Pereiti prie turinio

1971 m. Lietuvos šachmatų čempionatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

1971 m. Lietuvos šachmatų čempionatas – tai 38-asis Lietuvos vyrų ir 24-asis Lietuvos moterų šachmatų čempionatai.

Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

38-asis Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas vyko 1971 m. balandžio 6 – balandžio 30 d. Vilniuje.

Čempionate žaidė 17 dalyvių: septyni vilniečiai, penki kauniečiai, du klaipėdiečiai ir po vieną žaidėją iš Šiaulių bei Panevėžio ir Plungės. Iš praėjusių praėjusių metų čempionato, prizininkų nedalyvavo tik čempionas A. Butnorius. Buvusiems čempionams čia atstovavo tik vienas V. Mikėnas. Kvalifikaciniu požiūriu turnyras nebuvo labai stiprus: 4 meistrai, 9 kandidatai į meistrus ir 4 pirmojo atskirio žaidėjai.

Čempionato eiga

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmajame rate šeši tų pačių miestų žaidėjai žaidė tarpusavyje. Pirmieji savo partiją baigė klaipėdiečiai V. Baršauskas ir Borisas Rumiancevas. Lygiosioms užfiksuoti jiems prireikė tik 45 min. Kauniečiai J. Čiukajevas ir L. Ambrazaitis savo partijos nebaigė. Pirmą kartą čempionate žaidžiantis Alius Mikėnas (tarptautinio meistro Vlado Mikėno jauniausias sūnus) prieš kandidatą į meistrus V. Milvydą žaidė kruopščiai ir solidžiai. Priimtajame valdovės gambite, Alius ėmė spausti juoduosius valdovės sparne, laimėjo du pėstininkus ir partiją. Kitas debiutantas E. Einorius pralaimėjo V. Mikėnui. Dviejose partijose nukentėjo šeimininkai: kaunietis J. Tamošiūnas nugalėjo vilnietį P. Rubiną, o V. Normantas ceitnote pralaimėjo šiauliečiui J. Bytautui. Kaunietis K. Kaunas įveikė plungiškį R. Ogialą (A.Uogelės brolį) Vilnietis D. Lapienis su kandidatu į meistrus kauniečiu V. Ignaškinu partiją atidėjo, bet sekančią dieną be žaidimo sutiko baigti ją lygiosiomis.[1]

Atidėtos partijos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prieš šešioliktą ratą buvo sužaistos paskutinių trijų ratų atidėtosios partijos. V. Milvydas be žaidimo pasiūlė P. Rubinui lygiąsias, kurias pastarasis priėmė. Tačiau, kitoje partijoje su klaipėdiečiu B. Rumiancevu, kur V. Milvydas buvo be pėstininko, sužaidė netiksliai ir pralaimėjo bokštų pabaigą. J. Čiukajevas valdovių baigmėje realizavo pėstininko persvarą prieš J. Bytautą. Finalinėje pozicijoje su K. Kaunu, V. Normantas turėjo žirgu daugiau, bet jis nieko padaryti negalėjo, nes lentoje teliko po keitimui paruoštą bokštą.

Šešioliktas ratas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šešioliktame rate lygiosiomis savo partijas baigė V. Baršauskas su V. Milvydu, Gediminas Rastenis - su P. Rubinu, o V. Mikėnas - su J. Bytautu. R. Ogiala, žaidęs su J. Tamošiūnu, pralaimėjo pritrūkęs laiko. K. Kaunas po labai sunkios kovos nugalėjo D. Lapienį. Partiją su E. Einoriu J. Čiukajevas atidėjo laimėtinoje padėtyje. Taip pat, buvo atidėtos A. Mikėno su Liudu Ambrazaičiu, ir V. Ignaškino su V. Normantu partijos. Pratiškai po šio rato tik K. Kaunas begalėjo rungtis su J. Čiukajevu dėl čempiono vardo.

