33-iasis Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas vyko Vilniuje, 1966 m. balandžio 21 – balandžio 30 d d.[1]
Jame dalyvavo 15 žaidėjų: penki iš Vilniaus, keturi iš Kauno, po du iš Klaipėdos ir Šiaulių ir po vieną iš Panevėžio ir Plungės. Iš praėjusių metų čempionato prizininkų nedalyvavo V. Mikėnas. Nebuvo ir kauniečių: J. Čiukajevo, A. Butnoriaus. Prieš paskutinį ratą padėtis čempionate buvo tokia: pirmavo (10,5 tšk. iš13), neturintis pralaimėjimo, meistras iš Kauno Leonidas Maslovas. Jam dėl pirmos vietos paskutinime rate, partijoje su klaipėdiečiu Michailu Kozlovu, pakako lygiųjų. Beveik užsitikrinęs antrąją vietą vietą buvo meistras iš PlungėsAlgimantas Česnauskis (9,5 tšk.).[2] Paskutinį ratą lyderiai sužaidė taikiai: Leonidas Maslovas baigė lygiosiomis ir trečią kartą tapo Lietuvos šachmatų čempionu. Plungietis Algimantas Česnauskis, taip pat baigęs savo partiją lygiosiomis, iškovojo sidabro medalį, o bronzos medalio savininku tapo klaipėdietis Reinhardas Barstatis (9 tšk.). 4-5 vietas pasidalijo su meistru vilniečiu Isaku Vistaneckiu (po 8 tšk.) praėjusių metų sidabrinis prizininkas šiaulietis Anicetas Uogelė.
.
19-asis Lietuvos moterų šachmatų čempionatas vyko Vilniuje, 1966 m. balandžio 21 – balandžio 30 d
Jame dalyvavo 9 šachmatininkės: keturios vilnietės, dvi kaunietės ir po vieną žaidėją iš Panevėžio, Joniškio ir Kelmės. Pagrindinė kova dėl pirmos vietos užvirė tarp dviejų vilniečių: Marijos Kartanaitės ir Vilhelminos Kaušilaitės, kurios surinko daugiausiai taškų (po 6,5 iš 8) Tarp jų, 1966 m. liepos 10 – 12 d. Vilniuje surengtas papildomas 4 partijų mačas baigėsi Marijos Kartanaitės pergale 2,5 : 0,5.[3] Ji šeštą kartą laimėjo Lietuvos moterų šachmatų čempionatą. Vilhelminai Kaušilaitei atiteko sidabras, o kaunietei N. Štendelytei - antrus metus iš eilės – bronza (5,5 tšk.). Praėjusių metų čempionė Ilana Rozentalienė liko 4-a (5 tšk.)