1973 m. Lietuvos šachmatų čempionatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

1973 m. Lietuvos šachmatų čempionatas – tai 40-asis Lietuvos vyrų ir 26-asis Lietuvos moterų šachmatų čempionatai.

Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vyrų čempionato eiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

40-asis Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas vyko Klaipėdoje, 1973 m. rugsėjo 4 – rugsėjo 26 d.

Čempionate žaidė 15 dalyvių: penki vilniečiai, penki kauniečiai, keturi klaipėdiečiai ir po vieną žaidėją iš Šiaulių bei Biržų. Iš praėjusių metų čempionato prizininkų dalyvavo tik A. Butnorius.

Čempionatas startavo[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nors į čempionatą neatvyko visa eilė geriausių Lietuvos šachmatininkų, kvalifikacinė sudėtis buvo gana pajėgi: dalyvavo meistrų, devyni kandidatai į meistrus ir trys pirmaatskirininkiai. Pirmajame rate A. Butnorius įveikė E. Blaževičių, J. Čiukajevas – J. Krimerį, H. Žemaitis – J. Budriką. Patyrė pralaimėjimq klaipėdietis R. Barstatis, neradęs tinkamų vaistų prieš išradingą kauniečio R. Žitkaus puolimą. Lygiosios buvo užfiksuotos vilniečių P. Rubino ir L. Dobrovolskio partijoje. Kiti susitikimai buvo atidėti.[1]

Likus dviem ratams[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Čempionate lyderiu ir toliau buvo kaunietis meistras A. Butnorius, surinkęs 10,5 taško iš 13 galimų. Į antrąją vietą turnyrinėje lentelėje pakilo klaipėdietis meistras R. Barstatis (9,5 tšk.), tačiau jį galėjo dar aplenkti kaunietis J.Čiukajevas, jei įstengtų realizuoti nedidelį pozicinį pranašumą atidėtoje partijoje su V. Normantu. Į prizinę vietą pretendavo ir kandidatai į meistrus R. Žitkus bei H. Žemaitis, kurie nuo lyderio buvo atsilikę dviem taškais. Klaipėdiečių L. Ševeliovo ir B. Rumiancevo sąskaitoje buvo po 7 taškus. Pastarasis dar turėjo atidėtą partiją su šiauliečiu J. Bytautu. Biržietis E. Šlekys turėjo 6,5 taško ir vieną atidėtą partiją. Jei jis surinktų iš likusių partijų 1,5 taško, taptu kandidatu į meistrus. Po 6 taškus buvo surinkę vilniečiai P. Rubinas ir V. Normantas, 4,5 – L. Dobrovolskis, po 4 taškus – J. Krimeris ir J. Bytautas.

Daugiausia galimybių tapti Lietuvos čempionu turėjo A. Butnorius, nors paskutiniuose ratuose jo laukė pajėgūs varžovai: klaipėdiečiai B. Rumiancevas ir R. Barstatis. Lengvesnis E. Čiukajevo finišas, kurio varžovai paskutiniuose ratuose buvo mažiau patyrę. Dar nepasitraukęs iš kovos dėl čempiono titulo, buvo ir klaipėdietis R. Barstatis.[2]

Pasibaigus paskutiniam ratui[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Visą turnyrą pirmavęs, meistras iš Kauno, A. Butnorius paskutiniuose ratuose sužaidė porą partijų lygiomis, ir jį pasivijo kitas kaunietis, meistras J. Čiukajevas. Čempionato galutiniam rezultatui svarbios partijos buvo: A. Butnorius – R. Barstatis, J. Bytautas – J. Čiukajevas ir R. Žitkus B. Rumiancevas. Greičiausiai pasibaigė pastaroji partija – varžovai nebuvo nusiteikę rizikuoti ir pasirašė taikos sutartį. Šiaulietis J. Bytautas, žaisdamas baltaisiais, nepasipriešino agresyviam kauniečio J. Čiukajevo puolimui ir buvo priverstas pasiduoti. J. Čiukajevas surinko 12 taškų iš 15 galimų ir laukė A. Butnoriaus – R. Barstačio partijos pabaigos. Klaipėdiečio laimėjimo atveju, arba jeigu partija pasibaigtų lygiomis, jis galėtų tapti Lietuvos čempionu. Tačiau šiems lūkesčiams nebuvo lemta išsipildyti: R. Barstatis – pralaimėjo. Tad du meistrai iš Kauno – Algimantas Butnorius ir Jegoras Čiukajevas – surinko po 12 taškų. Nors A. Butnoriaus papildomi rodikliai buvo aukštesni, pagal čempionato nuostatus, tarp jų, po dviejų savaičių Vilniuje turėjo į vykti papildomas mačas tačiau papildomas mačas neįvyko. Čempionu buvo paskelbtas A. Butnorius.[3] Nepaaiškėjo ir trečios vietos savininkas. Ričardui Žitkui ir Reinhardui Barstačiui, surinkus po 10 taškų, trečiojo prizininko likimą turėjo spręsti respublikinis kūno kultūros ir sporto komitetas. Dėl geresnių papildomų rodiklių trečioji vieta buvo paskirta Ričardui Žitkui. Penktuoju finišavo vilnietis Henrikas Žemaitis, surinkęs 9,5 taško. Varžybų pabaigoje pasitempė klaipėdietis Borisas Rumiancevas, kuris kartu su, puikiai visą turnyrą žaidusiu, pirmaatskyrininkiu iš Biržų, Emiliu Šlekiu pasidalijo 6-7 vietomis (po 8,5 tšk.). Pastarasis, be to, įvykdė kandidato į meistrus normatyvą.[4]

