1997 m. Lietuvos šachmatų čempionatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

1997 m. Lietuvos šachmatų čempionatas – tai 64-asis Lietuvos vyrų ir 50-asis Lietuvos moterų šachmatų čempionatai.

Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

64-asis Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas vyko Vilniuje, 1997 m. vasario 15 – vasario 23 d.

Jis vyko, naudojant šveicariškąją sistemą (9 ratai). Žaidžiama buvo Vilniaus šachmatų mokykloje. Laiko kontrolė –kiekvienam varžovui pirmiesiems 40 ėjimų – po 2 val. ir iki partijos pabaigos – po 1 val.

Vyrų čempionato eiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dalyviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dalyvavo 40 šachmatininkų, 6 moterys ir 34 vyrai, iš 10 Lietuvos vietovių. Žaidė penki tarptautiniai meistrai, tačiau nedalyvavo 7 geriausius reitingus turėję šachmatininkai. Visi penki didmeistriai buvo užsiėmę turnyruose užsienyje, nes čempionato datos ir nuostatai buvo paskelbti per vėlai.

Pradžia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmajame rate pergales iškovojo 15 šachmatininkų. Šiame rate pasižymėjo dvi šiaulietės Renata Turauskienė pasiekė lygiąsias prieš V. Dambrauską, o Viktorija Čmilytė – prieš G. Piešiną

Antrajame rate buvo užfiksuota netikėtų rezultatų: A. Labuckas pralaimėjo K. Žukauskui, o A.Zapolskis jaunajam R. Basčiui.

Po dviejų ratų visas pergales iškovojo septyni šachmatininkai: vilniečiai A. Bandza, D. Linauskas, G. Šarakauskas, R. Bastys, radviliškiečiai V. Sakalauskas ir K. Žukauskas, bei klaipėdietis B. Rumiancevas.[1]

Po trijų ratų[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Trečiajame rate pralaimėjimus patyrė vieni iš favoritųi – vilniečiai tarptautiniai meistrai ™ G. Piešina ir V. Dambrauskas. Pirmasis nusileido šalies jaunimo (iki 20 m.) pirmenybių nugalėtojui vilniečiui G. Šarakauskui, o antrasis – kitam sostinės atstovui V. Novikovui.

Po 3 ratų buvo du lyderiai: vilniečiai TM A. Bandza ir G. Šarakauskas, surinkę po 3 taškus. Pustaškiu atsiliko radviliškiečiai V. Sakalauskas ir K. Žukauskas bei vilniečiai V. Novikovas, D. Linauskas ir R. Bastys. Favoritamas buvo nelengva: vilniečiai TM V. Grabliauskas, TM A. Zapolskis ir jonavietis A. Labuckas turėjo po 2 taškus.[2]

Ketvirtasis ratas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ketvirtajame rate įvyko lyderių dvikova. Vilnietis TM A. Bandza grasindamas neišvengiamu matu, įveikė Lietuvos jaunių pirmenybių nugalėtoją G. Šarakauską. A. Bandza tapo vienvaldžiu lyderiu – 4 taškai iš 4 galimų. V. Grabliauskas senojoje indiškoje gynyboje pateikė savo jaunajam varžovui 15-mečiui R. Basčiui strategijos pamoką ir laimėjo. Po 4 ratų vienu tašku nuo lyderio atsiliko 8 šachmatininkai: vilniečiai V. Grabliauskas, A. Macionis, V. Novikovas, D. Linauskas, A. Mikėnas, G. Šarakauskas bei radviliškiečiai V. Sakalauskas ir K. Žukauskas.[3]

Penktasis ratas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Penktajame rate lyderis TM vilnietis A. Bandza, žaisdamas su kitu sostinės atstovu – A. Macioniu, pateko į sunkią padėtį, tačiau atkaklios gynybos dėka pasiekė lygiąsias. A. Bandza ir toliau pirmavo turnyre – 4,5 taško iš 5. Į antrąją vietą pakilo D. Linauskas iš Vilniaus, nugalėjęs kitą vilnietį V. Novikovą. D. Linausko sąskaitoje buvo 4 taškai. Po 3,5 taško buvo surinkę vilniečiai TM V. Grabliauskas, A. Macionis, R. Bastys, G. Šarakauskas, radviliškiečiai V. Sakalauskas ir K. Žukauskas bei šiaulietis A. Uogelė.[4]

Prieš paskutinį ratą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šeštajame rate lyderis – TM A. Bandza baigė taikiai dvikovą su kitu vilniečiu D. Linausku ir išsaugojo savo pirmaujančią padėtį turnyre – 5 taškai iš 6 galimų. Pustaškiu atsiliko vilniečiai D. Linauskas, TM V. Grabliauskas, R. Bastys, radviliškietis K. Žukauskas.

