Tom Regan

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Tom Regan
TomRegan2.jpg
Gimė: 1938 m. lapkričio 28 d. (75 metai)
Pitsburge, JAV
Sutuoktinis(-ė): Nancy Tirk
Vaikai:

Bryan ir Karen

Veikla: Buvęs Šiaurės Karolinos universiteto dėstytojas
Sritis: filosofija
Išsilavinimas: MA, Dr.
Alma mater: Thiel koledžas, Virdžinijos universitetas

Tom Regan (g. 1938 m. lapkričio 28 d.) yra amerikiečių filosofas, gyvūnų teisių teoretikas. Nuo 1967 m. iki išėjimo į pensiją 2001 m. dėstė filosofiją Šiaurės Karolinos universitete.

Tom Regan yra penkių knygų apie gyvūnų teises autorius, iš kurių žinomiausia – 1983 m. pasirodžiusi Argumentai už gyvūnų teises (angl. The Case for Animal Rights). Savo darbuose jis teigia, kad gyvūnai, kaip ir žmonės, yra svarbūs patys sau ir turi vidinę vertę, kuri yra pagrindas teisių suteikimui.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Tom Regan gimė 1938 m. lapkričio 28 d. Pitsburge (Pensilvalnijos valstija, JAV). Studijavo Thiel koledže, magistro ir daktaro laipsnius įgyjo Virdžinijos universitete, atitinkamai 1962 ir 1966 m.[1] Domėjosi žmogaus teisėmis, buvo karo Vietname oponentas, tačiau skaitydamas Gandžio veikalus susidūrė su klausimu, kodėl prievarta prieš žmones yra smerkiama, tačiau prieš gyvūnus – ne?[2] Mąstydamas apie tai Regan palaipsniui išvystė savitą gyvūnų teisių teoriją.

Tom Regan yra vedęs Nancy Jane Tirk, turi du vaikus – Bryan ir Karen; yra veganas.[3]

Gyvūnų teisių teorija[taisyti | redaguoti kodą]

Mes ne tik esame šiame pasaulyje, mes suvokiame jį ir suvokiame tai, kas mums nutinka. Dar daugiau, tai, kas nutinka mūsų kūnams, laisvei ar pačiai gyvybei rūpi mums patiems, nes turi įtakos gyvenimo kokybei ir trukmei, nepaisant to, ar kam kitam tai svarbu, ar ne. Kad ir kokie būtų mūsų skirtumai, tai yra esminiai mūsų panašumai. <...> Šie panašumai yra pakankamai svarbūs, kad turėtų juos nusakantį žodį. Aš kalbėdamas apie juos naudoju sąvoką „gyvybės subjektas“. <...> Jeigu gyvūnai patenkina šiuos reikalavimus, jie yra gyvybės subjektai. Ir jeigu jie gyvybės subjektai, tuomet jie turi teises kaip ir mes.

—Tom Regan, Empty Cages (Tušti narvai)‏

Tom Regan savo gyvūnų teisių teoriją nemaža dalimi grindžia Kanto etika, tačiau atmeta jo teiginį, kad tik racionalios būtybės turi vidinę vertę ir nusipelno pagarbos. Nagrinėdamas, kokiu pagrindu suteikiamos žmogaus teisės, jis nesutinka, jog tai lemia individų intelektas, abstrakcijų supratimas ar kiti protiniai sugebėjimai. Tai pagrindžiama pavyzdžiu, jog žmonės pagarbiai elgiasi su rimtą protinę negalią turinčiais asmenimis arba kūdikiais. Tad bendrumas, kuriuo dalinasi visi žmonės, yra ne racionalumas, o svarba sau pačiam. Kitaip tariant, visiems žmonėms rūpi, kas su jais nutiks. Anot Regan, dėl šios priežasties mes visi esame „gyvybės subjektai“ (angl. subject-of-a-life), o tai tuo pačiu reiškia, jog mes visi turime vidinę vertę ir moralines teises. Šios savybės yra įgimtos, jų negalima įgyti ar prarasti, jos nepriklauso nuo besikeičiančio aplinkinių vertinimo.

