1989 m. Lietuvos šachmatų čempionatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

1989 m. Lietuvos šachmatų čempionatas – tai 56-asis Lietuvos vyrų ir 42-asis Lietuvos moterų šachmatų čempionatai.

Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

56-asis Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas vyko 1989 m. rugpjūčio 1 – 15 d. Klaipėdoje.

Čempionate žaidė 14 dalyvių: dešimt vilniečių, du kauniečiai ir po vieną iš Klaipėdos ir Kėdainių. Iš praėjusio čempionato prizininkų dalyvavo tik 1988 m. sidabro medalį laimėjęs vilnietis V. Majorovas.

Eiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Turnyro pradžia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmajame rate keturios partijos iš septynių baigėsi rezultatyviai. Trijuose susitikimuose: Dariaus Zagorskio su Donatu Daugėla, Emilio Šlekio su Antanu Zapolskiu ir Kęstučio Kauno su Vitalijumi Novikovu baltieji laimėjo, ir tik viename – Algirdo. Bandzos su Vitalijumi Majorovu laimėjo juodieji. Trys kitos partijos: Reinhardas Barstatis – Virginijus Grabliauskas, Vladas Gefenas – D. Lapienis ir Vidmantas Mališauskas – Algimantas Butnorius pasibaigė lygiosiomis.

Antrajame rate tik partija D. Daugėla – A. Bandza baigėsi taikiai. Kitose: A. Butnorius baltaisiais įveikė K. Kauną, V. Majorovas – E. Šlekį, D. Lapienis – D. Zagorskį, o V. Mališauskas juodaisiais – A. Zapolskį, V. Gefenas – R. Barstatį.

Trečiasis ratas pasižymėjo lygiųjų gausa – net keturios. Taip pasibaigė: V. Gefeno – V. Grabliausko, A. Bandzos – D. Lapienio, E. Šlekio – D. Daugėlos ir V. Mališausko – V. Majorovo susitikimai. Visose rezultatyviai pasibaigusiose partijose: D. Zagorskio su R. Barstačiu, K. Kauno su A. Zapolskiu, V. Novikovo su A. Butnoriumi nugalėjo baltieji.

Ketvirtajame rate tik viena partija V. Grabliauskas – A. Butnorius baigėsi lygiosiomis. Rezultatyviai pasibaigusiose, trejas partijas laimėjo baltieji, trejas – juodieji. Pergales baltaisiais iškovojo: A. Zapolskis prieš V. Novikovą, D. Lapienis – E. Šlekį ir V. Gefenas – D. Zagorskį, o pralaimėjimus patyrė: V. Majorovas prieš K. Kauną, D. Daugėla – V. Mališauską ir R. Barstatis – A. Bandzą.

Po 4 ratų surinkę po 3 taškus pirmavo: D. Lapienis (+2,-0,=2), V. Gefenas (+2,-0,=2), K. Kaunas (+2,-1,=0) ir V. Mališauskas (+2,-0,=2) pirmavo. Pustaškiu atsilikę buvo du žaidėjai: V. Majorovas (+2,-1,=1) ir V. Grabliauskas (+1,-0,=3),

5-8 ratai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Penktajame rate tik D. Zagorskio partija su V. Grabliausku baigėsi lygiosiomis. Kitose: A. Bandza baltosiomis privertė pasiduoti V. Gefeną, E. Šlekys – R. Barstatį, V. Mališauskas – D. Lapienį ir K. Kaunas – D. Daugėlą, o Vitalijus Novikovas, taip pat baltosiomis, pasidavė V. Majorovui, A. Butnorius – A. Zapolskiui.

Šeštajame rate keturios partijos baigėsi vieno iš varžovų pergale: V. Grabliauskas, žaisdamas baltaisiais, įveikė Zapolskį, D. Lapienis – K. Kauną, V. Gefenas – E. Šlekį, o R. Barstatis pralaimėjo V. Mališauskui. Kitos partijos: V. Majorovas – A. Butnorius, D. Daugėla – V. Novikovas, D. Zagorskis – A.Bandza baigėsi taikos sutartimis. Septintame rate penkiose partijose nepaaiškėjo nugalėtojas – varžovai išsiskyrė taikiai partijose: A. Bandza – V. Grabliauskas, E. Šlekys – D. Zagorskis, V. Mališauskas – V. Gefenas, K. Kaunas – R. Barstatis, V. Novikovas – D. Lapienis. Kitose dvejose: A. Butnorius baltaisiais nugalėjo D. Daugėlą, o A. Zapolskis pralaimėjo V. Majorovui.

