1988 m. Lietuvos šachmatų čempionatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

1988 m. Lietuvos šachmatų čempionatas – tai 55-asis Lietuvos vyrų ir 41-asis Lietuvos moterų šachmatų čempionatai.

Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

55-asis Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas vyko 1988 m. balandžio 7 – gegužės 3 dienomis Vilniuje.

Čempionate žaidė 14 dalyvių: vienuolika vilniečių, du žaidėjai iš Kėdainių ir vienas iš Kauno, Iš praėjusio čempionato prizininkų nedalyvavo tik A. Ivanovas, kuris jau nebegyveno Lietuvoj.

Eiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Turnyro pradžia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmajame rate penkios partijos baigėsi rezultatyviai. Iš jų, dvi partijas laimėjo baltosioms ir trejas – juodosioms figūroms vadovavę žaidėjai: Donatas Daugėla nugalėjo Gediminą Rastenį, Gintautas Piešina – Laimoną Kudžmą, o Rimvydas Survila nusileido Emiliui Šlekiui, Šarūnas Šulskis – Kęstučiui Kaunui, o Donatas Lapienis – Vidmantui Mališauskui. Dvi partijos: Darius Ruželė – A. Bandza, V. Majorovas – D. Zagorskis baigėsi taikiai.

Antrajame rate baltiesiems sekėsi geriau: jie laimėjo tris partijas: D. Zagorskis įveikė D. Lapienį, E. Šlekys – G. Piešiną, Daugėla – R. Survilą ir tik vienoje – L. Kudžma pralaimėjo D. Ruželei. Trejose partijose: G. Rastenis – V. Mališauskas, K. Kaunas –V. Majorovas, A. Bandza – Š. Šulskis buvo pasirašytos taikos sutartys.

Trečiajame rate keturi susitikimai: R. Survila – G. Rastenis, Š. Šulskis – l. Kudžma, V. Majorovas – A. Bandza, ir D. Lapienis – K. Kaunas baigėsi lygiosiomis. Tris likusius susitikimus: G. Piešina – D. Daugėla, D. Ruželė – E. Šlekys, V. Mališauskas – D. Zagorskis laimėjo baltieji.

Ketvirtasis ratas buvo dar atkaklesnis, nes varžovai vienas kitam nenusileido net penkiose partijose: G. Rastenis – D. Zagorskis, K. Kaunas – V. Mališauskas, L. Kudžma – V. Majorovas, D. Daugėla – D. Ruželė, R. Survila – G. Piešina, kuriose buvo užfiksuotos lygiosios. Dviejuose, rezultatyviai pasibaigusiuose susitikimuose, A. Bandza įveikė D. Lapienį, o E. Šlekys pralaimėjo Š. Šulskiui.

Po keturių ratų buvo du lyderiai: D. Ruželė ir V. Mališauskas, surinkę po 3 taškus. Pustaškiu atsilikę buvo dar keturi žaidėjai: K. Kaunas, A. Bandza, D. Daugėla ir G. Piešina.

Po 7 ratų[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po 7 ratų vienvaldžiu lyderiu tapo vilnietis G. Piešina – 5 taškai iš 7 galimų. Pustaškiu mažiau turėjo dar du vilniečiai V. Mališauskas ir D. Ruželė, bet juos pavyti galėjo vilnietis V. Majorovas, surinkęs 3,5 taško.[1]

Po 10 ratų[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po 10 ratų vienvaldžiu lyderiu, surinkęs 7,5 taško, tebebuvo G. Piešina. Du artimiausi jo varžovai: V. Majorovas ir D. Ruželė buvo atsilikę tašku. Toliau sekė po 5,5 taško turinčių keturių žaidėjų grupė: K. Kaunas, D. Daugėla, D. Zagorskis ir V. Mališauskas.

Paskutinis ratas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paskutiniame -tryliktajame rate kovoje dėl prizinių vietų svarbūs buvo V. Mališausko – su V. Majorovu, K. Kauno – su D. Ružele ir A. Bandzos – su G. Piešina susitikimai. Pirmajame – V. Mališauskui, žaidusiam baltaisiais, norint tapti prizininku, reikėjo pergalės, o V. Majorovo užduotis buvo paprastesnė – jam pakako lygiųjų. Pergalės atveju V. Majorovas galėjo užimti ir pirmąją vietą, bet ši partija baigėsi lygiosiomis.

Kitame K. Kauno – D. Ruželės susitikime, juodieji laimėjo ir D. Ruželė, surinkęs 8,5 taško, pasivijo pirmaujančius. Kai į prizines vietas nepretendavęs A. Bandza, baltosiomis, įveikė lyderį G. Piešiną, tai paaiškėjo, kad trys geriausiai čempionate pasirodę dalyviai: G. Piešina, V. Majorovas, D. Ruželė, surinko po lygiai taškų (po 8,5). Vietos tarp jų buvo paskirstytos pagal turnyre pasiektus papildomus rodiklius.

Kituose susitikimuose: E. Šlekys įveikė D. Daugėlą, o L. Kudžma – R. Survilą, lygiosiomis pasibaigė partijos: D. Lapienis – G. Rastenis ir D. Zagorskis – Š. Šulskis.

Rezultatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nepaisant pralaimėjimo paskutiniame rate, meistras Gintautas Piešina penktąjį kartą tapo Lietuvos šachmatų čempionu. Vitalijus Majorovas liko antroje vietoje. Pukiai finišavęs (laimėjo paskutines dvi partijas), kandidatas į meistrus Darius Ruželė pelnė bronzą. Be to, čempionate jis įvykdė ir šachmatų meistro normą. Ketvirtas buvo meistras V. Mališauskas (8 tšk.), penktas – kandidatas į meistrus E. Šlekys, šeštas – meistras A. Bandza. Visi vilniečiai.[2]

Lentelė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1988 m. Lietuvos šachmatų čempionatas.[3][4]
Vieta Dalyviai St.
Nr.
Miestai 01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 13 14 Taš-
kai
Bergeris
1 Gintautas Piešina 3 Vilnius ½ 1 1 0 0 ½ ½ 1 1 1 ½ 1 ½ 8,5 53,25
2 Vitalijus Majorovas 6 Vilnius ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ 1 ½ ½ 1 1 1 8,5 51,25
3 Darius Ruželė 4 Vilnius 0 ½ 0 1 ½ 1 1 ½ 1 ½ 1 1 ½ 8,5 50,75
4 Vidmantas Mališauskas 8 Vilnius 0 ½ 1 0 1 ½ 1 ½ ½ 1 1 ½ ½ 8
5 Emilis Šlekys 13 Vilnius 1 ½ 0 1 1 0 0 1 1 0 0 ½ 1 7 45,75
6 Algirdas Bandza 11 Vilnius 1 ½ ½ 0 0 ½ ½ 1 ½ 1 ½ ½ ½ 7 44,25
7 Kęstutis Kaunas 10 Kaunas ½ ½ 0 ½ 1 ½ ½ 0 ½ ½ 1 ½ ½ 6,5 41
8 Darius Zagorskis 9 Vilnius ½ ½ 0 0 1 ½ ½ ½ ½ 1 ½ ½ ½ 6,5 40
9 Donatas Daugėla 1 Kėdainiai 0 0 ½ ½ 0 0 1 ½ ½ ½ ½ 1 1 6
10 Laimonas Kudžma 12 Vilnius 0 ½ 0 ½ 0 ½ ½ ½ ½ 1 ½ 0 1 5,5
11 Donatas Lapienis 5 Vilnius 0 ½ ½ 0 1 0 ½ 0 ½ 0 ½ ½ 1 5 30,75
12 Šarūnas Šulskis 7 Kėdainiai ½ 0 0 0 1 ½ 0 ½ ½ ½ ½ ½ ½ 5 30,75
13 Gediminas Rastenis 14 Vilnius 0 0 0 ½ ½ ½ ½ ½ 0 1 ½ ½ ½ 5 30
14 Rimvydas Survila 2 Vilnius ½ 0 ½ ½ 0 ½ ½ ½ 0 0 0 ½ ½ 4

Lietuvos moterų šachmatų čempionatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

41-asis Lietuvos moterų šachmatų čempionatas vyko Šiauliuose, 1988 m. vasario 5 – vasario 22 d.

Jame žaidė 13 šachmatininkių: penkios vilnietės, trys šiaulietės, dvi šachmatininkės iš Vilkaviškio ir po vieną žaidėją iš Kauno, Panevėžio ir Plungės.[5]1987 m. metų čempionato prizininkių savo titulo negynė praėjusių metų čempionė L. Domarkaitė. Čempionate nedalyvavo E. Epštein, kuri tuo metu nebegyveno Lietuvoje.

Moterų čempionato eiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos čempionate nugalėjo šiaulietė Renata Domkutė, surinkusi 8,5 taško iš 12 galimų. Toliau sekė trys šachmatininkės surinkusios po 7,5 taško. Sidabras atiteko vilnietei R. Kaunaitei-Feofanovienei, bronza – panevėžietei A. Abromaitytei, o kaunietei D. Marčiukaitytei atiteko ketvirtoji vieta. Čempionės sesuo, praėjusių metų šachmatų čemionato sidabro medalininkė, V. Domkutė liko 8-a (6 tšk.).

Lentelės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vieta Miestai Dalyvės Taškai
1. Šiauliai R. Domkutė 8,5 (12)
2. Vilnius R. Kaunaitė-Feofanovienė 7,5
3. Panevėžys A. Abromaitytė 7,5
4. Kaunas D. Marčiukaitytė 7,5
5. Vilnius M. Kurkul 7
5. Vilnius R. Kartanaitė-Bandzienė 7
7. Vilnius R. Bajoraitė 6,5

Vieta Miestai Dalyvės Taškai
8. Šiauliai V. Domkutė 6
8. Vilkaviškis A. Dambravaitė 6
10. Vilkaviškis R. Dambravaitė 5
11. Vilnius J. Blinkevičiūtė 4,5
12. Plungė I. Rudaitytė 3,5
13. Šiauliai D. Zakrevskaja 1,5

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. R. Survila. Pirmauja G. Piešina// Sportas, 1988 m. balandžio 26 d., Nr.51
  2. Penktą kartą – G. Piešina// Sportas, 1988 m. gegužės 5 d., Nr.55
  3. „1988 m. Lietuvos šachmatų čempionatas“. Nuoroda tikrinta 2020 m. gegužės 26 d..
  4. Uogelė A. Mano šachmatai. Vilnius: Šachmatai, 1993. P.216.
  5. Bertašius A. Lietuvos sporto žinynas. Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras, 2004. T.11. P. 221.