1985 m. Lietuvos šachmatų čempionatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

1985 m. Lietuvos šachmatų čempionatas – tai 52-asis Lietuvos vyrų ir 38-asis Lietuvos moterų šachmatų čempionatai.

Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

52-asis Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas vyko Vilniuje, 1985 m. balandžio 2 – balandžio 19 d.

Čempionate žaidė 16 dalyvių: šeši vilniečiai, du kauniečiai ir vienas žaidėjas iš Elektrėnų ir 7 kviestiniai meistrai. Iš 1984 m. Lietuvos čempionato prizininkų nedalyvavo tik klaipėdietis A. Ivanovas. Vyriausiam čempionato dalyviui Vladui Mikėnui turnyro metu turėjo sukakti 75 metai, tačiau dėl ligos jis nebaigė turnyro.

Vyrų čempionato eiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po keturių ratų[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmasis ratas buvo gana taikus. Tik trys partijos iš aštuonių pasibaigė rezultatyviai: G. Piešina bei A. Butnorius pralaimėjo atitinkamai odesiečiui N. Liogkiui ir S. Kiseliovui, o vilnietis V. Mikėnas nugalėjo kaunietį A. Kokiną. Kitos baigėsi lygiosiomis. Antrajame rate vėl tik trijose partijose varžovai šventė pergales: S. Kiseliovas įveikė J. Pietkievičių, A. Bandza – E. Šlekį, o A. Kokinas pralaimėjo G. Piešinai. Trečiajame rate laimėjo savo partijas baltosiomis figūromis žaidę šie dalyviai: E. Šlekys prieš A. Kveinį, A. Butnorius prieš A. Kokiną, V. Kozlovas prieš M. Archanhelskį. Kiti susitikimai baigėsi taikiai. Ketvirtajame rate penki susitikimai baigėsi vieno iš varžovų pergale: A. Kveinys laimėjo prieš M. Archangelskį, E. Šlekys – prieš D. Lapienį, N. Liogkis – prieš V. Mikėną, o S. Kiseliovas ir A. Bandza turėjo pripažinti varžovų pranašumą atitinkamai prieš A. Malevinskį ir G. Piešiną.

Po keturių ratų priekyje buvo odesietis N. Liogkis (3,5 tšk), po jo sekė penki žaidėjai: A. Malevinskis, S. Kiseliovas, E. Šlekys, G. Piešina ir V. Kozlovas, turintys po 2,5 tšk.

Po šešių ratų[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Penktajame rate iš penkių rezultatyvių partijų, net keturis susitikimus nesėkmingai baigė baltosioms figūroms vadovavę žaidėjai: G. Piešina pralaimėjo prieš E. Šlekį, A. Butnorius – prieš A. Bandzą, A. Malevinskis – prieš N. Liogkį, M. Archangelskis – prieš N. Andrianovą. Ir tik V. Mikėnas reabilitavo baltąsias, laimėdamas prieš A. Kokiną.

Šeštajame rate dėl ligos į varžybas neatvyko V. Mikėnas ir jo varžovui – V. Majorovui atiteko pliusas. Vėl buvo rezultatyvios penkios partijos tik šį kartą baltieji laimėjo tris: S. Kiseliovas – prieš Archangelskį, A. Bandza – prieš J. Pietkievičių, E. Šlekys prieš A. Butnorių. Kituose dviejuose susitikimuose baltieji pralaimėjo: N. Liogkis – V. Kozlovui, o A. Kokinas – A. Malevinskiui.

Po šešių ratų, laimėjęs paskutines dvi partijas, į priekį turnyrinėje lentelėje išsiveržė E. Šlekys, turėjęs 4,5 tšk iš 6 galimų. Pustaškiu buvo atsilikę: V. Kozlovas, N. Liogkis, A. Bandza S. Kiseliovas.

Turnyro pusiaukelėje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Septintasis ratas buvo taikus – rezultatyvios buvo tik dvi partijos iš aštuonių: V. Kozlovas įveikė A. Kokiną, o M. Archangelskis pralaimėjo N. Liogkiui. Lyderiai šį kart kovojo juodosiomis figūromis ir baigė lygiosiomis: E. Šlekys – su J. Pietkievičiumi, o A. Bandza – su V. Mikėnu ir S. Kiseliovas – su N. Andrianovu. Aštuntajame rate septyni susitikimai pasibaigė taikiai ir tik viename A. Šlekys laimėjo prieš V. Mikėną.

Turnyrui pasiekus pusiaukelę vienvaldžiu lyderiu buvo E. Šlekys, surinkęs 6 tšk. iš 8 galimų. 2-3 vietoje – V. Kozlovas ir N. Liogkis, turintys po 5,5 tšk. Dar pustaškiu atsilikę: A. Bandza ir S. Kiseliovas. Netikėtai nesėkmingai žaidė daugkartinis Lietuvos čempionas A. Butnorius, kuris su 3 taškais, buvo tik 14-as.

