1986 m. Lietuvos šachmatų čempionatas
1986 m. Lietuvos šachmatų čempionatas – tai 53-asis Lietuvos vyrų ir 39-asis Lietuvos moterų šachmatų čempionatai.
Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
53-asis Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas vyko Vilniuje, 1986 m. balandžio 10 – balandžio 25 d.
Čempionate žaidė 14 dalyvių: devyni vilniečiai, du kauniečiai ir po vieną žaidėją iš Klaipėdos, Šiaulių ir Skuodo. Dalyvavo visi praėjusio čempionato prizininkai.
Vyrų čempionato eiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Turnyro pradžia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmajame rate 4 partijos iš 7 buvo rezultatyvios: Gintautas Piešina įveikė Vitalijų Majorovą, Aleksandras Ivanovas – Dalių Jocį, Emilis Šlekys – Donatą Lapienį, Aloyzas Kveinys – Algirdą Bandzą. Kitos partijos: Darius Zagorskis – Saulius Židonis, Vidmantas Mališauskas – Algimantas Butnorius, Virginijus Dambrauskas – Šarūnas Germanavičius baigėsi lygiosiomis.
Antrajame rate rezultatyvumas buvo dar didesnis – penkiose partijose paaiškėjo nugalėtojai: D. Lapienis įveikė V. Dambrauską, A. Butnorius – G. Piešiną, taip pat, S. Židonis nusileido A. Bandzai, V. Majorovas – A. Ivanovui, D. Zagorskis – V. Mališauskui. Taikiai pasibaigė partijos Š. Germanavičius – A. Kveinys ir D. Jocys – E. Šlekys.
Trečiajame rate – jau tik viena partija E. Šlekys – V. Majorovas pasibaigė taikos sutartimi. Kitose: V. Mališauskas – S. Židonis A. Ivanovas – A. Butnorius ir A. Kveinys – D. Lapienis pergales šventė baltosioms figūroms vadovavę dalyviai. Bet juodieji irgi buvo ne pėsti: G. Piešina turėjo nusileisti D. Zagorskiui, V. Dambrauskas – D. Jociui, o A. Bandza – Š. Germanavičiui.
Ketvirtajame rate rezultatyvumas išliko aukštas: vėl šešios partijos buvo rezultatyvios, tik šį kartą baltiesiems vadovavę žaidėjai penkiose partijose buvo sėkmingesni: S. Židonis laimėjo prieš Š. Germanavičių, D. Lapienis – prieš A. Bandzą, V Majorovas – prieš V. Dambrauską, A. Butnorius – prieš E. Šlekį, V. Mališauskas – prieš G. Piešina ir tik vienoje – D. Jocys pralaimėjo A. Kveiniui. Lygiosiomis pasibaigė partija D. Zagorskis – A. Ivanovas.
Penktasis ratas vėl buvo rezultatyvus – tik Š. Germanavičiaus susitikimas su D. Lapieniu baigėsi taikiai. Kituose šešiuose – 4 baltųjų pergalės ir tik dvi nesėkmės: G. Piešina įveikė S. Židonį, A. Ivanovas – V. Mališauską, A. Kveinys - V. Majorovą, A. Bandza – D. Jocį ir tik E. Šlekys – prieš D. Zagorskį bei V. Dambrauskas – prieš A. Butnorių, patyrė pralaimėjimus.
Po penkių ratų pirmavo A. Ivanovas ir A. Kveinys, turėję po 4,5 taško. V. Mališauskas ir A. Butnorius, buvo surinkę po 3,5 taško. Penktoje vietoje – D. Zagorskis – 3 taškai.