Po 8 ratų, nepatyręs pralaimėjimo, vienvaldžiu lyderiu buvo V. Mališauskas – 6 taškai (+4,-0,=4). Pustaškiu atsilikę, patyrę po vieną pralaimėjimą, buvo du žaidėjai: V. Gefenas (+4,-1,=3) ir V. Majorovas (+4,-1,=3). Po jų sekė trys dalyviai: D. Lapienis (+3,-1,=4), A. Bandza (+3,-1,=4), ir pralaimėjimo dar neturintis V. Grabliauskas (+2,-0,=6), turintys po 5 taškus. Po 4 ratų lyderių grupėje buvęs ir 3 taškus turėjęs, K. Kaunas 5–8 ratus žaidė ne taip sėkmingai (+1,-2,=1) ir, turėdamas 4,5 taško, smuktelėjo į 7-ą vietą.

9-11 ratai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Devintajame rate tik V. Mališausko partija su A. Bandza pasibaigė taikiai. Kitur virė kovos: E. Šlekys baltaisiais laimėjo prieš V. Grabliauską, kuriam tai buvo pirmas pralaimėjimas, o A. Zapolskis ir V. Majorovas baltaisiais įveikė atitinkamai D. Lapienį ir D. Daugėlą. Baltaisiais žaidęs K. Kaunas pralaimėjo D. Zagorskiui, V. Novikovas – v. Gefenui, A. Butnorius – R. Barstačiui.

Dešimtajame rate buvo 4 lygiosios. Taip sužaidė: V. Grabliauskas su D. Daugėla, D. Lapienis su V. Majorovu, A. Bandza su K. Kaunu, E. Šlekys su V. Mališausku. Trys partijos buvo rezultatyvios: D. Zagorskis baltosiomis figūromis įveikė Novikovą, o R. Barstatis ir V. Gefenas pralaimėjo atitinkamai A. Zapolskiui ir A. Butnoriui.

Vienuoliktajame rate taikiai baigėsi trys susitikimai: V. Mališausko su V. Grabliausku, V. Majorovo su R. Barstačiu ir V. Novikovo su A. Bandza. Šiame rate nesisekė žaisti baltosioms figūroms vadovavusiems žaidėjams. Jie pralaimėjo likusius keturis susitikimus: K. Kaunas – E. Šlekiui. A. Butnorius – D. Zagorskiui, A. Zapolskis – V. Gefenui ir D. Daugėla – D. Lapieniui.

Likus dviem ratams, surinkę po 7,5 taško, priekyje buvo trys žaidėjai: V. Mališauskas (+4,-0,=7), V. Gefenas (+6,-2,=3), ir V. Majorovas (+5,-1,=5), 7 taškus turėjo D. Zagorskis (+5,-2,=4), po 6,5 – A. Bandza (+3,-1,=7) ir D. Lapienis (+4,-2,=5). Pastarieji du taip pat dar turėjo teorinių galimybių tapti prizininkais.

Paskutiniai du ratai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dvyliktajame rate rezultatyvios partijos buvo trys. V. Grubliauskas laimėjo prieš D. Lapienį sužlugdydamas jo viltis patekti tarp prizininkų. V. Mališauskas ir D. Zagorskis pagerino savo galimybes dėl prizinių vietų, laimėdami baltaisiais atitinkamai prieš K. Kauną ir A. Zapolskį. Lygiosiomis pasibaigė partijos: R. Barstatis – D. Daugėla V. Gefenas - Majorovas, A. Bandza – A. Butnorius, E. Šlekys – V. Novikovas.

Po šio rato vienvaldžiu lyderiu tapo V. Mališauskas (8,5 tšk.), trys dalyviai: V. Gefenas, V. Majorovas ir D. Zagorskis buvo atsilikę pustaškiu, po 7 taškus turėjo: A. Bandza ir V. Grabliauskas.

Prizinių vietų likimas išsisprendė paskutiniame rate, kai pretendentai į medalius sužaidė savo partijas: Vidmantas Mališauskas baigė susitikimą su Vitalijum Novikovu taikiai ir, surinkęs 9 taškus iš 13 galimų, antrą kartą tapo Lietuvos čempionu. Kiti du pretendentai: V. Majorovas ir D. Zagorskis tarpusavio partiją taip pat baigė lygiosiomis ir abu surinko po 8,5 taško. Geresni papildomi rodikliai užtikrino Vitalijui Majorovui - sidabro, o Dariui Zagorskiui - bronzos medalius.

Paskutiniame rate, vienas iš pretendentų į prizines vietas – V. Gefenas suklupo prieš turnyrinės lentelės apačioje buvusį D. Daugėlą ir Vladui su 8 taškais teko tenkintis 4-ąja vieta. Su tiek pat taškų, turnyre pralaimėjęs tik vieną partiją, Virginijus Grabliauskas liko 5-as.

