Unguros apskritis

Unguros apskritis Landkreis Angerburg
← 1818 – 1945 →
Rytų Prūsijos provincija po 1905 m.
Administracinis centras	Ungura
1818-1945	Gumbinės apygarda
Gyventojų	35 951 (1890), 41 527 (1939)
Plotas	925,44 km² (1900)

Rytų Prūsijos provincija iki 1905 m.: vakarinė dalis – Karaliaučiaus apygarda, rytinė dalis – Gumbinės apygarda

Unguros apskritis (vok. Landkreis Angerburg) – 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos administracinis teritorinis vienetas Mažojoje Lietuvoje. Sudaryta po Vienos kongreso per 1815–1818 m. vykdytą reformą. Centras – Ungura.

Geografija

Unguros apskritis apėmė centrinę Rytų Prūsijos provincijos dalį, ribojosi su Rastenburgo, Girdavos, Darkiemio, Alėckos ir Lėciaus apskritimis. Apskrities plotas 925,44 km².

Istorija

Buvusios Prūsijos kunigaikštystės Lietuvos departamento Lėciaus apskritis įsteigta 1818 m. reorganizuojant krašto valdymą. Unguroje įkurta Landrato įstaiga. Apskrityje buvo 9 parapijos. 1938 m. prūsiški kai kurių gyvenviečių pavadinimai suvokietinti, pav. Grondiškės pavadintos Gronden, Didieji Sakaučiai – Großsackau, Papieliai – Albrechtswiesen, Sabiečiai – Salpen. 1945 m. sausio 1 d. apskrityje buvo Unguros miestas bei 70 savivaldybių.

1945 m. apskritis atiteko Lenkijai, jos teritorijoje buvo suformuotas Unguros pavietas, kuris nuo 1999 m. įeina į Varmės–Mozūrų vaivadiją.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1890 m. ir 1939 m.
1890 m.	1900 m.	1910 m.	1925 m.	1933 m.	1939 m.
35 951	34 843	35 635	38 526	39 745	41 527
Demografinės raidos histograma

Gyventojai pagal tikėjimą

Metai	Viso gyventojų	Evangelikai	Katalikai	Judėjai
1890	35951		687	106
1900	34843	34288	98
1910	35635	34824	299
1925	38526	37622	553	96
1933	39745	38618	842	56
1939	41527	39689	927	18

Nuorodos

• Unguros apskrities kraštiečių tinklalapis Archyvuota kopija 2017-04-09 iš Wayback Machine projekto.
• Unguros apskritis GenWiki