Likus trims ratams[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Iki čempionato pabaigos likus trims ratams, vienvaldžiu lyderiu tapo vilnietis A. Kveinys. Dešimtajame rate principinėje partijoje jis įveikė klaipėdietį A. Ivanovą ir surinko 8,5 taško. Pustaškiu atsilikęs buvo A. Ivanovas. Pažymėtinas ir Lietuvos jaunių čempiono vilniečio D. Zagorskio žaidimas, kuris, surinkęs 6 taškus, dalijosi 3-4 vietomis su vilniečiu V. Mališausku. Po 5,5 taško turėjo kaunietis A. Butnorius ir vilniečiai G. Piešina bei V. Majorovas.[1]
Prieš paskutinį ratą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sužaidus priešpaskutinio rato partijas, pirmąsias dvi vietas jau buvo užsitikrinę, visą laiką pirmavę meistrai: vilnietis A. Kveinys (10,5 tšk.) ir pustaškiu mažiau turintis klaipėdietis A. Ivanovas. Kuris iš jų taps čempionu turėjo paaiškėti paskutiniame rate. Jame A. Kveiniui reikėjo žaisti jaunuoju šiauliečiu Sauliu Židoniu, o A. Ivanovui – su Donatu Lapieniu. Paskutiniame rate tarp tarptautinio meistro A. Butnoriaus ir kandidato į meistrus D. Zagorskio turėjo vykti kova dėl trečiosios vietos: abu žaidėjai turėjo po 7,5 taško.[2]
Rezultatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Su aukštu rezultatu: 11, 5 taško iš 13 galimų (+10; =3; -0) nugalėjo dvidešimt trejų metų vilnietis meistras Aloyzas Kveinys. Jis pagerino savo asmeninį Elo reitingą net 45 taškais ir tarp Lietuvos šachmatininkų pagal šį rodiklį pakilo iš dvyliktosios į septintą vietą. Sidabro medaliu buvo apdovanotas klaipėdietis meistras Aleksandras Ivanovas – 10,5 taško. Veržliu finišu bronzą pelnė kaunietis tarptautinis meistras Algimantas Butnorius – 8,5 taško. Ketvirtas liko meistras V. Mališauskas – 7,5 taško. Pagirtinai žaidusiam vilniečiui kandidatui į meistrus, Dariui Zagorskiui tik pralaimėjimas, paskutiniame rate A. Butnoriui, neleido įvykdyti meistro normos. Tačiau ir surinkti 7,5 taškai padarė vilnietį pajėgiausiu kandidatu į meistrus, bei leido užimti penktąją vietą čempionate. Šeštas, su taip pat 7,5 taško, liko meistras G. Piešina.[3]
Lentelė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Vieta | Dalyviai | St. Nr. |
Miestai | Reitingai | 01 | 02 | 03 | 04 | 05 | 06 | 07 | 08 | 09 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | Taš- kai |
Bergeris |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | Aloyzas Kveinys | 7 | Vilnius | 2322 | 1 | ½ | ½ | 1 | 1 | 1 | 1 | 1 | ½ | 1 | 1 | 1 | 1 | 11,5 | ||
| 2 | Aleksandras Ivanovas | 4 | Klaipėda | 2435 | 0 | 1 | 1 | ½ | ½ | 1 | ½ | 1 | 1 | 1 | 1 | 1 | 1 | 10,5 | ||
| 3 | Algimantas Butnorius | 13 | Kaunas | 2376 | ½ | 0 | ½ | 1 | 0 | 1 | 0 | 1 | 1 | ½ | 1 | 1 | 1 | 8,5 | ||
| 4 | Vidmantas Mališauskas | 2 | Vilnius | 2362 | ½ | 0 | ½ | 1 | 1 | 0 | 0 | ½ | 1 | ½ | ½ | 1 | 1 | 7,5 | 42,25 | |
| 5 | Darius Zagorskis | 1 | Vilnius | 0 | ½ | 0 | 0 | 1 | 1 | 1 | ½ | 1 | ½ | ½ | ½ | 1 | 7,5 | 42 | ||
| 6 | Gintautas Piešina | 3 | Vilnius | 2385 | 0 | ½ | 1 | 0 | 0 | 0 | 1 | 1 | 0 | 1 | 1 | 1 | 1 | 7,5 | 39,75 | |
| 7 | Emilis Šlekys | 5 | Vilnius | 2276 | 0 | 0 | 0 | 1 | 0 | 1 | 1 | ½ | ½ | 1 | ½ | 1 | ½ | 7 | ||
| 8 | Donatas Lapienis | 10 | Vilnius | 2304 | 0 | ½ | 1 | 1 | 0 | 0 | 0 | 0 | ½ | 1 | 1 | ½ | 1 | 6,5 | 35,25 | |
| 9 | Vitalijus Majorovas | 12 | Vilnius | 2448 | 0 | 0 | 0 | ½ | ½ | 0 | ½ | 1 | 1 | ½ | 1 | 1 | ½ | 6,5 | 32,25 | |
| 10 | Šarūnas Germanavičius | 9 | Kaunas | ½ | 0 | 0 | 0 | 0 | 1 | ½ | ½ | 0 | 1 | ½ | 0 | 1 | 5 | |||
| 11 | Algirdas Bandza | 8 | Vilnius | 2374 | 0 | 0 | ½ | ½ | ½ | 0 | 0 | 0 | ½ | 0 | ½ | 1 | 1 | 4,5 | ||
| 12 | Virginijus Dambrauskas | 6 | Vilnius | 0 | 0 | 0 | ½ | ½ | 0 | ½ | 0 | 0 | ½ | ½ | 1 | 0 | 3,5 | |||
| 13 | Saulius Židonis. | 14 | Šiauliai | 0 | 0 | 0 | 0 | ½ | 0 | 0 | ½ | 0 | 1 | 0 | 0 | 1 | 3 | |||
| 14 | Dalius Jocys | 11 | Skuodas | 2247 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | ½ | 0 | ½ | 0 | 0 | 1 | 0 | 2 |
Lietuvos moterų šachmatų čempionatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
39-asis Lietuvos moterų šachmatų čempionatas vyko Šiauliuose, 1986 m. kovo 1 – Kovo 13 d.
