Turovo-Pinsko kunigaikštystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Княства Турава-Пінскае
Turovo-Pinsko kunigaikštystė
Kijevo Rusios dalis X a.–1162
Haličo-Voluinės kunigaikštystės vasalė XIII-XIV a.
Blank.png
X a. – 1366 Alex K Grundwald flags 1410-03.svg
Location of
Rusios kunigaikštystės XI a.
Sostinė Turovas
Kalbos senoji slavų
Valdymo forma Monarchija
Didysis kunigaikštis
 945–988 (pirmas) Turas (kunigaikštis)
 ???–1366 (paskutinis) Danilas Dmitrjevičius
Era Viduramžiai
 - Atskilo nuo Kijevo X a.
 - Prijungta prie LDK 1366 m.

Turovo-Pinsko kunigaikštystė (brus. Княства Турава-Пінскае) – Rusios kunigaikštystė, gyvavusi XII-XIV amžiais dabartinės Baltarusijos pietvakarių teritorijoje.

Teritorija[taisyti | redaguoti kodą]

Kunigaikštystės pradžioje (iki suirimo) valdytos teritorijos bendrai buvo vadinamos Turovo-Pinsko žeme. Jos apėmė Gomelio srities vakarinę dalį ir Bresto srities rytinę dalį dabartinėje Baltarusijoje, taip pat teritorijas gretimas teritorijas šiaurės vakarų Ukrainoje.

Žemė sutapo su Polesės geografiniu-kultūriniu regionu, o jos svarbiausia upė buvo Pripetė. Šiaurėje Turovo-Pinsko žemė ribojosi su Polocko žeme, pietuose - su Voluine, rytuose - su Kijevo žeme (kartais jai priskiriama). Vakaruose ji lietėsi su jotvingių žemėmis (Berestija), kurios ilgainiui absorbuotos kaimyninės Voluinės kunigaikštystės.

Raida[taisyti | redaguoti kodą]

Kunigaikštystės teritorijose gyveno dregovičiai, nuo IX a. ši teritorija priklausė Kijevo Rusiai. Būsimoji sostinė Turovo miestas įkurtas apie 950 m. legendinio kunigaikščio Turo, Rogvolodo brolio. Turovas buvo traktuojamas kaip dalinė kunigaikštystė, pripažįstanti Kijevo valdžią. Nuo Vladimiro Didžiojo laikų čia buvo skiriami atskiri kunigaikščiai. Kijevo Rusiai skylant, jos ankstyvoji istorija buvo susijusi su Kijevo Kunigaikštyste, čia įsitvirtino Iziaslavičių atšaka.

Pirmasis nepriklausomas Turovo valdovas buvo Jurijus Jaroslavičius, kuris 1162 m. iškovojo nepriklausomybę nuo Kijevo. Tačiau jau tada prasidėjo šalies skaldymasis tarp Jurijaus palikuonių, susiformavo pusiau priklausomos dalinės kunigaikštystės: Klecko, Pinsko, Slucko-Kopyliaus ir kitos.

1223 m. Turovo-Pinsko žemė dalyvavo Kalkos mūšyje, o XIII a. viduryje nusilpusi kunigaikštystė pripažino Haličo-Voluinės kunigaikštystės hegemoniją. XIV a. šiai nusilpus, Turovo-Pinsko žemė atiteko Gediminui, kuris ją prijungė prie LDK.

Vėliau Turove buvo skiriami Gediminaičių kilmės vietininkai.

Kunigaikščiai[taisyti | redaguoti kodą]

Turovo-Pinsko (vėliau Turovo) kunigaikščiai išlaikė vieną seniausių Riurikaičių atšakų, kuri buvo kildinama iš Jaroslavo Išmintingojo sūnaus Iziaslavo – Iziaslavičiai. Ši linija iki 1078 m. buvo Kijevo kunigaikščiai, bet vėliau Kijeve įsitvirtinus kitoms linijoms, Iziaslavičiams liko tik Turovas, kurį jie išlaikė iki kunigaikštystės pabaigos.