Septintojo rato lyderių susitikimų likimą nulėmė abipusiai ceitnotai; palyginti ramiai baigėsi tik D. Linausko ir V. Grabliausko partija, K. Žukausko ir A. Bandzos dvikovoje, pastarajam grėsė pralaimėjimas ir tik laiko stygius sutrukdė radviliškiečiui iškovoti pergalę. Ir jonavietis A. Labuckas savo pergalę iškovojo abipusiame ceitnote. Po 7 ratų A. Bandza turėjo pustaškiu daugiau už savo persekiotojus.

Aštuntajame rate lyderių dvikovos baigėsi paskutinėmis sekundėmis ir vyko permainingai. V. Grabliauskas įveikė A. Bandzą, o A. Labuckas – D. Linauską. R. Bastys išsigelbėjo, suklydus K. Žukauskui – lygiosios. Po šio rato lyderiais tapo V. Grabliauskas ir A. Labuckas, surinkę po 6 taškus. Po 5,5 taško turėjo dar 6 žaidėjai.[5]

Paskutinis ratas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paskutiniajame, devintajame, rate vilnietis TM A. Bandza, jau partijos pradžioje įgijęs pranašumą prieš jaunąjį moksleivį R. Bastį, laimėjo, ir surinkęs 6,5 taško, laukė konkurentų rezultatų. Tik po šešių žaidimo valandų viskas paiškėjo, kai vilnietis TM V. Grabliauskas atkaklioje kovoje įveikė jonavietį A. Labucką, o radviliškietis V. Sakalauskas – klaipėdietį B. Rumiancevą.

Tad, surinkęs 7 taškus, Lietuvos čempionu pirmąkart tapo 24 m. TM Virginijus Grabliauskas. Pustaškiu atsiliko sidabrą pelnęs Algirdas Bandza ir bronzą – radviliškietis Vaidas Sakalauskas. Dar keturi šachmatininkai surinko po 6 taškus: radviliškietis Kęstutis Žukauskas, jonavietis Aidas Labuckas, jaunasis šiaulietis Romanas Buršteinas ir vilnietis TM Antanas Zapolskis. Papildomi rodikliai juos išrikiavo išvardintąja tvarka. [6]

Lentelės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vieta Miestai Dalyviai Rtg Taškai
1. Vilnius Virginijus Grabliauskas 2435 7
2. Vilnius Algirdas Bandza 2385 6,5
3. Radviliškis Vaidas Sakalauskas 2370 6,5
4. Radviliškis Kęstutis Žukauskas 2280 6
5. Jonava Aidas Labuckas 2435 6
6. Šiauliai Romanas Buršteinas 2165 6
7. Vilnius Antanas Zapolskis 2385 6

Vieta Miestai Dalyviai Rtg Taškai
8. Vilnius Virginijus Dambrauskas 2395 5,5
8. Vilnius Gintautas Piešina 2390 5,5
8 Vilnius Dainius Linauskas 2335 5,5
8. Klaipėda Borisas Rumiancevas 2305 5,5
8 Vilnius Robertas Bastys 2235 5,5
8. Vilnius Gediminas Šarakauskas 2225 5,5[7][8]

Lietuvos moterų šachmatų čempionatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

50-asis Lietuvos moterų šachmatų čempionatas vyko Šiauliuose, 1997 m. balandžio 5 – balandžio 13 d.

Jame šveicariškąja sistema (9 ratai) žaidė 17 šachmatininkių.[7]

Čempionatas, be prizininkių išaiškinimo, turėjo atrinkti žaidėjas į Lietuvos moterų rinktinę, kuri dalyvautų Europos komandiniame moterų šachmatų čempionate bei žaidėjas, vyksiančias į pasaulio ir Europos čempionatus.

