1976 m. Lietuvos šachmatų čempionatas

1976 m. Lietuvos šachmatų čempionatas – tai 43-asis Lietuvos vyrų ir 29-asis Lietuvos moterų šachmatų čempionatai.

Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas

43-asis Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas vyko Kaune, 1976 m. balandžio 6 – balandžio 28 d.

Čempionate žaidė 15 dalyvių, tarp kurių buvo 5 kviestiniai meistrai iš kitų sovietinių respublikų miestų: Maskvos, Leningrado, Talino ir Karaliaučiaus. Tuo, kaip ir pernai, siekta, kad Lietuvos čempionate dalyvaujantys Lietuvos šachmatininkai galėtų įvykdyti šachmatų meistro normą. Iš 10 dalyvavusių Lietuvos šachmatininkų: penki buvo vilniečiai, keturi – kauniečiai ir vienas iš Panevėžio. Iš praėjusių metų čempionato prizininkų dalyvavo visi.

Vyrų čempionato eiga

Šeštas ratas

Šeštas ratas buvo nesėkmingas vilniečiams. Henrikas Žemaitis po debiuto angliškoje partijoje juodais prieš J. Čiukajevą, išlyginęs padėtį, bet klaidingai įvertinęs situaciją, pasikeitė valdovėmis. Nuo to momento inciatyvą galutinai perėmė J. Čiukajevas, kuris sukūrė neatremiamas grėsmes juodųjų karaliui ir H. Žemaitis buvo priverstas pasiduoti. Kandidatas į meistrus G. Piešina, baltaisiais prieš talinietį meistrą R. Etruką buvo įgijęs daug žadančią aktyvią poziciją. Tačiau juodieji tiksliai gynėsi ir aštriu kombinaciniu žaidimu laimėjo kokybę, o kartu ir partiją. Dar vienas vilnietis kandidatas į meistrus E. Šlekys patyrė pralaimėjimą. Jį nugalėjo čempionato debiutantas, moksleivis iš Panevėžio, V. Zaura. Atkakliai ir išradingai siekė pergalės tarptautinis meistras V. Mikėnas partijoje su H. Kiarneriu (Talinas). Neutralizavęs varžovo mėginimą suaktyvinti žaidimą karaliaus sparne, vilnietis vėliau išvystė stiprų baltųjų pozicijos spaudimą. Tinkamu momentu pasikeitęs keliomis figūromis, V. Mikėnas perėjo į baigmę, kurioje toli nužengęs baltųjų pėstininkas, remiamas bokšto ir rikio, prieš silpną poziciją užimantį juodųjų žirgą ir bokštą leido tikėtis jam pergalės. Partija buvo atidėta. Dviejų jaunų kandidatų į meistrus P. Ragelio (Kaunas) ir G. Rastenio (Vilnius) susitikimas atidėtas kauniečiui turint pėstininku daugiau.

Likus trims ratams

Iki turnyro pabaigos beliko trys ratai, todėl susitikimai prie šachmatų stalų darėsi vis atkaklesni. Tam turėjo reikšmę ir tai, kad čempionate buvo nustatyta meistro norma, t. y. surinkusiam 9 taškus, būtų suteiktas meistro vardas. Vilčių tai padaryti dar turėjo kandidatai į meistrus: kaunietis P. Ragelis, vilniečiai G. Piešina ir E. Šlekys. 11-ame rate pasibaigė tik 2 partijos: taikiai žaidė G. Rastenis – R. Etrukas ir A. Kiarneris – E. Šlekys. Kitos partijos atidėtas. Sekantį ratą E. Šlekys žaisdamas su meistru J. Čiukajevu, laimėjo kokybę ir, sudaręs eilę grasinimų varžovo karaliui, privertė J. Čiukajevą sudėti ginklus. R. Etrukas nugalėjo H. Žemaitį, A. Butnorius – V. Zaurą, K. Kaunas – G. Rastenį. Meistrai A. Krutianskis – Dončenka pasidalijo po pustaškį. V. Mikėnas atidėjo savo partiją su G. Piešina, turėdamas vienu pėstininku mažiau. Ne visiems užbaigus visas atidėtas partijas, pirmavo kaunietis meistras A. Butnorius (7 tšk. iš 10), E. Šlekys (6,5 tšk. iš 11), O. Dementjevas iš Karaliaučiaus (5,5 tšk. iš 8).

