Lėciaus apskritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lėciaus apskritis
Landkreis Lötzen

1818 – 1945
Rytų Prūsijos provincija po 1905 m.
Administracinis centras Lėcius
1818-1905 Gumbinės apygarda
1905-1945 Alnaštyno apygarda
Gyventojų 40 452 (1900), 47 681 (1939)
Plotas 898,8 km² (1818)
Rytų Prūsijos provincija iki 1905 m.: vakarinė dalis – Karaliaučiaus apygarda, rytinė dalis – Gumbinės apygarda
Lėciaus tvirtovė

Lėciaus apskritis (vok. Landkreis Lötzen) – 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos, nuo 1905 m. Alnaštyno apygardos administracinis teritorinis vienetas. Sudaryta po Vienos kongreso per 18151818 m. vykdytą reformą. Centras – Lėcius.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lėciaus apskritis apėmė Rytų Prūsijos provincijos centro pietrytinę dalį, ribojosi su Zensburgo, Rastenburgo, Unguros, Alėckos, Luko apskritimis ir Johanisburgo apskritimis. Apskrities plotas 898,8 km², iš jų 70% užėmė dirbama žemė, 12,5% vandenys, iš 46 ežerų 23 didesni, kaip 0,5 km². 1945 m. sausio 1 d. apskrityje buvo Lėciaus ir Reino miestai bei 86 savivaldybės.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Buvusios Prūsijos kunigaikštystės Lietuvos departamento Lėciaus apskritis įsteigta 1818 m. reorganizuojant krašto valdymą. Ryne įkurta Landrato įstaiga, 1820 m. ji perkelta į Lėcių. Apskrityje buvo 7 parapijos, 3924 ūkiai. 1905 m. Lėciaus apskritis priskirta naujai suformuotai Alnaštyno apygardai.[1]

1945 m. apskritis atiteko Lenkijai, jos teritorijoje buvo suformuotas Gižycko pavietas, kuris nuo 1999 m. įeina į Varmės–Mozūrų vaivadiją.

Gyventojai [2][redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1818 m. ir 1945 m.
1818 m. 1871 m. 1885 m. 1890 m. 1900 m.
19 296 39 203 42 666 41 793 40 452
1910 m. 1925 m. 1933 m. 1939 m. 1945 m.
41 209 45 724 46 100 47 681 50 012


1890 m. lenkais užsirašė 19 000 gyventojų.

Gyventojai pagal tikėjimą

Metai Viso gyventojų Evangelikai Katalikai Judėjai
1890 41793 509 268
1900 40452 39279 512
1910 41209 39766 839
1925 45724 44027 1271 144
1933 46100 44012 1663 92
1939 47681 44476 1737 24

Landratai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1812: Karl Theodor von Przyborowski (nuo 1820 m. Ryne)
  • 1826: Paul Karl von Jastrzemsbki
  • 1832: Stechern
  • 1841: Friedrich Bielitz
  • 1872: Max von Wurmb
  • 1876: Emil Ernst Horst Julius Freiherr von Lyncker
  • 1890: Christiam Carl von Byla
  • 1900: Bernuth
  • 1901: Arnim von Tyszka
  • 1923: Ludwig von Herrmann
  • 1933: Ernst Speidel
  • 1942: Carl Rachor

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]