Jame žaidė 13 šachmatininkių: penkios vilnietės, dvi kaunietės, dvi klaipėdietės, dvi šiaulietės ir po vieną žaidėją iš Panevėžio ir Jonavos.[6] Iš praėjusių metų čempionato prizininkių nebuvo sidabro medalininkės Luizos Žemaitytės-Petrauskienės.
Moterų čempionato eiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Po keturių ratų[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmuosius ratus sėkmingai žaidė šiaulietė V. Domkutė, kuri po 4 ratų buvo surinkusi 3,5 taško. Klaipėdietė E. Epštein turėjo 3 taškus.[7]
Po septynių ratų[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įpusėjus čempionatui, pirmavo klaipėdietė E. Epštein – 6 taškai iš 6 galimų. Šiaulietė V. Domkutė turėjo 5 taškus iš 6, o vilnietė M. Kurkul – 5 iš 7.[8]
Rezultatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvos čempione tapo klaipėdietė meistrė Estera Epštein, surinkusi 10,5 taško iš 12 žaistų partijų. Ji pralaimėjo tik vieną partiją šiaulietei Vilmai Domkutei, kuri su 9 taškais iškovojo sidabro medalį. Bronza atiteko vilnietei Ingridai Ignatavičiūtei – 7,5 taško. Tiek pat taškų pelniusi praėjusių metų Lietuvos čempionė Marina Kurkul dėl blogesnių papildomų rodiklių liko 4-a. Penktoji vieta atiteko kitai šiaulietei Renatai Domkutei surinkusiai pusę (6) galimų taškų. Prizinių vietų siekė nedaug dalyvių. Atkaklesnė kova buvo dėl vietų lentelės viduryje. Čia, su prityrusiomis kandidatėmis į meistres, sėkmingai žaidė jaunosios šachmatininkės – moksleivės: J. Pivoriūnaitė, D. Viskantaitė, R. Domkutė, D. Marčiukaitytė.[9]
Lentelės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
|
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ R. Survila. Pirmauja vilnietis //Sportas, 1986 m. balandžio 22 d., Nr.48.
- ↑ J. Stankūnas. Šachmatai//Komj. tiesa, 1986 m. balandžio 25 d., Nr.82
- ↑ R. Survila. Nugalėjo A. Kveinys //Sportas, 1986 m. balandžio 26 d., Nr.50.
- ↑ „1986 m. Lietuvos šachmatų čempionatas“. Suarchyvuota iš originalo 2020-05-27. Nuoroda tikrinta 2020 m. gegužės 27 d..
{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link) - ↑ Uogelė A. Mano šachmatai. Vilnius: Šachmatai, 1993. P.214.
- ↑ Bertašius A. Lietuvos sporto žinynas. Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras, 2004. T.11. P.220-221.
- ↑ J. Stankūnas. Šachmatai //Komj. tiesa, 1986 m. kov 5 d., Nr.45
- ↑ R. Survila. Pirmauja E. Epštein //Sportas, 1986 m. kov 8 d., Nr.29
- ↑ J. Stankūnas. Šachmatai //Komj. tiesa, 1986 m. kov 21 d., Nr.59
| ||||||||||||||||