Moterų čempionato eiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmajame rate visos trys aukščiausią reitingą turėjusios šachmatininkės iškovojo pergales. Tai panevėžietė moterų tarptautinė meistrė (MTM) Dagnė Čiukšytė (2285), moterų FIDE meistrė (MFM) Viktorija Čmilytė (2185) ir vilkaviškietė Rita Dambravaitė (2165).[9]

Po trijų ratų pirmavo panevėžietė D. Čiukšytė, šiaulietė V. Čmilytė, bei vilnietės L. Stasiūnaitė ir Živilė Čiukšytė turinčios po 2,5 taško.[10]

Po penkių ratų pirmavo šiaulietė Viktorija Čmilytė ir plungiškė Laima Domarkaitė, surinkusios po 4 taškus.[11]

Paskutiniame rate V. Čmilytė žaidė su R. Dambravaite, o D. Čiukšytė – su G. Ramanauskaite. Dar debiute D. Čiukšytė pasiūlė lygiąsias, kurios jai užtikrino čempionės vardą. Nors V. Čmilytė įtemptos ir atkalios kovos pabaigoje turėjo inciatyvą, bet pati pasiūlė lygiąsias, nes ir pergalės atveju, jei ji ir būtų taškais pasivijusi D. Čiukšytę, papildomi rodikliai čempionės titulą vis vien būtų lėmę panevėžietei.[12] Paskutiniuse trijuose ratuose gerai žaidė 20-metė panevėžietė D. Čiukšytė, iškovojusi 2,5 taško iš 3 galimų. Surinkusi 7 taškus iš 9 galimų, ji trečią kartą iškovojo Lietuvos čempionės vardą. Tik pustaškiu atsiliko šiaulietė V. Čmilytė ir vilkaviškietė Astai Dambravaitė. Ilgą laiką turnyre pirmavusiai 13-metei V. Čmilytei dėl geresnių papildomų rodiklių buvo pripažinta antroji vieta.[13][14], o bronza – vilkaviškietei Astai Dambravaitei.

Lentelės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vieta Miestai Dalyvės Taškai
1. Panevėžys Dagnė Čiukšytė 7 (9)
2. Šiauliai Viktorija Čmilytė 6,5
3. Vilkaviškis Asta Dambravaitė 6,5
4 Vilnius Lina Stasiūnaitė 6
5. Panevėžys Živilė Čiukšytė 5,5

Vieta Miestai Dalyvės Taškai
6. Vilkaviškis Rita Dambravaitė 5,5
7. Plungė Laima Domarkaitė 5
8. Vilnius Kristina Apanavičiūtė 5
9. Kaunas Eglė Morkūnaitė 5
10. Šiauliai A. Čmil 5

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. R. Survila. Pagal įprastą formulę // Respublika, 1997 vas. 18, Nr.40.P. 18.
  2. R. Survila. Favoritams nelengva // Respublika, 1997 vas. 19, Nr.41.
  3. R. Survila. Vienvaldystė // Respublika, 1997 vas. 20, Nr.42 P.21.
  4. R. Survila. Lyderis nepasikeitė // Respublika, 1997 vas. 21, Nr.43.
  5. R. Survila. Liko paskutinis ratas // Respublika, 1997 vas. 24, Nr.45.P.21.
  6. R. Survila. V. Grabliauskas – čempionas // Respublika, 1997 vas. 25, Nr.46.P.19.
  7. 7,0 7,1 Bertašius A. Lietuvos sporto žinynas. Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras, 2005. T.14. P.277-278.
  8. R. Survila. (straipsniai)// Respublika, 1997 vas.19-21 ir 24- 25, Nr.41-43 ir 45-46.
  9. R. Survila. Startavo moterys// Respublika, 1997 bal. 8, Nr.80.P. 18.
  10. Šachmatai// Respublika, 1997 bal. 9, Nr.81.P. 20.
  11. Šachmatai// Respublika, 1997 bal. 11, Nr.83.P. 24.
  12. G. Šiuparys. Viktorija Čmilytė bronzą pakeitė į sidabrą// Šiaulių naujienos, 1997 bal. 15, P. 9.
  13. A. Uogelė. V. Čmilytė – šalies vicečempionė// Šiaulių kraštas, 1997 bal. 15, P. 5.
  14. Šachmatai// Respublika, 1997 bal. 14, Nr.85. P. 20.