37-asis Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas vyko Kaune, 1970 m. balandžio 5 – balandžio 28 d.
Čempionate žaidė 16 dalyvių: penki vilniečiai, šeši kauniečiai, du klaipėdiečiai ir vienas žaidėjas iš Šiaulių Iš praėjusių metų čempionato nebuvo čempiono Algomanto Česnausko, bet kiti prizininkai dalyvavo.
Čempionate labai sėkmingai žaidė kaunietis Algimantas Butnorius, kuris prieš varžybų pabaigą, užsitikrinęs 1-ąją vietą, skynė pergales, įveikdamas paeiliui: kauniečius J. Ridzvanavičių ir J. Čiukajevą, o paskutiniame rate įsirašęs ir pergalę prieš R. Barstatį, antrą kartą tapo Lietuvos šachmatų čempionu (13 tšk. iš 15).
Šiame rate šiaulietis A. Uogelė, pretendavęs į bronzą, pralaimėjo Vilniaus čempionui P. Rubinui, o kitam pretendentui į prizininkus vilniečiui V. Mikėnui, nors ir laimėjusiam prieš klaipėdietį B. Rumiancevą, nepavyko pavyti puikiai finišavusio vilniečio Donato Lapienio, įveikusio J. Ridzvanavičių ir paveržusio iš jo sidabro medalį (10,5 tšk). Vladui Mikėnui atiteko bronza (10 tšk.). Ketvirta vieta dėl geresnių papildomų rodiklių atiteko šiauliečiui A. Uogelei, o penktoji – vilniečiui V. Normantui (abu po 9 tšk.) Šeštas – klaipėdietis R. Barstatis (8,5 tšk.).[1]
2-asis Lietuvos moterų šachmatų čempionatas vyko Vilniuje, kovo 17 – kovo 28 d.[3]
Jame dalyvavo 11 šachmatininkių: penkios vilnietės, trys kaunietės, po vieną žaidėją iš Šiaulių, Ignalinos ir Molėtų. Iš 1969 m. Lietuvos moterų čempionato prizininkių nedalyvavo antrąją vietą užėmusi Nina Špikienė. Aštuntą kartą čempionės titulą iškovojo Marija Kartanaitė (7,5 tšk. iš 10). Pirmą kartą Lietuvos moterų čempionato antrą vietą užėmė A. Steponaitytė-Karosienė (7 tšk.). Tiek pat taškų surinkusi Vilhelmina Kaušilaitė – trečia. Ketvirtą vietą užėmė vilnietė K. Benensonaitė.