Voluinės kunigaikštystė

ukr. Волинське князівство
Voluinės kunigaikštystė

←

X a. – 1199

→

Herbas

Kunigaikštystė XII a. (oranžinė)

Sostinė

Voluinės Vladimiras

Valdymo forma

Monarchija

Era

Viduramžiai

Kijevo Rusia 1054-1132 m.

Voluinės (Volynės) kunigaikštystė arba Vladimiro kunigaikštystė (ukr. Волинське князівство, Володимирські князі) – kunigaikštystė, egzistavusi nuo X a. iki 1199 m. dabartinės Baltarusijos vakaruose, Ukrainos šiaurės vakaruose ir Lenkijos rytuose. Kunigaikštija buvo įsikūrusi istoriniame Voluinės regione. Centras – Voluinės Vladimiras. Kunigaikštija šiaurėje ribojosi su Gardino kunigaikštyste, rytuose su Turovo-Pinsko kunigaikštyste, pietryčiuose su Kijevo kunigaikštyste, pietuose su Haličo kunigaikštyste ir vakaruose su Lenkijos karalyste. Didžiausios kunigaikštystės gyvenvietės buvo Belzas, Brestas, Drohičinas, Kremenecas, Luckas, Mielnikas, Bielskas, Kobrynas,

Istorija [taisyti]

Senovės Romos laikais šiose vietovėse gyveno įvairios baltų ir germanų gentys, kaip gotai, vandalai ir jotvingiai, pastarųjų gyvenamas plotas buvo vadinamas Jotva. Po Romos imperijos žlugimo į šias žemes atsikraustė Vakarų slavų gentys, iš kurių didžiausia buvo lendai, bei Rytų slavų gentys iš kurių didžiausia buvo volynėnai. 833 m. dalis pietinių kunigaikštystės žemių tapo Didžiosios Moravijos dalimi. Apie 889 m. Didžiosios Moravijos valstybę užpuolė vengrai ir įkūrė Vengrijos karalystę. 955 m. pietinės žemės Čekijos karalystės dalimi. 970 m. šias žemes užėmė Lenkijos karalystė, o 981 m. šias žemes nukariavo Kijevo Rusios kunigaikštis Vladimiras Sviatoslavičius. Jis įkūrė Voluinės Vladimiro miestą ir apkrikštijo vietinius gyventojus. Kunigaikštystė kaip atskiras teritorinis vienetas susiformavo X a. pabaigoje, kai 981 m. buvo prijungta prie Kijevo Rusios. Nuo pat kunigaikštystės susikūrimo ją valdė Riurikaičių dinastijos atstovai. Pirmuoju kunigaikščiu tapo Vladimiro Sviatoslavičiaus sūnus Vsevolodas Vladimirovičius. 1018 m. šias žemes užėmė Boleslovo I Narsiojo vadovaujama lenkų kariuomene, tačiau jau 1031 m. šias žemes vėl užkariavo Kijevo Rusia. 1084 m. nuo kunigaikštystės atsiskyrė jos dalinės kunigaikštystės: Peremyšlio kunigaikštystė, Terebovlio kunigaikštystė ir Zvenigorodo kunigaikštystė. Apie 1150 m. kunigaikštystė prisijungė Berestijos kraštą, kurio didžiojoje dalyje gyveno jotvingių gentys. XII a. byrant Kijevo Rusios valstybei, 1154 m. kunigaikštija atsiskyrė nuo byrančios valstybės ir tapo nepriklausoma kunigaikštyste. 1199 m. mirus Haličo kunigaikščiui Vladimirui Jaroslavovičiui ir nepalikus jokių įpėdinių, Voluinės kunigaikštis Romanas Mstislavičius prijungė Haličo kunigaikštystę prie Voluinės taip sukurdamas naują Haličo-Voluinės kunigaikštystę. Naujos kunigaikštystės sostinė tapo Haličas.