Po dešimties ratų[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Devintajame rate, pirmaujantis turnyre, E. Šlekys juodosiomis figūromis laimėjo prieš E. Malevinskį. Kiti lyderiai sužaidė lygiosiomis. Laimėjo savo partijas : V. Majorovas – prieš M. Archangelskį, o A. Butnorius, baltaisiais, prieš A. Kveinį. Kiti susitikimai buvo taikūs.

Dešimtajame rate rezultatyvios buvo trys partijos ir visas jas laimėjo baltieji: A. Bandza įveikė M. Archangelskį, D. Lapienis – A. Malevinskį, G. Piešina – V. Mikėną.

Po dešimties ratų dar daugiau buvo atitrūkęs E. Šlekys (7,5 tšk.), tašku lenkdamas tris savo persekiotojus: V. Kozlovą, N. Liogkį ir A. Bandzą. Po 6 taškus turėjo V. Majorovas ir S. Kiseliovas, po 5,5 tšk. – G. Piešina ir N. Andrianovas.

Likus dviem ratams[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

11-jame rate iš turnyro dėl ligos pasitraukė V. Mikėnas ir, jo likę varžovai, nuo šio rato toliau be žaidimo gaudavo pliusus. Šešios partijos J. Pietkievičius - A. Kveinys, A. Malevinskis – G. Piešina, V. Kozlovas – D. Lapienis, M. Archangelskis – E Šlekys, N. Andrianovas – A. Bandza, S. Kiseliovas – [[Vitalijus Majorovas|V. Majorovas baigėsi lygiomis. Vienintelėje rezultatyvioje partijoje N. Liogkis įveikė A. Kokiną.

12-ajame rate A. Kveinys įveikė A. Kokiną, Šlekys – N. Andrianovą, o G. Piešina pralaimėjo V. Kozlovui. Kitos partijos baigėsi lygiosiomis.

13-ajame rate juodieji prieš baltuosius pasiekė tris pergales: G. Piešina – prieš M. Archangelskį, A. Bandza – prieš N. Liogkį, V. Majorovas – prieš A. Kokiną. Kiti susitikimai baigėsi taikiai.

Likus dviem ratams E. Šlekys tebepirmavo (9,5 tšk.), tašku lenkdamas 2-3 vietoje esančius A. Bandzą ir V. Kozlovą. Su 8 taškais 3-4 vietose buvo V. Majorovas ir N. Liogkis.

Paskutinieji du ratai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

14-ajame rate užvirė kova dėl prizinių vietų. Net 5-ios partijos iš 7 buvo rezultatyvios. A. Kveinys pralaimėjo V. Majorovui, G. Piešina – N. Andrianovui, o lyderis E. Šlekys pralaimėjo odesiečiui meistrui N. Liogkiui. Tuo suskubo pasinaudoti, jį besivejantis A. Bandza, kuris, laimėjęs prieš A. Kokiną, taškais pavijo ilgai pirmavusį E. Šlekį. Taip pat šiame rate A. Butnorius nugalėjo M. Archangelskį.

Penkioliktajame - paskutiniame rate N. Liogkis įveikė D. Lapienį. Svarbūs buvo V. Majorovo – A. Bandzos ir A. Kokino – E. Šlekio susitikimai, kurie abu baigėsi taikiai.[1]

Tad du Lietuvos žaidėjai: A. Bandza ir E. Šlekys, bei meistras iš Archangelsko V. Kozlovas, surinko po 10 taškų. Lietuvos čempionu dėl geresnių papildomų rodiklių tapo Algirdas Bandza. Sidabro medalis atiteko Emiliui Šlekiui, Kadangi svečiai žaidė be konkurencijos, bronzos medalis buvo įteiktas Vitalijui Majorovui (9,5 tšk). Ketvirtas Lietuvos čempionate liko Donatas Lapienis (8 tšk.).

