas (po 7 iš 11). Vis tik, paskutiniame rate dėl kitų prizinių vietų buvo atkakliai kovojama: Isakas Vistaneckis ir Algimantas Česnauskis tik įveikę savo varžovus, atitinkamai, Julianą Krimerį ir Anicetą Uogelę, pasidalino 2-3 vietomis.[2] Kauniečiai J. Čiukajevas su L. Ambrazaičiu pasidalijo 4-5 vietomis (po 7,5 tšk.)
17-asis Lietuvos moterų šachmatų čempionatas vyko Vilniuje, 1964 m. balandžio 16 – balandžio 27 d.
Jame dalyvavo 10 šachmatininkių iš visų didžiųjų Lietuvos miestų: penkios iš Vilniaus, dvi iš Kauno ir po vieną iš Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio. Iš1963 m. Lietuvos moterų čempionato prizininkių nežaidė tik T. Morozova. Turnyrui pasibaigus čempionė nepaaiškėjo: dvi šachmatininkės Marija Kartanaitė ir Vilhelmina Kaušilaitė surinko po 8 taškus iš 9 galimų. Tarp jų 1964 m. spalio 12 – 15 d. vyko dėl 1-2 vietų išaiškinimui papildomas mačas, kuris baigėsi M. Kartanaitės pergale 3,5 : 0,5.[3]Marija Kartanaitė antrus metus iš eilės tapo Lietuvos moterų šachmatų čempione, be to, tai buvo penktasis jos aukso medalis Lietuvos moterų šachmatų čempionatuose. Antra liko Vilhelmina Kaušilaitė, trečia – Nina Špikienė (6 tšk.), ketvirta – Ilana Rozentalienė (5,5 tšk.), penkta – praėjusių metų bronzinė prizininkė N. Štendelytė (4,5 tšk.).