Čempionato rezultatai

Kaune finišavusio Lietuvos vyrų šachmatų čempionato dalyvius galutinai turnyinėje lentelėje surikiavo paskutinės dvi atidėtos partijos. Taliniečių meistrų H. Kiarnerio ir R. Etruko susitikimas baigėsi pirmojo pergale. Svarbi buvo ir V. Mikėno su A. Butnoriumi nebaigta dvikova. Nors ir turėdamas pėstininku mažiau, A. Butnorius sugebėjo tiksliu žaidimu partiją baigti lygiomis. Tad jis, surinkęs 9,5 taško iš 15-kos galimų, antrus metus iš eilės tapo Lietuvos šachmatų čempionu. Per visą laiką tai buvo penktasis laimėtas Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas. Nemažas jo pasiekimas buvo ir tas, kad jo auklėtinis P. Ragelis, po pralaimėjimo 1-ame rate G. Piešinai, vis tik tapo šachmatų meistru ir buvo apdovanotas sidabro medaliu. Tiek pat taškų surinkęs meistras iš Karaliaučiaus liko trečias. G. Piešina ir meistras A. Dončenka (Maskva) surinko po 8 taškus. Kadangi kviestiniai meistrai žaidė be konkurencijos, G. Piešinai įteiktas bronzos medalis. Tai geras jaunojo vilniečio pasiekimas, nors jam iki meistro normos pritrūko taško. Talinietis R. Etrukas (7,5 tšk.) – šeštas. Meistrai A. Krutianskis (Leningradas), K. Kaunas (Kaunas) ir V. Mikėnas (Vilnius), surinkę po 7 taškus, pasidalijo 7-9 vietomis.

Lentelė

1976 m. Lietuvos šachmatų čempionatas.

Vieta	Dalyviai	Starto Nr.	Miestai	01	02	03	04	05	06	07	08	09	10	11	12	13	14	15	Taškai
1	A. Butnorius	6	Kaunas		1	0	½	½	1	0	½	1	½	1	½	1	1	1	9.5
2	P. Ragelis	14	Kaunas	0		½	0	½	½	½	1	½	1	1	½	1	1	1	9.0
3	O. Dementjevas	1	Karaliaučius	1	½		½	½	½	½	½	½	½	½	1	½	1	1	9.0
4	G. Piešina	3	Vilnius	½	1	½		½	0	0	1	½	1	1	0	1	0	1	8.0
5	A. Dončenko	11	Maskvos sr.	½	½	½	½		½	½	½	½	1	1	½	½	½	½	8.0
6	R. Etrukas	4	Talinas	0	½	½	1	½		1	0	½	0	½	½	1	½	1	7.5
7	K. Kaunas	5	Kaunas	1	½	½	1	½	0		1	0	0	0	½	1	1	0	7.0
8	V. Mikėnas	10	Vilnius	½	0	½	0	½	1	0		1	1	½	½	0	½	1	7.0
9	A. Krutianskis	2	Leningradas	0	½	½	½	½	½	1	0		½	0	½	½	1	1	7.0
10	H. Karneris	12	Talinas	½	0	½	0	0	1	1	0	½		½	1	0	1	½	6.5
11	E. Šlekys	15	Vilnius	0	0	½	0	0	½	1	½	1	½		1	½	1	0	6.5
12	J. Čiukajevas	13	Kaunas	½	½	0	1	½	½	½	½	½	0	0		1	0	½	6.0
13	H. Žemaitis	9	Vilnius	0	0	½	0	½	0	0	1	½	1	½	0		½	½	5.0
14	G. Rastenis	8	Vilnius	0	0	0	1	½	½	0	½	0	0	0	1	½		½	4.5
15	V. Zaura	7	Panevėžys	0	0	0	0	½	0	1	0	0	½	1	½	½	½		4.5

Lietuvos moterų šachmatų čempionatas

29-asis Lietuvos moterų šachmatų čempionatas vyko Vilniuje, 1976 m. balandžio 6 – balandžio 25 d.