Lentelė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1985 m. Lietuvos šachmatų čempionatas.[2][3]
Vieta
čemp.
Vieta
turn.
Dalyviai St.
Nr.
Miestai Rei-
tingas
01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 13 14 15 16 Taš-
kai
Ber-
geris
1 1 Algirdas Bandza 1 Vilnius 2385 1 ½ ½ 1 ½ ½ ½ 1 0 ½ ½ 1 ½ 1 1 10 71
2 2 Emilis Šlekys 2 Vilnius 2200 0 ½ ½ 0 ½ 1 1 1 1 1 1 ½ 1 ½ ½ 10 70,75
- 3 V. Kozlovas 3 Archangelskas 2304 ½ ½ ½ 1 ½ ½ ½ ½ 1 ½ ½ ½ + 1 1 10 64
3 4 Vitalijus Majorovas 15 Vilnius 2436 ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ 1 ½ + 1 1 9,5
- 5 Nikolajus Liogkis 13 Odesa 2377 0 1 0 ½ ½ 0 ½ ½ 1 1 ½ ½ 1 1 1 9
- 6 Sergejus Kiseliovas 12 Maskva 2352 ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ 1 ½ 0 ½ 1 ½ ½ 1 8,5
4 7 Donatas Lapienis 9 Elektrėnai 2390 ½ 0 ½ ½ 1 ½ ½ ½ ½ 1 ½ ½ ½ ½ ½ 8 59,25
- 8 Nikolajus Andrianovas 11 Maskva 2418 ½ 0 ½ ½ ½ ½ ½ ½ 1 ½ ½ ½ ½ ½ 1 8 56
5 9 Algimantas Butnorius 5 Kaunas 2372 0 0 ½ ½ ½ 0 ½ ½ ½ ½ 1 ½ + 1 1 8 46,25
6 10 Gintautas Piešina 4 Vilnius 2398 1 0 0 ½ 0 ½ ½ 0 ½ ½ ½ ½ 1 1 1 7,5 47,50
- 11 Aleksandras Malevinskis 8 Karaliaučius 2370 ½ 0 ½ ½ 0 1 0 ½ ½ ½ ½ ½ + 1 ½ 7,5 46,50
7 12 Aloyzas Kveinys 16 Vilnius 2293 ½ 0 ½ 0 ½ ½ ½ ½ 0 ½ ½ ½ + 1 1 7,5 43,25
- 13 Jusefas Petkievičius 6 Ryga 2336 0 ½ ½ ½ ½ 0 ½ ½ ½ ½ ½ ½ + ½ ½ 7
8 14 Vladas Mikėnas 7 Vilnius 2353 ½ 0 - - 0 ½ ½ ½ - 0 - - - 1 1 4
9 15 Aleksandras Kokinas 14 Kaunas 2200 0 ½ 0 0 0 ½ ½ ½ 0 0 0 0 ½ 0 ½ 3
- 16 M. Archangelskis 10 Maskva 2210 0 ½ 0 0 0 0 ½ 0 0 0 ½ 0 ½ 0 ½ 2,5

Lietuvos moterų šachmatų čempionatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

38-asis Lietuvos moterų šachmatų čempionatas vyko Vilniuje, 1985 m. vasario 10 – vasario 25 d.

Jame žaidė 12 šachmatininkių.[4] Dėl įvairių priežasčių nedalyvavo meistrės K. Baginskaitė, R. Kartanaitė, E. Epštein bei kitos prityrusios žaidėjos.

Moterų čempionato eiga ir rezultatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dėl Lietuvos čempionės titulo kovojo ir nemaža jaunų šachmatininkių. Savo žaidimu džiugino moksleivės: jonavietė R. Norinkevičiūtė, alytiškė J. Kurmanavičiūtė, kaunietė D. Zakšauskaitė, vilnietė M. Kim ir kėdainietė L. Balčiūtė: jos žaidė drąsiai ir kūrybiškai.

Atkaklioje kovoje nugalėjo 18-metė Vilniaus universiteto matematikos fakulteto antrakursė Marina Kurkul, surinkusi 8,5 tšk. iš 11 galimų. Sidabro medalis atiteko kitai to paties universiteto atstovei - fizikos fakulteto diplomantei Luizai Petrauskienei-Žemaitytei (7,5 tšk.). Tai buvo antras jos medalis: 1980 m. čempionate ji buvo iškovojusi trečią vietą. Bronzos medaliu apdovanota – Jonavos 1-osios vidurinės mokyklos abiturienė Rasa Norinkevičiūtė (7,5 tšk.).

Pagal turnyro rezultatus jaunosios moksleivės: jonavietė R. Norinkevičiūtė, vilnietė M. Kim, Alytaus atstovė J. Kurmanavičiūtė ir kaunietė D. Žakšauskaitė įvykdė bei patvirtino kondidačių į meistres normas.[5]

Lentelės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vieta Miestai Dalyvės Taškai
1. Vilnius M. Kurkul 8,5 (11)
2. Vilnius L. Žemaitytė-Petrauskienė 7,5
3. Jonava R. Norinkevičiūtė 7,5
4. Vilnius M. Kim 6,5
? Alytus J. Kurmanavičiūtė
? Kaunas D. Žakšauskaitė

Vieta Miestai Dalyvės Taškai
? Kėdainiai L. Balčiūtė
?
?
?
?
? *

Pastaba. *Tuščiuose laukeliuose neįrašytos žaidėjos ir jų rezultatai nebuvo nustatyti.[4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. R. Survila. Audringas finišas// Sportas, 1985 bal. 13, Nr.45
  2. „1985 m. Lietuvos šachmatų čempionatas“. Nuoroda tikrinta 2015 m. rugpjūčio 21 d. 
  3. Uogelė A. Mano šachmatai. Vilnius: Šachmatai, 1993. P.213.
  4. 4,0 4,1 Bertašius A. Lietuvos sporto žinynas. Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras, 2004. T.11. P.220-221.
  5. J. Stankūnas. Šachmatai// Komj. tiesa, 1985 kov. 8, Nr.48