Pagal Regan, gyvybės subjektais gali būti ne tik žmonės, bet ir gyvūnai, nes jie sąmoningi ir besirūpinantys savo gerove. Visų jų vidinė vertė įvardinama kaip lygiavertė ir jos laipsniavimas nepateisinamas, nes tai būtų rasizmas, rūšizmas ar kitokio tipo diskriminacija. Esminė teisė, suteikiama gyvybės subjektams, yra nebūti naudojamiems kaip priemonė kitų tikslams pasiekti. Į tai įeina teisė į pagarbų elgesį, nežalojimą, nekankinimą. Tačiau šios teisės nėra absoliučios ir gali būti pažeidžiamos dviem atvejais: jeigu kraštutinėje situacijoje grėsmė kyla dviem būtybių grupėms, kurių atstovai nieko nedarant būtų sužeisti, mes turėtume pasirinkti mažesnės grupės sužeidimą, kad išgelbėtume didesnę; ir jeigu grėsmė kyla dviem būtybėm, mes turėtume gelbėti esančią prastesnėje situacijoje. Mirties atveju Regan siūlo atsižvelgti į tai, kuri būtybė mirdama praras daugiau gyvenimo galimybių.

Tom Regan savo teorijoje daro skirtumą tarp moralinių veikėjų ir moralės objektų. Pirmieji supranta apie savo veiksmų moralumą ir už juos atsako, kai tuo tarpu antrieji negali skirti gero nuo blogo, tačiau yra moralinės bendruomenės dalis. Prie moralinių veikėjų priskiriami sveiki suaugę žmonės, o prie moralės objektų – gyvūnai ir moralės normų nesuprantantys žmonės (kūdikiai, vaikai, protinę negalią turintys ir kiti). Abiejų grupių atstovai turi vidinę vertę ir juos ginančias teises, tačiau tik pirmieji turi pareigas.[4][5]

Praktinis Tom Regan teorijos pritaikymas reikalautų atsisakyti dabar vyraujančio gyvūnų naudojimo maistui, bandymams, pramogoms, aprangai ir kitiems tikslams.[6]

Regan nepritaria dalinėms gyvūnų gerovės reformoms ir mano, jog pokyčiai turi būti esminiai.

Cquote2.png Čia [gyvūnų teisėse] reikalaujama ne didesnių ar švaresnių narvų laboratorijose, bet kad tokių narvų išvis nebūtų; ne „tradicinio” ūkininkavimo, bet visiško gyvulininkystės nutraukimo; ne „humaniškos” medžioklės, bet visiško tokios barbariškos veiklos išnykimo. Neteisingumas turi būti tiesiog sunaikintas – taip buvo padaryta su vergija, vaikų darbu ar moterų nelygybe. Visais šiais atvejais nebuvo dalinės reformos, nes tai tebūtų kita to paties neteisingumo forma. Gyvūnų teisių filosofija reaguodama į gyvūnų išnaudojimą reikalauja to pačio - uždraudimo. Tai ne kažkokių detalių pakeitimas ar sąlygų sugriežtinimas, bet pačio išnaudojimo užbaigimas.

Tom Regan, The Philosophy of Animal Rights[7]

Cquote1.png

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

  • Empty Cages: Facing the Challenge of Animal Rights. Rowman & Littlefield (2004, 2005)
  • Animal Rights, Human Wrongs: an Introduction to Moral Philosophy. Rowman & Littlefield (2003)
  • Defending Animal Rights. University of Illinois Press (2001, 2006)
  • (kartu su Carl Cohen) The Animal Rights Debate. Rowman & Littlefield (2001)
  • The Case for Animal Rights. University of California Press (1983, 1985, 2004)

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Family Life and Education, North Carolina State University
  2. Tom Regan. Animal rights, human wrongs: an introduction to moral philosophy. Rowman & Littlefield, 2003. p. 3-5
  3. Wendy Navratil. Minimizing the bad that's done to animals. Chicago Tribune. April 4, 2004 Sunday
  4. Tom Regan. The case for animal rights. University of California Press, 2004, 2nd edition. p. 266-330
  5. Lisa Kemmerer. In search of consistency: ethics and animals. Brill, 2006. p. 60-68
  6. Tom Regan. The case for animal rights. University of California Press, 2004, 2nd edition. p. 331-399
  7. The Philosophy of Animal Rights by Dr. Tom Regan