Lyderių grupėje pakitimų neįvyko K. Kaunas turi 10 taškų iš 15, P. Rubinas 10 iš 16 (jis laimėjo anksčiau žaistą paskutinio rato partiją prieš V. Baršauską), J. Čiukajevas (9,5 tšk. iš 15) ir nebaigtą partiją, V. Mikėnas ir B. Rumiancevas – po 9 tšk. iš 15.[2]

Paskutinis ratas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paskutiniame, septynioliktajame rate juodaisiais žaidęs G. Rastenis su B. Rumiancevu baigė lygiosiomis ir įgijo teisę vadintis kandidatu į meistrus. Be to, lygiosiomis sužaidė V. Milvydas su J. Tamošiūnu, E. Einorius su V. Ignaškinu ir vilnietis D. Lapienis su kauniečiu J. Čiukajevu. Pastarojoje, labai svarbioje partijoje, juodaisiais žaidęs kaunietis pasirinko Nimcovičiaus gynybą. Jo varžovas gavo gerenę padėtį ir J. Čiukajevui teko labai stengtis, norint išlaikyti lygsvarą. Jis ceitnote žaidė puikiai. Nors D. Lapienis baigmėje vis tik turėjo galimybių nugalėti, bet ceitnote suklydo ir buvo priverstas varžovui pasiūlyti lygiąsias su kuriomis J. Čiukajevas tučtuojau sutiko. Kęstutis Kaunas, juodaisiais žaidęs prieš Liudą Ambrazaitį, siekė pergalės. Mat, tik tokiu atveju, jis būtų taškais pasivijęs J. Čiukajevą ir įgytų teisę su juo žaisti mačą dėl Lietuvos čempiono titulo. Jo pastangos neapsivainikavo sėkme: partiją atidėjo stokodamas kokybės. Po permainingos kovos, juodaisias žaidęs Vladas Mikėnas įveikė ceitnotan patekusį V. Normantą.

Kitą dieną L. Ambrazaitis ir K. Kaunas sėdo žaisti atidėtąją partiją. K. Kaunas žūt būt siekė pergalės, bet Liudas turėtą persvarą lentoje išnaudojo ir privertė Kęstutį kapituliuoti. Po šios pergalės L. Ambrazaitis pakartojo savo kandidato į meistrus titulą.

Tokiu būdu Lietuvos čempionu pirmakart tapo šachmatų meistras kaunietis Jegoras Čiukajevas (11 tšk. iš 16). Trys dalyviai surinko po 10 taškų. Sidabro medalis, dėl geresnių papildomų rodiklių, atiteko Vilniaus čempionui, kandidatui į meistrus Pavelui Rubinui, bronzos medalis – Kauno dirbtinio pluošto inžinieriui meistrui Kęstučiui Kaunui. Ketvirtas, irgi su 10 taškų, liko tarptautinis meistras iš Vilniaus Vladas Mikėnas. Penktą vietą užėmė B. RumiancevasKlaipėdos (9,5 tšk), šeštą – kaunietis G. Tamošiūnas (9 tšk.).[3]

