Dubrovicos kunigaikštystė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Дубровицьке князівство Dubrovicos kunigaikštystė
LDK dalinė kunigaikštystė nuo ~1320
← 1168 – ~1521 →
Sostinė	Dubrovica
Kalbos	rusėnų
Valdymo forma	Monarchija
Era	Viduramžiai
- Atskilo nuo Turovo	1168 m., 1168
- Prijungta prie LDK	~1521 m.

Dubrovicos kunigaikštystė (ukr. Дубровицьке князівство) – XII a. – XVI a. Rusios kunigaikštystė Pripetės vidurupyje, dab. Ukrainos Rovno srities) šiaurėje ir gretimose teritorijose Baltarusijoje. Sostinė Dubrovica.

Istorija

Iki XII a. pabaigos kunigaikštystė vystėsi kaip Turovo-Pinsko žemės dalis. Ji pirmą kartą suformuota XII a. pabaigoje, kuomet Turovo Jurijus Jaroslavičius ją kaip dalinę kunigaikštystę davė valdyti savo sūnui Glebui. Šis minimas Kijevo kunigaikščio Sviatoslavo žygyje prieš polovcus. Jo įpėdinis Aleksandras 1223 m. minimas Kalkos mūšyje su mongolais, kur žuvo. 1240 m. Kryžiuočiai nusiaubė Dubrovicą ir žinios apie kunigaikštystę galutinai nutrūko.

Nuo XIV a. Dubrovica atiteko LDK, o Vytautas ją atidavė valdyti Jonui Alšėniškiui. Jis čia pradėjo Kunigaikščių Alšėniškių Dubrovickių giminė, kuri viešpatavo valstybėje.

XVI a. kunigaikštystė prijungta prie Trakų vaivadijos.

Kunigaikščiai

Ankstyvuoju laikotarpiu Dubrovicą valdė Riurikovičių Turovo atšakos atšaka, kurios pradininkas buvo Jaroslavas Jurjevičius. Žinomi tik du kunigaikščiai:

• Glebas Jurjevičius (1168–1190)
• Aleksandras Glebovičius (1190–1223)