Juozas Žagrakalys
Juozas Žagrakalys (1906 m. kovo 14 d. Tetirvinuose, Pasvalio valsčius – 1977 m. balandžio 2 d. Biržuose) – Lietuvos teisininkas, rezistentas, vertėjas, prozininkas.[1]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė pasiturinčių ūkininkų šeimoje. 1919 m. įstojo į Linkuvos gimnaziją. Čia įsitraukė į ateitininkų moksleivių sąjungos veiklą. Gimnaziją baigė 1925 m. Tais pačiais metais įstojo į Lietuvos universiteto Teisės fakulteto Teisės skyrių, kurį baigė 1930 m. Universitete dalyvavo studentų ateitininkų veikloje.
1932–1940 m. advokatas, nuo 1942 m. Panevėžio ekonomikos mokyklos dėstytojas. Įsikūrus Lietuvių frontui (LF) buvo Panevėžio LF apygardos vadovas, organizavo apygardos veiklą, rengė ir dalyvavo LF programos svarstymuose, rašė korespondencijas į LF spaudą, organizavo jos platinimą Panevėžyje ir apygardoje.
Dirbo Zarasuose, Panevėžyje. Redagavo leidinį „Teisininkas“, leidinių „Teisė“, „Naujoji Romuva“, „Kraštotyra“ (etnografiniai aprašai) bendradarbis. Rinko kalbos faktus „Lietuvių kalbos žodynui“.
1945 m. (antrosios sovietų okupacijos metais) buvo suimtas ir kalinamas įvairiuose lageriuose (Vorkutoje), ištremtas į Kazachstaną. Grįžo 1956 m. Įgijo agronomo specialybę. Gyveno Biržuose, dirbo meteorologijos stotyje.
Paskelbė apsakymų, straipsnių laikraštyje „Biržiečių žodis“, vertė.[2] Spaudinių, darbų, raštų kolekcija – kūryba, kraštotyros darbai (1943–1977), korespondencija (1944–1977) – saugoma Lietuvoje, LNB. Priimta 1973–1977 m. iš J. Žagrakalio ir 1978 m. iš P. Aukštikalnytės-Žagrakalienės.[3]