Vyrų čempionato lentelė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1971 m. Lietuvos šachmatų čempionatas[4]
Nr. Dalyvis Miestas 01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 13 14 15 16 17 Taškai Vieta Bergeris
1 J. Čiukajevas Kaunas 0 0 1 ½ ½ ½ 1 0 ½ 1 1 1 1 1 1 1 11 1
2 P. Rubinas Vilnius 1 ½ ½ ½ 0 ½ 1 1 1 ½ 1 1 0 ½ ½ ½ 10 2-4 80,75
3 K. Kaunas Kaunas 1 ½ 1 1 ½ 0 0 ½ 1 ½ 0 ½ ½ 1 1 1 10 2-4 77,50
4 V. Mikėnas Vilnius 0 ½ 0 ½ ½ 0 1 1 ½ ½ 1 1 1 1 ½ 1 10 2-4 72
5 B. Rumiancevas Klaipėda ½ ½ 0 ½ 1 ½ 1 0 1 0 ½ 1 0 1 1 1 9,5 5
6 J. Tamošiūnas Kaunas ½ 1 ½ ½ 0 1 0 1 0 ½ 0 ½ 1 1 1 ½ 9 6
7 G. Rastenis Vilnius ½ ½ 1 1 ½ 0 0 0 1 0 ½ ½ 1 0 1 1 8,5 7-8 66,25
8 L. Ambrazaitis Kaunas 0 0 1 0 0 1 1 1 ½ ½ ½ ½ 1 1 ½ 0 8,5 7-8 64,75
9 V. Normantas Vilnius 1 0 ½ 0 1 0 1 0 1 0 ½ ½ 1 0 ½ 1 8 9-10 62,50
10 D. Lapienis Vilnius ½ 0 0 ½ 0 1 0 ½ 0 1 1 ½ ½ 1 1 ½ 8 9-10 58,25
11 J. Bytautas Šiauliai 0 ½ ½ ½ 1 ½ 1 ½ 1 0 ½ 0 0 0 1 ½ 7,5 11-13 60,75
12 V. Baršauskas Klaipėda 0 0 1 0 ½ 1 ½ ½ ½ 0 ½ ½ 1 ½ ½ ½ 7,5 11-13 57,25
13 V. Ignaškinas Kaunas 0 0 ½ 0 0 ½ ½ ½ ½ ½ 1 ½ ½ 1 ½ 1 7,5 11-13 52,75
14 E. Einoris Panevėžys 0 1 ½ 0 1 0 0 0 0 ½ 1 0 ½ 1 ½ 0 6 14
15 R. Ogiala Plungė 0 ½ 0 0 0 0 1 0 1 0 1 ½ 0 0 ½ 1 5,5 15
16 A. Mikėnas Vilnius 0 ½ 0 ½ 0 0 0 ½ ½ 0 0 ½ ½ ½ ½ 1 5 16
17 V. Milvydas Vilnius [5] 0 ½ 0 0 0 ½ 0 1 0 ½ ½ ½ 0 1 0 0 4,5 17

Lietuvos moterų šachmatų čempionatas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

24-asis Lietuvos moterų šachmatų čempionatas vyko Vilniuje, 1971 m. gegužės 10 – gegužės 27 d.

Jame dalyvavo 12 šachmatininkių: keturios vilnietės, trys kaunietės, ir po vieną žaidėją iš Klaipėdos Šiaulių bei Panevėžio ir Jurbarko.[5]1970 m. Lietuvos moterų čempionato prizininkių nedalyvavo tik praėjusių metų nugalėtoja Marija Kartanaitė.

Vilhelmina Kaušilaitė ketvirtą kartą iškovojo Lietuvos moterų šachmatų čempionės titulą (9 tšk. iš 11). Pernai buvusi ketvirta, vilnietė Lilija Benensonaitė pirmą kartą tapo čempionato prizininke, sidabro medalio savininke (7,5 tšk.). Trys žaidėjos surinko po 6,5 taško: trečioji vieta atiteko, pirmą kartą tapusiai prizininke, I. Bielskutei, ketvirtąją vietą pasidalijo Natalija Ivanovienė ir Nina Špikienė.

Vieta Miestai Dalyvės Taškai
1. Vilnius V. Kaušilaitė 9 (11)
2. Vilnius L. Benensonaitė 7,5
3. Vilnius A. Bielskutė 6,5
4. Kaunas N. Ivanovienė 6,5
4. Kaunas N. Špikienė 6,5
6. Šiauliai G. Miknevičiūtė 5,5

Vieta Miestai Dalyvės Taškai
7. Vilnius M. Šteinaitė 5,5
8. Panevėžys S. Lakiūnaitė 5
8. Kaunas I. Raugaitė 5
10. Jurbarkas I Baliukonienė 4
11. Kaunas I. Korbutaitė 3
12. Klaipėda I. Svidrienė 2

  1. J. Ir vėl tiksi laikrodžiai// Sportas, 1971 m. balandžio 10 d., Nr. 41
  2. J. Žiniauskas. Karalystė už žirgą// Sportas, 1971 m. gegužės 1 d., Nr. 50
  3. J. Žiniauskas, V. Volungevičius. Pajėgiausias – J. Čiukajevas// Sportas, 1971 m. gegužės 1 d., Nr. 50
  4. „1971 m. Lietuvos šachmatų čempionatas“. Suarchyvuota iš originalo 2020-05-27. Nuoroda tikrinta 2020 m. gegužės 27 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  5. 5,0 5,1 Bertašius A. Lietuvos sporto žinynas. Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras, 2002. T.7. P.201-202.