Jame dalyvavo 14 šachmatininkių: Iš 1975 m. Lietuvos moterų čempionato prizininkių dalyvavo Vilhelmina Kaušilaitė, S. Lakiūnaitė. Tarp dalyvių buvo trys kviestinės šachmatininkės: dvi iš Talino ir viena iš Rygos.

Moterų čempionato eiga

Po šešių ratų

Šeštą ratą moterų čempionato dalyvės per skirtą žaidimui laiką (40 ėjimų kiekvienai po 2 val. 30 min, o po to partija atidedama) sužaidė visas partijas. Keturi susitikimai pasibaigė taikiai: G.Štariova – I. Usonytė, R. Pruckutė – R. Ručinskaitė, R. Nasyrovaitė – J. Blinkevičiūtė, M. Arlauskaitė – I. Raugaitė. Kitos trys partijos buvo rezultatyvios: daugkartinė Lietuvos čempionė V. Kaušilaitė (Vilnius) įveikė panevėžietę S. Lakiūnaitę. M. Rytova pralaimėjo H. Krusiank (abi Talino). Rygietė S. Gailė įveikė vilnietę M. Kartanaitę. Po šešių ratų priekyje yra kaunietė I. Raugaitė ir rygietė S. Gailė, surinkusios po 4 taškus iš 6 galimų.

Likus dviem ratams

11-ame ir 12-ame ratuose po dvi pergales iškovojo rygietė S. Gailė ir talinietė M. Rytova: pirmoji nugalėjo J. Blinkevičiūtę ir R. Ručinskaitę, o antroji įveikė R. Ručinskaitę ir I. Usonytę. Taip pat pergales pasiekė: G. Štariova – prieš R. Nasyrovaitę, M. Arlauskaitė – prieš R. Pruckutę, V. Kaušilaitė – prieš I. Usonytę, H. Krusiank nugalėjo S. Lakiūnaitę, o pastaroji įveikė G. Štariovą, M. Kartanaitė – J. Blinkevičiūtę, R. Nasyrovaitė – M. Arlauskaitę. Likus iki varžybų pabaigos dviem ratams, pirmavo viešnios – rygietė S. Gailė (8 tšk. iš 11), talinietės H. Krusiank (7,5 tšk. iš 10) ir M. Rytova (6,5 iš 11). Iš Lietuvos šachmatininkių geriausius rezultatus turėjo V. Kaušilaitė (6 tšk. iš 8) ir R. Nasyrovaitė (6 tšk. iš 11).

Po paskutinio rato

Čempionate dalyvavusios viešnios iš Latvijos ir Estijos žaidė be konkurso, todėl antrąją vietą turnyrinėj lentelėj užėmusi Vilhelmina Kaušilaitė (9 tšk. iš 13), aštuntą kartą tapo Lietuvos moterų šachmatų čempione, vilnietė Marija Kartanaitė (8,5 tšk.), iškovojo čempionato sidabro medalį, o Salvinijai Lakiūnaitei iš Panevėžio atiteko bronza (7 tšk.)

Lentelė

Vieta Miestai Dalyvės Taškai 1. Talinas M. Krusiank 10 (13) 2. Vilnius V. Kaušilaitė 9 3. Ryga S. Gailė 9 4. Vilnius M. Kartanaitė 8,5 5. Talinas M. Rytova 8,5 6. Panevėžys S. Lakiūnaitė 7

Dar dalyvavo (pagal alfabetą): M. Arlauskaitė, J. Blinkevičiūtė, R. Nasyrovaitė (6 iš 11), R. Pruckutė. I. Raugaitė (4 iš 6), R. Ručinskaitė, G. Štariova, J. Usonytė bet jų vietos nenustatytos, nes pilnos informacijos apie varžybų rezultatus nerasta.