Lentelė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1973 m. Lietuvos šachmatų čempionatas[5]
Nr. Dalyvis Miestai 01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 13 14 15 16 Taškai Vieta Bergeris
1 A. Butnorius Kaunas 1 ½ 1 ½ ½ ½ 1 ½ 1 1 ½ 1 1 1 1 12 1-2 83,50
2 J. Čiukajevas Kaunas 0 1 0 ½ 1 ½ 1 1 1 1 1 1 1 1 1 12 1-2 77
3 R. Žitkus Kaunas ½ 0 1 0 ½ 1 1 1 1 ½ ½ 1 ½ 1 ½ 10 3-4 68,75
4 R. Barstatis Klaipėda 0 1 0 0 ½ 1 1 1 1 1 1 ½ 1 0 1 10 3-4 67,75
5 H. Žemaitis Vilnius ½ ½ 1 1 ½ 0 ½ 0 ½ 0 1 1 1 1 1 9,5 5
6 B. Rumiancevas Klaipėda ½ 0 ½ ½ ½ 1 ½ ½ ½ ½ ½ ½ 1 1 ½ 8,5 6-7 58,50
7 E. Šlekys Biržai ½ ½ 0 0 1 0 1 ½ 1 0 1 1 ½ ½ 1 8,5 6-7 57,25
8 V. Normantas Vilnius 0 0 0 0 ½ ½ 0 ½ 1 1 1 ½ 1 1 1 8 8
9 L. Ševeliovas Klaipėda ½ 0 0 0 1 ½ ½ ½ ½ 1 ½ ½ ½ 1 ½ 7,5 9
10 P. Rubinas Vilnius 0 0 0 0 ½ ½ 0 0 ½ ½ 1 1 ½ ½ 1 6 10
11 J. Bytautas Šiauliai 0 0 ½ 0 1 ½ 1 0 0 ½ 0 ½ ½ 0 1 5,5 11
12 V. Vainauskas Kaunas ½ 0 ½ 0 0 ½ 0 0 ½ 0 1 ½ 0 ½ 1 5 12-14 32,50
13 J. Krimeris Vilnius 0 0 0 ½ 0 ½ 0 ½ ½ 0 ½ ½ ½ 1 ½ 5 12-14 30,50
14 L. Dobrovolskis Vilnius 0 0 ½ 0 0 0 ½ 0 ½ ½ ½ 1 ½ ½ ½ 5 12-14 30
15 J. Budrikas Klaipėda 0 0 0 1 0 0 ½ 0 0 ½ 1 ½ 0 ½ 0 4 15
16 E. Blaževičius. Kaunas[6] 0 0 ½ 0 0 ½ 0 0 ½ 0 0 0 ½ ½ 1 3,5 16

Lietuvos moterų šachmatų čempionatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

26-asis Lietuvos moterų šachmatų čempionatas vyko Vilniuje, 1973 m. rugsėjo 3 – rugsėjo 19 d. [6]

Jame dalyvavo 9 šachmatininkės: šešios vilnietės, ir po vieną žaidėją iš Kauno, Šiaulių ir Plungės. Iš 1972 m. Lietuvos moterų čempionato prizininkių nedalyvavo G. Miknevičiūtė.

Moterų čempionato eiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po penkių ratų[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Moterų šachmatų čempionate, sužaidus 5 ratus pirmavo V. Kaušilaitė (Vilnius), surinkusi 3,5 taško iš 4 galimų (1 partija atidėta), antra – trečia vietomis dalijosi vilnietė L. Benensonaitė ir šiaulietė B. Buršteinaitė. Jų sąskaitose po 3 taškus iš 4 galimų ir po vieną atidėtą partiją.[7]

Galutiniai rezultatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dėl prizinių vietų kova buvo atkakli. Nugalėjo vilnietė L. Benensonaitė (6,5 tšk. iš 8). Dvi žaidėjos surinko po 6 taškus, joms atiteko: antroji vieta – S. Survilaitei, o trečioji – praėjusių metų čempionei V. Kaušilaitei. Ketvirta liko Marija Kartanaitė (4 tšk.).

Lentelės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vieta Miestai Dalyvės Taškai
1. Vilnius L. Benensonaitė 6,5 (8)
2. Vilnius S. Survilaitė 6
3. Vilnius V. Kaušilaitė 6
4. Vilnius M. Kartanaitė 4
5. Plungė R. Prunckutė 3

Vieta Miestai Dalyvės Taškai
6. Šiauliai B. Buršteinaitė 3
7. Kaunas N. Špikienė 3
8. Vilnius M. Jonesonaitė 2,5
9. Vilnius A. Karosienė 2

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. E. Paleckis. Respublikos šachmatų pirmenybės// Taryb. Klaipėda, 1973 rugs 8, Nr.211
  2. E. Paleckis. Padėtis komplikuojasi// Taryb. Klaipėda, 1973 rugs. 22, Nr.223
  3. Uogelė A. Mano šachmatai. Vilnius: Šachmatai, 1993. P.201.
  4. E. Paleckis. Čempionas nepaaiškėjo// Taryb. Klaipėda, 1973 rugs 27, Nr.227
  5. „1973 m. Lietuvos šachmatų čempionatas“. Nuoroda tikrinta 2015 m. birželio 29 d. 
  6. 6,0 6,1 Bertašius A. Lietuvos sporto žinynas. Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras, 2002. T.8. P. 217–218.
  7. V. Kirkus. Vilniuje vyksta LTSR moterų šachmatų čempionatas // Sportas, 1973 rugs., Nr.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1973 m. Lietuvos šachmatų čempionato dalyviai Klaipėdoje