Drucko kunigaikštystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Друцкое княжество
Drucko kunigaikštystė
LDK dalinė kunigaikštystė 1320-1564
Blank.png
1101 – 1564 Alex K Grundwald flags 1410-03.svg

Herbas of

Herbas

Sostinė Druckas
Kalbos senoji slavų
Valdymo forma Monarchija
Drucko kunigaikščiai
 1101–1127 (pirmas) Rogvolodas Borisas Vseslavičius
Era Viduramžiai
 - Atskilo nuo Polocko 1101
 - Prijungta prie Vitebsko vaivadijos 1564 m.

Drucko kunigaikštystė (rus. Друцкое княжество) – XII a. – XVI a. pradžioje dalinė kunigaikštystė Dniepro intako Drucės aukštupio baseine. Centras Druckas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

XII a. atskilo nuo Polocko žemės, kaip viena dalinių kunigaikštysčių. Valdė vietinė Riurikaičių atšaka – Rogvolodovičiai, kurių pirmieji siekė taip pat įsitvirtinti ir Polocko soste. XII a. III deš. kunigaikštystę nusiaubė Smolensko kunigaikštystė, VI deš. kurį laiką įsitvirtino Minsko kunigaikščių linija. 1158 m. Drucko večė išvijo Minsko statytinį, ir atkūrė vietos liniją, tačiau netrukus kraštą nusiaubė Minsko ir Polocko armijos. 1180 m. Drucką puolė daug aplinkinių kunigaikštysčių, tačiau ji išlaikė nepriklausomybę.

XIII a. antroje pusėje jiems įtaką darė Minsko, XIV a. pirmoje pusėje – Vitebsko kunigaikščiai.

XIV a. viduryje Drucko kunigaikštystė prijungta prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir skilo į vyresniosios ir jaunesniosios šakos kunigaikščio Michailo Druckio sūnų Vasilijaus ir Semiono valdas, o XV a. – į dar smulkesnes.

Vyresniosios šakos kunigaikštis, Vasilijaus vaikaitis Andrius Druckis 1399 m. žuvo Vorsklos mūšyje, jo sūnūs įpėdinių neturėjo ir didumą jų valdų Vytautas 1411 m. atidavė Vilniaus vyskupijos kapitulai.

Jaunesnioji šaka suskilo į kelias atšakas: Druckiai (jų pradininkai su maištininku Mykolu Glinskiu 1508 m. pabėgo į Maskvą), Sokolinskiai, Horskiai, Bahrinovskiai, Ozereckiai, Prichabskiai, Putiatai, Babičiai, Toločinskiai, Videnickiai.

XVI a. pr. Drucko kunigaikštystė nustojo gyvuoti. Jos buvusių kunigaikščių palikuonių valdos ilgainiui virto dvarais, nors patys jie kunigaikščių titulą išlaikė. Po 15641565 m. administracinės teritorinės reformos buvusi kunigaikštystės teritorija priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Oršos apskričiai.[1]

Kunigaikščiai[taisyti | redaguoti kodą]

Drucką valdė Riurikovičių Polocko atšakos atšaka, kurių pradininkas buvo Rogvolodas Borisas Vseslavičius. Dėl to vietos kunigaikščių linija vadinama Rogvolodovičiais.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Edvardas Gudavičius ir kt. Drucko kunigaikštystė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004, 154 psl.