Lentelė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1989 m. Lietuvos šachmatų čempionatas.[1][2]
Vieta Dalyviai St.
Nr.
Miestai 01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 13 14 Taš-
kai
Ber-
geris
1 Vidmantas Mališauskas 6 Vilnius ½ ½ ½ ½ ½ 1 ½ ½ 1 1 1 1 ½ 9.0
2 Vitalijus Majorovas 11 Vilnius ½ ½ ½ ½ 1 ½ 1 ½ 1 0 ½ 1 1 8.5 52.00
3 Darius Zagorskis 3 Vilnius ½ ½ 0 ½ ½ 0 ½ 1 1 1 1 1 1 8.5 48.00
4 Vladas Gefenas 2 Vilnius ½ ½ 1 ½ 0 ½ 1 0 1 1 1 0 1 8.0 50.25
5 Virginijus Grabliauskas 14 Vilnius ½ ½ ½ ½ ½ 1 0 ½ 1 1 ½ ½ 1 8.0 49.00
6 Algirdas Bandza 4 Vilnius ½ 0 ½ 1 ½ ½ 1 ½ 0 ½ 1 ½ ½ 7.0 44.25
7 Donatas Lapienis 13 Vilnius 0 ½ 1 ½ 0 ½ 1 ½ 0 1 ½ 1 ½ 7.0 42.25
8 Emilis Šlekys 5 Vilnius ½ 0 ½ 0 1 0 0 ½ 1 1 1 ½ ½ 6.5
9 Algimantas Butnorius 9 Kaunas ½ ½ 0 1 ½ ½ ½ ½ 0 1 0 1 0 6.0 39.50
10 Antanas Zapolskis 10 Vilnius 0 0 0 0 0 1 1 0 1 0 1 1 1 6.0 31.50
11 Kęstutis Kaunas 7 Kaunas 0 1 0 0 0 ½ 0 0 0 1 ½ 1 1 5.0
12 Reinhardas Barstatis 1 Klaipėda 0 ½ 0 0 ½ 0 ½ 0 1 0 ½ ½ 1 4.5
13 Donatas Daugėla 12 Kėdainiai 0 0 0 1 ½ ½ 0 ½ 0 0 0 ½ ½ 3.5 22.75
14 Vitalijus Novikovas 8 Vilnius ½ 0 0 0 0 ½ ½ ½ 1 0 0 0 ½ 3.5 22.50

Lietuvos moterų šachmatų čempionatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

42-asis Lietuvos moterų šachmatų čempionatas vyko Šiauliuose, 1989 m. kovo 5-19 d.

Jame žaidė 15 šachmatininkių: penkios vilnietės, dvi šiaulietės, dvi plungiškės, dvi vilkaviškietės, viena kaunietė ir 3 kviestinės šachmatų meistrės iš sovietinių respublikų, kurios dalyvavo ne konkurso tvarka.[3]praėjusių metų Lietuvos moterų čempionato prizininkių dalyvavo tik jo nugalėtoja šiaulietė R. Domkutė.

Čempionato rezultatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos čempione, surinkusi 8 taškus iš vienuolikos galimų, tapo vilnietė Laima Domarkaitė. Tiek taškų jai užtikrino pirmąją vietą ir turnyre su kviestinėmis meistrėmis, kurios išsidalijo sekančias 2-4 vietas. Po jų sekė trys dalyvės iš Lietuvos, surinkusios po 6 taškus. Dėl geresnių papildomų rodiklių Lietuvos čempionato sidabro medalis įteiktas šiaulietei Renatai Domkutei. Tiek pat taškų turinčiai jos seseriai, taip pat šiaulietei, Vilmai Domkutei – bronzos medalis. Vilkaviškio žaidėjai Astai Dambravaitei, atiteko 4-a vieta.

Lentelės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vieta
čemp.
Vieta
turn.
Miestai Dalyvės Taškai
1. 1. Vilnius L. Domarkaitė 8 (11)
- 2. Ukraina I. Son 7*
- 3. Maskva S. Siomina 7*
- 4. Ukraina S. Stručkova 7*
2. 5. Šiauliai R. Domkutė 6
3 6. Šiauliai V. Domkutė 6
4. 7. Vilkaviškis A. Dambravaitė 6
5. 8. Vilnius M. Kartanaitė 5,5

Vieta
čemp.
Vieta
turn.
Miestai Dalyvės Taškai
6. 9. Vilkaviškis R. Dambravaitė 5,5
7. 10. Vilnius V. Guralij 4,5
8. 11. Vilnius M. Kurkul 4,5
9. 12. Kaunas D. Marčiukaitytė 4
10 13. Plungė I. Rudaitytė 3,5
11 14 . Plungė R. Bajoraitė 3,5
12 15. Vilnius L. Petrauskienė 3,5

Pastaba. *Žaidėjos dalyvavo ne konkurso tvarka.[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „1989 m. Lietuvos šachmatų čempionatas“. Nuoroda tikrinta 2015 m. rugsėjo 2 d. 
  2. Uogelė A. Mano šachmatai. Vilnius: Šachmatai, 1993. P.217.
  3. 3,0 3,1 Bertašius A. Lietuvos sporto žinynas. Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras, 2004. T.12. P.177-178.