Voluinės kunigaikštystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
ukr. Волинське князівство
Voluinės kunigaikštystė
Baltic Cross.JPG
 
Alex K Kievan Rus..svg
 
Slavic cross.svg
X a. – 1199 Alex K Halych-Volhynia.svg

Herbas of

Herbas

Location of
Kunigaikštystė XII a. (oranžinė)
Sostinė Voluinės Vladimiras
Valdymo forma Monarchija
Era Viduramžiai
Kijevo Rusia 1054-1132 m.

Voluinės (Volynės) kunigaikštystė arba Vladimiro kunigaikštystė (ukr. Волинське князівство, Володимирські князі) – kunigaikštystė, egzistavusi nuo X a. iki 1199 m. dabartinės Baltarusijos vakaruose, Ukrainos šiaurės vakaruose ir Lenkijos rytuose. Kunigaikštija buvo įsikūrusi istoriniame Voluinės regione. Centras – Voluinės Vladimiras. Kunigaikštija šiaurėje ribojosi su Gardino kunigaikštyste, rytuose su Turovo-Pinsko kunigaikštyste, pietryčiuose su Kijevo kunigaikštyste, pietuose su Haličo kunigaikštyste ir vakaruose su Lenkijos karalyste. Didžiausios kunigaikštystės gyvenvietės buvo Belzas, Brestas, Drohičinas, Kremenecas, Luckas, Mielnikas, Bielskas, Kobrynas ir kt.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Senovės Romos laikais šiose vietovėse gyveno įvairios baltų ir germanų gentys, kaip gotai, vandalai ir jotvingiai, pastarųjų gyvenamas plotas buvo vadinamas Jotva. Po Romos imperijos žlugimo į šias žemes atsikraustė vakarų slavų gentys, iš kurių didžiausia buvo lendai, bei rytų slavų gentys iš kurių didžiausia buvo volynėnai. 833 m. dalis pietinių kunigaikštystės žemių tapo Didžiosios Moravijos dalimi. Apie 889 m. Didžiosios Moravijos valstybę užpuolė vengrai ir įkūrė Vengrijos karalystę. 955 m. pietinės žemės tapo Čekijos karalystės dalimi. 970 m. šias žemes užėmė Lenkijos karalystė, o 981 m. šias žemes nukariavo Kijevo Rusios kunigaikštis Vladimiras Sviatoslavičius. Jis įkūrė Voluinės Vladimiro miestą ir apkrikštijo vietinius gyventojus.

Kunigaikštystė kaip atskiras teritorinis vienetas susiformavo X a. pabaigoje, kai 981 m. buvo prijungta prie Kijevo Rusios, ir joje suformuota dalinė kunigaikštystė. Nuo pat kunigaikštystės susikūrimo ją valdė Riurikaičių dinastijos atstovai. Pirmuoju kunigaikščiu tapo Vladimiro Sviatoslavičiaus sūnus Vsevolodas Vladimirovičius. 1018 m. šias žemes užėmė Boleslovo I Narsiojo vadovaujama lenkų kariuomene, tačiau jau 1031 m. šias žemes vėl atsiėmė Kijevo Rusia.

Ankstyvuoju laikotarpiu be Voluinės istorinio regiono, kunigaikštystė valdė ir kalvotą Galiciją pietuose. Tačiau 1084 m. nuo kunigaikštystės atsiskyrė jos dalinės kunigaikštystės pietuose: Peremyšlio kunigaikštystė, Terebovlio kunigaikštystė ir Zvenigorodo kunigaikštystė, kurios 1141 m. kartu susijungė, suformuodamos Haličo kunigaikštystę, valdomą atskiros dinastinės linijos.

Apie 1150 m. Voluinė prisijungė Berestijos kraštą, kurio didžiojoje dalyje gyveno jotvingių gentys. XII a. byrant Kijevo Rusiai, 1154 m. kunigaikštija atsiskyrė nuo byrančios valstybės ir tapo visiškai nepriklausoma valstybe. 1199 m. mirus Haličo kunigaikščiui Vladimirui Jaroslavovičiui ir nepalikus jokių įpėdinių, Voluinės kunigaikštis Romanas Mstislavičius prijungė Haličo kunigaikštystę prie Voluinės taip sukurdamas naują Haličo-Voluinės kunigaikštystę. Naujos kunigaikštystės sostinė tapo Haličas.

Kunigaikščiai[taisyti | redaguoti kodą]

Voluinės kunigaikštystėje ankstyvuoju laikotarpiu valdė atskira Riurikaičių atšaka, kildinama iš Jaroslavo sūnaus Igorio, kuriai priklauso tik du kunigaikščiai. Tuo laikotarpiu kunigaikštystę bandė užvaldyti kitos dinastinės linijos: Černigovo ir Kijevo Iziaslavičių. Nuo 1118 m. čia įsigalėjo iš Perejeslavlio kilusi dinastinė linija Monomachovičiai.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]