Klaipėdos apskrities istorija
| Klaipėdos apskritis Landkreis Memel | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
 | ||||
| Administracinis centras | Klaipėda | |||
| Valsčiai | 24 (1903), 19 (1905) | |||
| 1752-1808 | .svg){kind=small} Lietuvos departamentas
| |||
| 1808-1816 | Gumbinės apygarda
| |||
| 1816-1920 | Karaliaučiaus apygarda
| |||
| 1920-1923 |  Klaipėdos kraštas
| |||
| 1923-1939 |  Lietuva
| |||
| 1939-1944 | .svg){kind=small} Gumbinės apygarda
| |||
| 1944-1950 | .svg){kind=small} Lietuvos TSR
| |||
| Gyventojų | 26 785 (1816), 40 502 (1910), 33 356 (1937) | |||
| Plotas | 1 094 km² (1925), 1 205 km² (1949) | |||
Klaipėdos apskritis (vok. Landkreis Memel) – 1752–1950 m. egzistavęs administracinis vienetas dab. vakarų Lietuvoje, su centru Klaipėdoje, kurio priklausomybė ir teritorija keletą kartų keitėsi. Apskritis atkurta 1994 m. kaip Klaipėdos apskritis.
Vokiečių valdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
.jpg)
Klaipėdos apskritis, kaip Prūsijos karalystės (vėliau – Vokietijos imperijos) administracinis vienetas, pirmą kartą buvo sukurta įgyvendinant 1752 m. rugpjūčio 22 d. Prūsijos karaliaus Frydricho II projektą, pagal kurį karalystėje buvo naikinami senieji administraciniai vienetai – hauptamtai (vok. Hauptamt). Klaipėdos hauptamtas buvo sukurtas senosios Klaipėdos komtūrijos – Vokiečių ordino administracinio vieneto – vietoje 1525 m. (sukūrus Prūsijos kunigaikštystę). Hauptamtas buvo valdomas hauptmano, kuris, kaip ir komtūras Vokiečių ordino laikais, turėjo beveik neribotą veiklos kompetenciją visoje hauptamto teritorijoje. Reformuojant šią situaciją, nuo 1752 m. hauptmanų pareigas turėjo perimti nauji pareigūnai – landratai.
Iš pradžių Klaipėdos apskritis vadinta tiek Distrikt Memel, tiek Kreis Memel. Vokiškasis terminas Kreis galutinai įsigalėjo nuo 1816 m., kai Prūsijoje buvo įgyvendinama dar viena administracinė reforma. Jos metu buvo nustatyta ir nuolatinė apskrities valdžios kompetencija. 1872 m. patvirtinus Apskričių administravimo įstatymą, landratų pareigos buvo susiaurintos ir įvesta gyventojų renkamos apskrities tarybos (vok. Landtag) institucija.
Nuo 1752 m. Klaipėdos apskritis priklausė Prūsijos karalystės Lietuvos departamento Įsruties apskričiai, priklausė Lietuvos provincijai. 1808 m. Lietuvos departamentas buvo pervadintas Gumbinės apygarda, o Įsruties apskritis per 1815–1818 m. reformą buvo panaikinta. 1816 m. Klaipėdos apskritis buvo išimta iš Gumbinės apygardos sudėties ir įjungta į Rytų Prūsijos provincijos Karaliaučiaus apygardą, kuriai priklausė iki 1920 m. Iki 1871 m. apskritis priklausė Prūsijai, po to iki 1919 m. Vokietijai.
Klaipėdos apskrities teritorija apėmė senąją Klaipėdos hauptamto teritoriją. Šiaurėje ir rytuose ją ribojo 1422 m. nustatyta siena tarp LDK ir Vokiečių ordino, kuri nuo 1525 m. atitiko sieną tarp LDK ir Prūsijos, nuo 1795 m. – sieną tarp Prūsijos karalystės ir Rusijos imperijos, o nuo 1871 m. – sieną tarp Rusijos ir Vokietijos imperijų. Pietuose Klaipėdos apskrities teritorija apėmė Šilokarčemos apylinkes ir Nemuno deltą, o vakaruose ją ribojo Kuršių marios ir Baltijos jūra. Klaipėdos apskričiai priklausanti Kuršių nerijos teritorija baigėsi į pietus nuo Nidos. 1818 m. rugsėjo 1 d. pietinėje Klaipėdos apskrities dalyje buvo įsteigta nauja Šilokarčemos apskritis (vok. Kreis Heydekrug). Klaipėdos apskrities centras buvo Klaipėdos miestas, tačiau jis nuo 1918 m. apskričiai nebepriklausė ir sudarė atskirą Klaipėdos miesto apskritį.
XX a. tarpukaris ir pokaris[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1920 m. įsigaliojus Versalio taikos sutarčiai, Klaipėdos krašto valdymą iš Vokietijos Antantės valstybių vardu perėmė Prancūzija. Klaipėdos apskritis tuomet tapo naujo teritorinio vieneto – Klaipėdos krašto – dalimi. Apskrities ribos ir kompetencija išliko nepakitę ir Lietuvai 1923 m. prisijungus Klaipėdos kraštą, kadangi krašte galiojo autonominiai įstatymai. 1939–1944 m. Klaipėdos apskritis vėl buvo Vokietijos Reicho sudėtyje, Rytų Prūsijos provincijos Gumbinės apygardoje.
Apskrities teritorijos didžiąją dalį užėmus Raudonajai armijai, 1944 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos apskritis buvo atkurta senosiose ribose. Po 1945 m. nustatytas apskrities dydis ir valsčių kiekis joje ilgainiui kito, 1947 m. panaikinti 9 valsčiai, 1947 balandžio 16 d. priskirti 3 nauji valsčiai (Endriejavo, Gargždų ir Veiviržėnų). 1950 m. birželio 20 d. apskritis buvo panaikinta, jo teritorija perduota Klaipėdos (24 apylinkės), Kretingos (1 apylinkė), Priekulės (15 apylinkių) ir Rietavo rajonams (4 apylinkės).
1994 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą „Dėl LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų“, kuriuo Lietuvoje iki tol galiojusio rajoninio suskirstymo pagrindu buvo įsteigta 10 naujų apskričių, tarp jų ir Klaipėdos apskritis. Jos teritorija neatitinka senosios Klaipėdos apskrities.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| |||||||||||||
| ||||||||||
| |||||||
.svg)