Gyvulininkystės aplinkosauginis poveikis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Galvijų išskiriamas metanas yra vienas aštriausių klausimų šiuolaikinėje aplinkosauginėje politikoje.

Gyvulininkystės aplinkosauginis poveikis nurodo, kokią ekologinę įtaką aplinkai sukelia domestikuotų gyvūnų auginimas dėl praktinės naudos, grožio, laisvalaikio praleidimo ar kitų tikslų. Siekiant tai nustatyti yra vertinama dėl gyvulininkystės į aplinka patenkanti tarša, šios ūkio šakos resursų naudojimas, poveikis ekosistemoms ir kiti aspektai.

Šiltnamio dujos[taisyti | redaguoti kodą]

2006 metų lapkritį Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija išleido pranešimą[1], teigiantį, kad gyvulininkystė pagamina daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų (18 % visų antropogeninių šiltnamio dujų) nei visos pasaulio transporto priemonės kartu paėmus (13,5 %[2]), jų tarpe 9 % viso pasaulio anglies dioksido dujų, 65 % azoto suboksido, 37 % metano dujų ir 67 % amoniako. Pranešime teigiama, jog nesiėmus jokių radikalių priemonių, grėsmė iki 2050-ųjų gali padvigubėti, kadangi didės mėsos ir kitų gyvūninių produktų poreikis.

Kitoje ataskaitoje, išleistoje 2009 metais Worldwatch Institute organizacijos, teigiama, kad gyvulininkystė atsakinga ne mažiau kaip už pusę visų žmogaus sukeltų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.[3] Ataskaitoje pažymima, kad gyvūninės kilmės produktų gamyba faktiškai išleidžia ne mažiau kaip 32,6 mlrd. tonų anglies dioksido per metus, arba 51 procentą visame pasaulyje išmetamo šiltnamio dujų kiekio.

Vandens naudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Vandens kiekio poreikis įvairių maisto produktų gamyboje (m³ vandens/1 t produkto)[4]
Hoekstra
& Hung
(2003)
Chapagain
& Hoekstra
(2003)
Zimmer
& Renault
(2003)
Oki
et al.
(2003)
Vidurkis
Jautiena 15977 13500 20700 16726
Kiauliena 5906 4600 5900 5469
Sūris 5288 5288
Paukštiena 2828 4100 4500 3809
Kiaušiniai 4657 2700 3200 3519
Ryžiai 2656 1400 3600 2552
Sojų pupelės 2300 2750 2500 2517
Kviečiai 1150 1160 2000 1437
Kukurūzai 450 710 1900 1020
Pienas 865 790 560 738
Bulvės 160 105 133

Gyvulininkystė yra didžiausia vandens išteklių naudotoja.[5] Gaminant tam tikrą kiekį maisto, mėsos gamybai reikia daug daugiau vandens nei gaminant tą patį kiekį augalinio maisto, pvz., grūdus.[6]

Teigiama, kad reikia 60, 109, 169 ir 231 litrų vandens tam, kad pagaminti atitinkamai vieną kilogramą bulvių, kviečių, kukurūzų ir ryžių. Tuo tarpu vieno kilogramo jautienos pagaminimas reikalauja 12100 litrų vandens.[7]

Energija[taisyti | redaguoti kodą]

Gyvūniniai produktai reikalauja didelių energijos sąnaudų. Kad mėsoje susidarytų 1 kilogramas baltymų, gyvūnas, priklausomai nuo rūšies ir auginimo sąlygų, iš pašaro jų turi gauti maždaug 6 kilogramus. Likusi dalis panaudojama gyvūno kūno funkcijoms ir poreikiams patenkinti: judėjimui, šilumos palaikymui, medžiagų apykaitai, kvėpavimui ir t. t. Energijos panaudojimo efektyvumas skiriasi priklausomai nuo gyvūno rūšies, jo pašaro, auginimo būdo, transportavimo ir kitų veiksnių. Yra apskaičiuota[8], kad norint gauti viena kaloriją jautienos baltymų, reikia sunaudoti apie 40 kalorijų energijos. Kiaulienos atveju šis santykis yra 1:14, kiaušinių – 1:39, pieno – 1:14.

Didžiuliam pašarų kiekiui užauginti, transportuoti ir perdirbti sunaudojama daug degalų ir į aplinką išskiriami milžiniški kiekiai klimato kaitą sukeliančių dujų.[9][10]

Kiti aplinkosauginiai aspektai[taisyti | redaguoti kodą]

2006 metų JT maisto ir žemės ūkio organizacijos ataskaitoje taip pat įvardinami tokie faktai[11]:

  • šiuo metu gyvūnų auginimui yra naudojama 30 proc. Žemės sausumos ir 70 proc. dirbamos žemės
  • ši pramonė yra pagrindinis vandens taršos šaltinis
  • gyvulininkystė yra pagrindinė miškingumo mažėjimo priežastis, o tai prisideda prie biologinės įvairovės nykimo pasaulyje.

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. "Livestock’s Long Shadow–Environmental Issues and Options." Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija. Nuoroda tikrinta 2010-09-29.
  2. "Stern Review Report on the Economics of Climate Change."
  3. "Livestock and Climate Change." Robert Goodland and Jeff Anhang, World Watch Magazine, 2009. Nuoroda tikrinta 2011-03-26.
  4. "Virtual Water Trade." IHE Delft, 2002. Nuoroda tikrinta 2011-03-26.
  5. "Livestock’s Long Shadow–Environmental Issues and Options." Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija. Nuoroda tikrinta 2010-09-29.
  6. "Virtual Water Trade." IHE Delft, 2002. Nuoroda tikrinta 2011-03-26.
  7. Robbins, John. The Food Revolution. Conari Pr; 1 edition. July 11, 2001. ISBN 1573247022
  8. "Sustainability of meat-based and plant-based diets and the environment." D Pimentel, M Pimentel. American Journal of Clinical Nutrition, Vol. 78, No. 3, 660S-663S, September 2003. Nuoroda tikrinta 2010-09-29.
  9. "Diet, Energy and Global Warming." Gidon Eshel, Pamela Martin. Earth Interactions, Vol. 10, pp. 1-17, March 2006. Nuoroda tikrinta 2010-09-29.
  10. "Evaluating the environmental impact of various dietary patterns combined with different food production systems." L. Baroni, L. Cenci, M. Tettamanti, M. Berati. European Journal of Clinical Nutrition (2006), pp. 1–8. Nuoroda tikrinta 2010-09-29.
  11. "Livestock’s Long Shadow–Environmental Issues and Options." Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija. Nuoroda tikrinta 2010-09-29.